Įdomūs faktai apie fejerverkus

Fejerverkai, kuriuose susipina mokslas ir reginys, jau šimtmečius linksmina minias ir pažymi svarbias šventes. Sakoma, kad kinų chemikai atsitiktinai atrado sprogstamųjų miltelių formulę, o vienas garsus tyrinėtojas paskatino italų maniją rengti didesnius ir gražesnius fejerverkų šou. Net būsimasis JAV prezidentas išreiškė nuomonę apie „iliuminacijų“ naudą viešoms šventėms.

Todėl pateikiame jums ne vieną įdomų faktą apie fejerverkus ir keletą naudingų patarimų tiems, kurie planuoja surengti fejerverkų šou.

Fejerverkai buvo sukurti Kinijoje

Fejerverkų pirmtakai buvo paprastos bambuko lazdelės, įmestos į ugnį, kurios garsiai sprogdavo, kai bambuko kamerose esantis oras įkaisdavo ir sprogdavo. Šiuos primityvius fejerverkus Kinijoje kaimo žmonės naudojo Naujiesiems metams švęsti ir piktosioms dvasioms atbaidyti jau II a. pr. m. e.

Legenda byloja, kad apie 1000 m. po Kristaus kinų alchemikai surado šaunamųjų miltelių formulę ir šį atradimą pritaikė karo ginklams. Songų dinastijos laikais (960-1266 m.) žmonės pradėjo pakuoti miltelius į popierinius vamzdelius ir juos uždegti. Jie taip pat kūrė tarpusavyje surištų petardų ryšulėlius, kad nuo pirminio sprogimo prasidėtų grandininė reakcija.

Marco Polo atvežė juos į Europą

Kai XIII a. pabaigoje Marco Polo grįžo iš Azijos į Veneciją, jis parsivežė daug įdomių daiktų. Tarp jų buvo ir fejerverkai, kuriuos, kaip pranešama, jis pristatė ar bent jau padėjo išpopuliarinti dabartinės Italijos regione. Renesanso laikotarpiu Florencijos metalurgai per religines šventes rengdavo fejerverkus, romėnai juos leisdavo po popiežių rinkimų, o Feraros dvare fejerverkų šou buvo populiarus teatras. XIX a. trečiajame dešimtmetyje Italijos amatininkai sukūrė spalvotus fejerverkus, ir ši tradicija gyvuoja toliau. Dvi iš didžiausių dabartinių Amerikos fejerverkų bendrovių - Zambelli ir Fireworks by Grucci - XIX a. įkūrė italų imigrantai.

Fejerverkų apvalkalus sudaro 6 paprasti junginiai

Pirotechnikos terminijoje apvalkalas - tai sprogstamųjų medžiagų pluoštas, sudarantis fejerverko branduolį. Jie paprastai tam tikra tvarka supakuoti į popierinį vamzdelį. Kriauklės centre yra maži cheminių medžiagų kubeliai, vadinami žvaigždutėmis; kiti junginiai specialiems efektams sukurti; sprogstamasis užtaisas ir vidinis laikinis sprogdiklis, sujungtas su juodųjų miltelių paketu, vadinamu kėlimo užtaisu. Nuo kėlimo užtaiso į apvalkalo išorę veda sprogdiklis.

Kai uždegamas saugiklis, galiausiai užsidega pakeliamasis užtaisas ir sviedinys pakyla į dangų. Kylant aukštyn, liepsna per vidinį laikrodinį saugiklį prasiveržia į sprogstamąjį užtaisą, kuris susprogdina visą apvalkalą spalvotų kibirkščių lietumi.

Jų nebūtų be chemijos

Tiksliau, chemijos, kuri sukuria juoduosius miltelius, dar vadinamus šaunamaisiais milteliais. Šiuolaikiniuose fejerverkuose  naudojamų juodųjų miltelių standartinis mišinys per pastaruosius kelis šimtmečius nedaug tepasikeitė: tai 75 % kalio nitrato (salietros), 15 % medžio anglies ir 10 % sieros mišinys. Uždegant siera ištirpsta virš medžio anglies ir salietros, kurios užsidega ir sukelia sprogimą.

Fejerverkų spalvose taip pat yra chemijos. Specifiniai cheminiai junginiai, esantys žvaigždėse, užsidegę išskiria skirtingo bangos ilgio šviesą. Stroncio druskos sukuria raudonus fejerverkus, bario druskos - žalius, o natrio druskos - geltonus. Mėlyna spalva, kurią sukuria vario druskos, yra sunkiausiai pasiekiama spalva; per daug vario, ir sprogimai yra per tamsūs, kad juos būtų galima įžiūrėti naktį, o per mažai vario - fejerverkai atrodo tiesiog balti.

Liepos 4-osios fejerverkai yra beveik tokie pat seni kaip JAV

1776 m. liepos 2 d. Antrasis žemyno kongresas paskelbė, kad Amerikos kolonijos išsilaisvino iš britų kontrolės. 1776 m. liepos 2 d. Masačusetso delegatas Džonas Adamsas šią dieną pavadino „įsimintiniausia epocha Amerikos istorijoje“. Laiške žmonai Abigailei Adamsas rašė: „Ši diena turėtų būti iškilmingai švenčiama su pompastika ir paradais, su šou, žaidimais, sportu, ginklais, varpais, laužais ir apšvietimu nuo vieno žemyno galo iki kito, nuo šio laiko iki šiol.“ 1777 m. liepos 4 d. (pirmosios metinės, kai Kongresas priėmė galutinę Nepriklausomybės deklaraciją) būtent taip ir įvyko, nors tai nebuvo vien tik Adamso idėja. Iki to laiko fejerverkai jau kelis šimtmečius buvo viešų patriotinių švenčių dalis.

Jie padėjo įkvėpti judėjimą prieš triukšmą

Nors fejerverkai yra vizualus reginys, jie taip pat kelia daug triukšmo. Dėl triukšmo poveikio žmonių sveikatai ir saugumui susirūpinę socialiniai reformatoriai 1906 m. gruodžio mėn. Niujorke įkūrė Nereikalingo triukšmo slopinimo draugiją. Grupė, vadovaujama gydytojos Džulijos Barnett Rice, įtikino įstatymų leidėjus reguliuoti garlaivių švilpukus, traukinių triukšmą ir fejerverkus. Esė, pavadintoje „Mūsų barbariška ketvirtoji“, Rice smerkė nesibaigiančių petardų kakofoniją ir „visus triukšmingus prietaisus nuo skardinio trimito iki pavojingo pistoleto“. Visuomenė galiausiai įtikino miesto valdžios atstovus nustatyti tyliąsias zonas be triukšmo aplink ligonines ir neturtingiems gyventojams skirtas įstaigas.