Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras mini 15 metų veiklos sukaktį

Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras šiais metais mini 15 metų veiklos sukaktį. Jaunatviškas šios įstaigos kolektyvas padeda vietos verslininkams bei garsina Jurbarko kraštą Lietuvoje ir užsienyje. 2000 metais Jurbarko verslo centras (JVC) buvo įsteigtas suvienijus privačią aktyvių Jurbarko krašto verslininkų ir savivaldybės ir siekiant skatinti Jurbarko rajono ekonomikos plėtrą, rinkti ir teikti informaciją apie rajono rinkos padėtį bei verslo galimybes. Netrukus Ūkio ministerija taip pat tapo Centro dalininke. „Jurbarko verslo informacijos centras buvo įsteigtas vienas iš pirmųjų Lietuvoje. Pirmasis buvo įsteigtas Švenčionių savivaldybėje“, – „Mūsų laikui“ sakė Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė.

G. Mačiulaitienės teigimu, iniciatyva Jurbarko mieste steigti verslo centrą kilo patiems verslininkams. Susibūrę 14 aktyvių krašto verslininkų dėl centro steigimo kreipėsi į Jurbarko rajono savivaldybę. Pastaroji šiai idėjai pritarė ir tapo daliniu šio centro steigėju. Vėliau buvo kreiptasi ir į Ūkio ministeriją, kuri taip pat davė pritarimą. Po kiek laiko pati ministerija pradėjo skatinti tokių centrų atsiradimą kitose savivaldybėse. Taip Lietuvoje atsirado 45 verslo informacijos centrai. Šiuo metu jų kiek mažiau - 32. „Tuo metu verslo informacijos centro funkcija buvo nepaprastai svarbi ir aktuali – griuvo visa planinė ekonomika ir prasidėjo laisvoji prekyba. Aukštosios mokyklos tuo metu dar neruošė verslo vadybininkų ar administratorių, todėl tuo metu žmonės neturėjo reikiamų žinių ir pagrindų, reikalingų sėkmingo verslo pradžiai. Šiuo metu aukštosios mokyklos jau rengia verslo specialistus, o ir internete dabar galima rasti daug reikiamos informacijos verslo temomis“, – sako G. Mačiulaitienė. Tačiau paslaugų poreikis, nors kiek ir pakitęs, tačiau išliko aktualus. Nuolat keičiasi verslą reglamentuojantys įstatymai ir verslui reikalinga skubiai gauti informaciją bei techninę pagalbą juos pritaikant. Na, bet populiariausia paslauga – tai įvairių Europos Sąjungos ir Lietuvos darbo biržos finansavimo galimybių sklaida ir projektų rengimas bei įgyvendinimas. Pastarąja pagalba ypač aktyviai naudojasi Jurbarko krašto verslininkai.

Verslininkai pirmą kartą užsuka į centrą ketindami pradėti verslą, nes čia nemokamai parengiami visi steigimo dokumentai, patariama, kokią veiklos formą geriausiai pasirinkti. Antrą kartą užsuka, kad padėtume parengti įmonės valdymo dokumentus, na, o tada atsiranda informacijos apie papildomą verslo finansavimą poreikis. Deja, pasitaiko atvejų, kai į centrą kreipiasi ir dėl įmonės likvidavimo. Susumavome, kad kasmet vidutiniškai centro darbuotojai padeda įsisteigti 28 įmonėms. Tad per 15 metų susidaro gana gražus skaičius – 420 įsteigtų įmonių. Dėl likvidavimo kreipiasi 2-3 įmonės per metus.

Pirmieji darbuotojai – vadovas Ernestas Sinkus ir finansininkas Linas Zaveckis šauniai „užsuko“ įstaigos veiklą. Vėliau į kolektyvą įsiliejo vadybininkė Ingrida Čiauškaitė, finansininkė Alina Aksamitauskaitė-Urbutienė. Jų indėlis centro istorijoje ypač ryškus.

