Birželio 26-oji senajame Jurbarke: suirę tiltai, skurdi prieglauda, ravimos gatvės ir Nemuno aukos

1924 m. Suirę tiltai. Tarp draudžiamų važiuoti per suirusius tiltus nurodytas prie Miliušių dvaro tiltas per Mituvą („Trimitas“, 1924, Nr. 13). Tame pačiame „Trimito“ numeryje išspausdintame straipsnyje „Dainų dienai“ chorų pasiruošimo patikrinimas“ kaip įsiregistravęs minimas Jurbarko choras.

1932 m. Savivaldybės įstaigų revizijos. Padaryta Jurbarko miesto ir valsčiaus savivaldybių išlaikomos senelių prieglaudos revizija. Prieglaudoje išlaikoma 30 senelių (4 vyrai ir 26 moterys). Tuose pačiuose namuose apgyvendinti dar 3 atskiri asmenys ir viena šeima (moteris su dviem apie 20 m. amžiaus sūnumis). Jie maisto negauna. Seneliai maitinami du  kartus per dieną: 10 val. ir 16 val. Prieglauda labai skurdi („Savivaldybė“, 1932, Nr. 6).

1933 m. Žinutės iš Jurbarko. Informacijoje iš Jurbarko trys vieno sakinio žinutės: Jurbarke esančios kelios pakankamai švarios kavinės, bet laikraščių jose nesą. Kai kurios Jurbarko gatvės ravimos, o kitoms būtinas remontas. Lietuviai siuvėjai miesto centre atidarė „Drobės“ fabriko medžiagų siuvyklą („Lietuvos žinios“, 1933-06-26, Nr. 142).

1935 m. Nemuno auka. Laikraštyje „Lietuvos aidas“ (1935-06-26, Nr. 144) nurodoma, kad Jurbarke, kur gyvena 5000 gyventojų reikalinga gelbėjimo stotis. Šis siūlymas priderintas, matyt, prie tame pačiame numeryje išspausdintos žinutės „Pirmoji Nemuno auka“, kurioje sakoma, kad šiomis dienomis ties Jurbarku paskendo 13 m. berniukas Kybartas. Tą pačią dieną skautas V. Jonelaitis išgelbėjęs Mituvoje skęstantį V kl. gimnazistą.

1935 m. Išteisintas girininkas. Laikraštis praneša, kad vasario mėnesį po revizijos už rastus trūkumus atleistas girininkas Malvicas išteisintas: nagrinėjęs bylos medžiagą prokuroras nusikaltimo įrodymų nerado ir bylą nutraukė („Lietuvos aidas“, 1935-06-26, Nr. 144).