Birželio 22-osi senajame Jurbarke: Skirsnemunės pavasarininkai, sunki kelionė garlaiviu ir tragiška nelaimė gatvėje

1919 m. Skirsnemunės pavasarininkai. Šios dienos laikraštyje korespondentė Skirsnemunietė rašo apie Skirsnemunėje veikiančią jaunimo draugiją, kuri vadovaujasi „Pavasarininkų“ įstatais. Pernai vasarą ji surengė vakarėlį kuriamo knygynėlio (t. y. bibliotekėlės) naudai. Mokytojo pastangomis buvę atidaryti suaugusiųjų kursai. Šįmet dvasininkų pastangomis įkurta minėta jaunimo organizacija. Išrinkta valdyba: pirmininkas kun. P. Kairys, vicepirmininkas Ant. Rimkūnas, raštvedė M. Jurkšaitė, iždininkas Vl. Gadliauskas. Narių esą per 200, daugiausia merginų („Laisvė“, 1919-06-22, Nr. 71).

1930 m. Sunki kelionė. Laikraštyje aprašyta sunki tos dienos kelionė garlaiviu „Kęstutis“ iš Kauno į Jurbarką. Iš parodos 6 val. ryto iškeliavo 200 žmonių. Plaukdamas garlaivis ėmė, nusekus vandeniui, strigti seklumose. Žmones išlaipindavo į krantą, ir jie turėdavo gerą galą eiti pėsti. Kelionė į Jurbarką truko 18 val. („Mūsų rytojus“, 1930-07-04, Nr. 24)

1935 m. Nelaimė. Jurbarke, Kalninėje gatvėje, du mažamečiai (8–10 m.), važnyčioję porinį vežimą, mirtinai suvažinėjo paštininko Gžimailos pusantrų metų vaikutį. Rugpjūčio 26 d. teismas sprendė bylą, kas kaltas dėl šios nelaimės. Nustatyta, kad vežimo savininkas yra miesto tarybos narys Gustavas Vilkaitis, vokiečių atstovas („Lietuviška pavarde“). Teismas jį už vežimo patikėjimą mažamečiams nubaudė 6 mėn. paprasto kalėjimo ir priteisė atitinkamą civilinį ieškinį. Teisme kaltinimą ir ieškinį palaikė advokatas J. Naujokas („Lietuvos aidas“, 1935-06-26, Nr. 144; „Rytas“, 1935-08-29, Nr. 196).

1936 m. Tautos atstovas. Laikraštis pranešė, kad iš Raseinių apskrities Seimo atstovu išrinktas Juozapas Bikinas. Įdėta trumpa jo biografija* („Lietuvos aidas“, 1936-06-22, Nr. 282).

1937 m. Skelbiama viltinga žinutė: „Jurbarkas. Statys naujus gimnazijos rūmus“ („Vakarai“, 1937-06-22, Nr. 141).

^{*Juozapas Bikinas (1875–1956) – visuomenės veikėjas, kunigas, publicistas, redaktorius. 1892 m. baigė Panevėžio realinę mokyklą, 1898 m. – Kauno kunigų seminariją. 1898–1907 m. Endriejavo, Rietavo, Kauno bažnyčių vikaras. Nuo 1907 m. kunigavo Rygoje, 1910–1917 m. redagavo laikraštį „Rygos garsas“, nuo 1915 m. jį ir leido. 1918 m. persikėlė į Kauną. 1919–1920 m. redagavo leidinį „Vienybė“, 1920–1924 m. dienraštį „Laisvė“. Nuo 1924 m. Jurbarko bažnyčios klebonas, įkūrė našlaičių vaikų ir senelių prieglaudą. Nuo 1935 m. kanauninkas. Spaudos draudimo metais Rietave buvo įkūręs slaptų mokyklų, knygynėlį, platino lietuviškąją spaudą. Vienas Šv. Kazimiero draugijos įkūrėjų ir darbuotojų. Katalikiškų draugijų (Šv. Juozapo, Šv. Zitos), šalpos komitetų valdybos narys. Pasirašinėjo D. Dumbrės slapyvardžiu. Bendradarbiavo žurnaluose „Draugija“, „Šaltinis“, „Tėvynės sargas“, „Nedėldienio skaitymas“, „Židinys “, „Žinyčia“, laikraščiuose „Kryžius“, „Vilniaus žinios“, „Dirva“, „Tiesos kelias“  (wikipedia.org).}