G. Mačiulaitienė centrui vadovauja jau 11 metų. „Pradėjus vadovauti įstaigai kėliau sau uždavinį kuo daugiau įgyvendinti investicinių projektų, kuriems įgyvendinti galėtume pritraukti įvairius finansavimo šaltinius. Vienas jų – mini inkubatoriaus steigimas. Pirmojo projekto metu įsteigėme pirmuosius keturis kabinetus biurams nuomoti. Vėliau sekė antras ir įsteigėme dar tris papildomus kabinetus. Šiuo metu yra 8 kabinetai, kuriuose veiklą vykdo 10 juridinių asmenų. Džiugina tai, kad šiais projekto rezultatais jau pasinaudojo per 30 Jurbarko rajono įmonių, kai kurios išauga ir išsikelia. Kai kurios išaugo net į tarptautines įmones. Mūsų klientų sėkmė labai džiugina“ – pasakoja G. Mačiulaitienė.

Kiek vėliau sekė Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro konferencijų salės projektas. „Norėjau įrengti tokią konferencijų salę, su modernia įranga, kuri būtų aktuali net ir po daugelio metų. Šį siekį mums pavyko įgyvendinti“, – džiaugiasi centro vadovė.

Nors salė įrengta prieš septynerius metus, ji dar nei morališkai, nei fiziškai nėra pasenusi. Salės užimtumas 80 proc. Salės projektas turi ir socialinę, ir ekonominę reikšmę.  Čia nuolat vyksta komerciniai renginiai, dėl to galima padengti salės eksploatacinius kaštus. Daugelis centro socialinių partnerių naudojasi sale nemokamai, čia renkasi tam tikrų ne pelno siekiančių organizacijų nariai – verslininkų organizacijos, neįgaliųjų ir socialių paslaugų centro ar Trečiojo amžiaus universiteto atstovai. Vėliau buvo įrengta ir mažesnė mokymų salė.

„Džiaugiuosi tuo, kad visi šie infrastruktūriniai projektai yra finansiškai atsiperkantys. Jiems įrengti panaudotos įvairių finansinių šaltinių lėšos, o išlaikomi iš JTVIC uždirbamų lėšų. Dėkojame savivaldybei už tai, kad „duoda mums meškerę“ – iš dalies padengia atlyginimų ir administracinio pastato komunalinių patarnavimo kaštus. Metams skiria apie 35 000 eurų. Na, o žuvų pasigausime patys“, – „Mūsų laikui“ sakė centro vadovė. Paklausta, kas buvo sunkiausia per visą jos vadovavimo verslo centrui laikotarpį, G. Mačiulaitienė atsakė, jog sunkiausi jai buvo praėjusieji metai – mūsų įstaigoje buvo atlikti net trys auditai. Vietoje to, kad teiktume paslaugas verslininkams, ruoštumėmės įvairiems renginiams, reikėdavo rinkti tam tikrus dokumentus, gilintis į įvairius teisinius dokumentus, kad įrodytume, jog kaltinimai iš „piršto laužti”. Apmaudu, kad mūsų savivaldybėje „vienas nepatenkintas“ asmuo gali sukelti tiek sumaišties ir „įvesti“ įstaigoje destrukciją. Išgirdusi komentarą „padarysiu viską, kad šioje įstaigoje nedirbtum, supratau, kad padarysiu, viską, kad dirbčiau čia, nes nesu linkusi pasiduoti keistoms, nepagrįstoms  užgaidoms.

Matau, kad įgyvendinti projektai turi prasmę, sukurtos tradicijos, kurios artimos ir priimtinos mūsų bendruomenei – verslo dienos, verslo apdovanojimo vakarai, rudens šventės. Suburta puiki komanda. Matau, kad visa tai puikiai veikia ir džiugina. Visada esame atviri kritikai ir siekiame tobulėjimo, tad dar ne laikas pasitraukti“, – svarstė G. Mačiulaitienė.

Pasak direktorės, visuose projektuose verslo centras stengdavosi apsieiti be savivaldybės indėlio ir įvairiais šaltiniais užsidirbdavo pajamų pats. „Džiaugiuosi, kad savivaldybė sunkesniais laikas nenuėjo lengviausiu keliu ir nutraukus Ūkio ministerijos finansavimą, neuždarė įstaigos, bet sudarė sąlygas išlikti. Sudarė sąlygas užsidirbti ir išsilaikyti patiems.

Suskaičiavom, kiek projektų centras įgyvendino. Nuo 2004 metų  pateikti 31 projektai įstaigos veikloms plėtoti. Iš jų 24 buvo įvertinti teigiamai ir sėkmingai įgyvendinti. Projektais į rajoną pritrauktą beveik 571 339 eurų.

