Kaimo turizmo verslą į priekį traukia lietuviai emigrantai

Sėkmingą kaimo turizmo verslą Šakių rajone sukūrė ir nykstančio kaimo pavadinimą Lietuvos žemėlapyje išsaugojo... jurbarkietis.

Jurbarkietis Edmundas Valavičius savo verslą kitame Nemuno krante pradėjo nuo mažos salytės su pirtele. Tokia buvo jo kaimo turizmo sodybos „Margiškių dvaras“ Šakių rajone pradžia 2006 metais.  Dabar ši sodyba, kuriai gruodį sukaks 10 metų, yra visiškai kitokia. „Margiškių dvare“ yra trys banketinės salės – su apvaliais stalais (60 vietų), VIP paviljonas (55 vietų) ir mažoji banketinė salė (25 vietų). Taip pat sodyboje yra vaikų žaidimo, futbolo, krepšinio, dažasvydžio aikštelės, pirtis su kubilu ir baseinu. Lietuvos kaimo turizmo asociacija šią sodybą  įvertino keturiais gandrais iš penkių. Tai reiškia, kad sodybos įrengimo ir poilsio kaime paslaugų teikimo lygis yra bene aukščiausias.  

„Mūsų sodyba labiau orientuota į vestuves, krikštynas, banketus, furšetus, šeimos šventes. Į aktyvų, o ne ramų poilsį“, – iš karto sako E. Valavičius, turintis dešimties metų patirtį rengiant įvairias panašias šventes.  Jo kaimo turizmo sodybą užsisako vestuvėms, krikštynoms, kitoms šeimos šventėms švęsti, firmų vakarėliams, kitiems susitikimams.

„Galime pasirūpinti visomis šventės smulkmenomis. Jums beliks tik džiaugtis ir mėgautis kiekviena šventės akimirka. Įmonėms galime suorganizuoti konferencijas ar darbuotojų šventes – tam turime visą reikalingą įrangą ir galime pasiūlyti daug pramogų. Nuo šių metų pradėjo veikti naujas viešbutis su visais patogumais. Sodyboje svečiai priimami ištisus metus, ištisą parą“, – rašoma kaimo turizmo sodybos svetainėje margiskiai.lt

Emigrantai švenčia vestuves

Nuo gegužės iki spalio pradžios šioje sodyboje rezervuoti visi savaitgaliai. Šią sodybą yra pamėgę Šakių, Jurbarko, Tauragės, Vilkaviškio, Kauno, Raseinių gyventojai. Šių kraštų gyventojai sudaro 30 proc. visos „Margiškių dvaro“ klientūros. Likusi dalis – emigrantai lietuviai. „Jie mokūs, pajėgūs ir traukia tą Lietuvos turizmą į priekį. Tokia yra tiesa“, – „Mūsų laikui“ sakė E. Valavičius. Anot jo, paprastai emigrantai lietuviai į Lietuvą grįžta atšvęsti vestuvių, užsisako jų sodybą dviems ar trims dienoms, kur ir švenčia vestuves, o paskui vėl išskrenda. „Tokia oficiali mūsų rajono statistika jau aštuntus metus“, – atvirauja E. Valavičius, paskaičiavęs, kad per aštuonerius metus jo sodyboje atšvęsta daugiau nei 150 vestuvių, maždaug apie 20 vestuvių per sezoną.

Kaimo turizmo sodybą yra pamėgę ir aplinkinių rajonų mokyklų mokiniai, kurie atvažiuoja pas juos žaisti dažasvydžio. Dažni svečiai – mokiniai iš Jurbarko, Šakių, Girdžių mokyklų, kurie sodyboje praleidžia 2-3 valandas. „Margiškių dvarą“ nuo Jurbarko miesto skiria tik penki kilometrai.

Anot jurbarkiečio E. Valavičiaus, jų sodybos privalumas –  didingi kaimynai, t. y. maždaug už trijų kilometrų esantys Sudargo piliakalniai, į kuriuos ekskursijas „Margiškių dvaras“ taip pat organizuoja. Pasak E. Valavičiaus, Sudargo piliakalniai grožiu nusileidžia tik Kernavės piliakalniams – atsiveria nuostabūs vaizdai nuo stačių Nemuno šlaitų, kur sodybos klientams labai smagu pasivaikščioti ir fotografuotis.

Jurbarko ir Šakių rajonų kaimo turizmo sodybas žmonės renkasi šventes švęsti, bet ne ilgesniam ramiam poilsiui. „Šių rajonų panemunės gražios, bet mums nėra ko lygintis su Molėtų, Ignalinos, Trakų ir kitais panašiais rajonais. Dar nėra taip buvę nė vienoje Jurbarko ir Šakių rajono kaimo turizmo sodyboje, kad ją išsinuomotų dviem mėnesiams ir ilsėtųsi, kaip kad yra kokiame Molėtų rajone“, – atvirai sako E. Valavičius.

Dėl kaimo turizmo sodybos Margiškių kaimas išliko Lietuvos žemėlapyje. „Ir dar žinomas tapo. Jei ne mūsų sodyba, kaimas jau būtų iš registrų centro išregistruotas“, – sakė jis. Ši sodyba yra vienintelė visame Margiškių kaime.