Kai motinystė neatpažįstamai pakeičia pomėgius ir profesiją

Kartais nutinka taip, kad žmogus, ne vienus metus studijavęs konkrečius mokslus ir tikėjęsis juos panaudoti praktiškai, gyvenime pasuka visiškai kitu keliu, kuris dažnai būna visiškai netikėtas, tačiau atnešantis pilnatvės jausmą. Būtent taip nutiko „Mūsų laiko“ kalbintai darbščiai jurbarkietei Ingai Balčiuvienei, kuri baigusi bakalauro studijas, diplomą „pasidėjo į stalčių“ ir pasinėrė į visai kitą veiklą, kurioje jaučiasi atradusi save.

Vytauto Didžiojo universitete Viešąjį administravimą baigusi moteris sako, kad labai vertina ten įgytas žinias, tačiau pagal savo įgytą išsilavinimą taip ir nedribo. Tapusi dviejų vaikučių mama ėmė svarstyti apie savęs tobulinimą ir realizavimą, darbą derinant su motinystės pareigomis.

Kaip kilo idėja mokytis siuvėjos amato ?

Viskas įvyko netikėtai: kartą užsisakiusi vaikams kepurių komplektus ir juos apžiūrėdama svarsčiau – nejaugi aš pati nesugebėčiau tokių pasiūti? Ta mintis įsigalėjo manyje ir ėmiau iešoti siuvėjų kursų, bet vis kažkas sukliudydavo ir nepavykdavo juose sudalyvauti. Tuomet pasiryžau studijuoti Smalininkų tecknologijų ir verslo mokykloje ir nei sekundės dėl šio pasirinkimo nesigailėjau.

Ar pradėjus mokytis noras siūti nedingo?

Priešingai! Aš kiekvieną dieną vis labiau džiaugiausi savo pasirinkimu. Nesakau, kad buvo lengva ir viskas suprantama, ypatingai man, nes siuvusi buvau tik adata savo ar šeimos rūbų įplyšimus. Teko daug ir kruopščiai dirbti, norint tinkamai įsisavinti visą dėstytojų pateikiamą informaciją.

Nuo ko prasidėjo praktiniai užsiėmimai?

Nuo siūlo ištakų, nuo tokių elementariausių dalykų, kaip gaminami siūlai, o iš jų – audiniai. Mokantis profesinio rengimo mokyklose didžiausias pliusas yra tai, kad teoriją tuoj pat galima pritaikyti praktikoje. Pasimokai braižyti ir konstruoti kišenę, o kitą paskaitą jau ją siuvi. Turėjome nuostabias kurso dėstytojas, kurios išsamiai ir suprantamai perteikdavo paskaitų medžiagas. Teorijos dėstytoja Edita Jurkšaitienė ir praktikos dėstytoja Jolanta Povilaitienė, su kuria iki pat dabar palaikome ryšį, tad žinau, kad jei kyla nesklandumų, kažko nesuprantu, galiu drąsiai skambinti ar nuvažiuoti – ji visada padės ir patars.

Kaip į jūsų  naujus mokslus reagavo aplinkiniai?

Savo aplinkoje sulaukiau palaikymo ir pagalbos. Ne paslaptis, kad būnant mama neretai tenka galvoti, kas prižiūrės sergančius vaikus, tad padėjo ne tik vyras, bet ir vaikų seneliai. Teko išgirsti ir pašiepiančių komentarų: „baigei universitetą, o dabar į „profkę“ stoji“. Nuo tokių negatyvų stengiausi atsiriboti, nes iš prigimties esu pozityvus žmogus ir sau bei kitiems „piktžolių nesėju“.

Kas paskatino baigus šiuos mokslus įkurti savo siuvyklą?

Esu perfekcionistė, ko besiimčiau, darau iki galo ir siekiu mane tenkiančių rezultatų. Besimokydama gavau galimybę sudalyvauti Erasmus programoje ir išvykau į Vokietiją. Ten atlikau pratiką rūbų taisymo paslaugas teikiančioje parduotuvėje-siuvykloje. Ir ten tikrai supratau, kad mano rogės čia. Baigdama mokslus siekiau sukurti kažką prasmingo, ne tik paprastą kepuraitę ar sijonuką, tad baigiamasis mano darbas buvo klasikinio tipo kostiumėlis sau. Žinoma, be dėstytojos pagalbos rezultatas nebūtų toks džiuginantis. Artimieji ir draugai, pamatę mano siūtus gaminius, ėmė drąsinti įkurti siuvyklėlę, bet labiausiai pastūmėjo vyro Tomo pasiūlymas kreiptis paramos į Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Jis yra ūkininkas ir sužinojo apie Ūkio ir verslo srities plėtros paramą kaimo vietovėse, tad kreipiausi ten. Vėliau buvo kuriamas projektas, buvau vertinama komisijos, ar atitinku reikiamus kriterijus. Patvirtinus mane paramos gavėja pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį ,,Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ viskas ir įsivažiavo labai greitu tempu tvarkant dokumentus, kad suspėčiau į projekto terminus.

Jau metai, kaip baigti mokslai ir turite savo verslą, bet nematėme jokios jūsų reklamos. Kodėl?

Kaltas mano kuklumas ir nepasitikėjimas savimi. Nedrįsau reklamuotis iki šiol, nes kol kas mano reklama yra iš lūpų į lūpas, draugai, pažįstami vieni per kitus sužino. Nemėgstu skubėti ir prisiimti užsakymų tik dėl kiekio, esu reikli pati sau ir siekiu kokybės, tad mano kredo yra „Skubėk lėtai, bet užtikrintai“.

Dažniausiai mūsų pasiekimuose būna tie tiesos kardinolai, kurie visuomet pakritikuoja, pataria, pasako, ką reikėtų keisti ir pan. Kas toks žmogus yra pas jus?

Labai teisingai, vargu ar be tokių žmonių mes išsiverstume. Aš turiu didžiausią savo kritikę ir geriausią vertintoją – tai mano sesuo Gintarė. Jos ir jos šeimos padrąsinta aš vis bandau peržengti savo susikurtus rėmus. Manau, kad be tokio palaikymo nebūčiau pasiryžusi įkurti „Ingos siuvyklėlę“. Esu neapsakomai dėkinga už patarimus, pamokymus ir teisingą kritiką. Žinoma, puikūs vertintojai yra ir mano vaikai, kurie noriai nešioja mano siūtus rūbus, patys pasako, ko norėtų.

Jei norite būti madingi ar turėti suasmenintą rūbą, drąsiai kreipkitės į šia siuvėją – „Ingos siuvyklėlė“ ne tik siuva kepures, kaklaskares ar laisvalaikio kostiumus, bet ir juos išsiuvinėja, klijuoja jūsų pageidaujaus ornamentinius paveikslėlius.

Kol kas siuvyklėlė neturi savo oficialaus puslapio, tad rašykite feisbuko paskyroje pačiai siuvėjai Ingai Balčiuvienei.