Prijungus prie verslo informacijos centro turizmo funkciją, centre dirba šeši darbuotojai (įskaitant ir techninį personalą). Įstaigoje dirbantis kolektyvas padeda ir suteikia konsultacijas žmonėms, norintiems pradėti savo verslą, gelbsti renkantis verslo įmonės formą, padeda parengti visus reikiamus dokumentus norintiems įregistruoti įmonę. Taip pat vykdo įvairių verslo planų ir projektų rengimą. Šiuo metu didžiausia – darbo biržos (t. y. vietinio užimtumo) ir įsidarbinimo savarankiškai projektų paklausa. Centras taip pat organizuoja įvairūs mokymus bei seminarus įvairiomis verslo temomis, nuomoja biuro patalpas, teikia kelionių paslaugas bei padeda susigrąžinti mokesčius dirbantiems užsienyje piliečiams.

„Nuolat stebime aplinką ir žiūrime, kokių paslaugų trūksta mūsų rajone. Stengiamės jas pasiūlyti. Jeigu atsiranda niša, stengiamės ją užpildyti. Buvo laikas, kai darėme vizas į Rusiją, bandėme vesti ir ūkininkų buhalteriją“, – pasakojo direktorė. 

Praėjusiais, 2014 metais, Jurbarko rajono savivaldybės įgyvendinamu projektu buvo sukurtas virtualus turas internete po mūsų krašto lankytinas vietas, sukurti 3 filmukai apie mūsų rajoną. Šiam turui informaciją ir koncepciją kurti buvo patikėta taip pat Jurbarko TVIC. Juos galima pamatyti Jurbarko turizmo ir verslo informacijos interneto svetainėje adresu www.jurbarkotic.lt arba internetiniame tinklapyje YouTube.

Paskutiniu metu nemažas dėmesys buvo nukreiptas į turizmo potencialo didinimą. Etnografinių regionų metams, bendradarbiaujant su Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centru ir Smalininkų kaimo bendruomene, buvo sukurta Mažosios Lietuvos istorijos klasė. Gegužės 16 d. (šeštadienį) 11 val. buvusio pasienio teritorijoje vyks šios programos pristatymas visuomenei. Kviečiame atvykti visus, norinčius artimiau susipažinti su Mažosios Lietuvos istorija.

Pirmoji Jurbarko pramonės, prekybos ir žemės ūkio paroda „Verslas 2001“

Pirmasis 2000-aisiais įkurto Jurbarko verslo centro (JVC) vadovas Ernestas Sinkus dirbo ketverius metus. Jam vadovaujant 2001 metais buvo surengta pirmoji Jurbarko pramonės, prekybos ir žemės ūkio paroda „Verslas 2001“. 

Mugė vyko centrinėje miesto sankryžoje, buvo organizuota mini konferencija Jurbarko verslo situacijos aptarimui buvusio „Ūkio banko“ salėje rūsyje, o Jonui Lendraičiui priklausančiose buvusio kino teatro patalpose verslininkai pristatė siūlomas prekes ir paslaugas.

Joje dalyvavo daugiau kaip 70 įmonių ir privačiai dirbančių liaudies amatininkų iš Jurbarko, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Kretingos, Kuršėnų, Raseinių, Šakių ir kt. rajonų. Parodą aplankė beveik 5 000 žmonių. „Šį projektą planuojama įgyvendinti ir kitąmet“, – tuomet „Verso žinioms“ sakė Ernestas Sinkus.

„Šiandien ši šventė jau tapo miesto švente, o aš pasigendu daugiau verslo“, – „Mūsų laikui“ šypsodamasis sakė p. Ernestas.

Eenestas prisimena kad pirmoje parodoje dalyvavo R. Alksnio IĮ, Jurbarko statybininkų asociacija, A.Giniečio TŪB „Ateities projektas“, Albino Radžiaus įmonė „Baldai visiems“, AB Jurbarko melioracija, Konsultavimo tarnyba, Turizmo centras ir kt. „Tai buvo labai įdomus, bet ir labai sunkus renginys, kuris teko tuometiniams verslo centro darbuotojams – man, Linui Zaveckiui ir savanoriui Ryan Campbell. Sprendžiant organizacinius klausimus labai daug pagelbėjo a.a. meras Aloyzas Zairys, direktorius Vidmantas Juzėnas, ūkio skyriaus darbuotojai Alvydas Stalgys, kultūros centro darbuotojai ir kt.“, – prisimena pirmasis JVC direktorius.