Greitaeigiu kateriu iš Jurbarko iki Nidos - per 3,5 val.

Laivyba Jurbarke atsigauna – taip būtų galima pavadinti pokalbį su Vaida Vaitone, kuri su vyru šiemet įsigijo greitaeigį katerį. Nuo liepos mėnesio pradžios jis plaukia kiekvieną savaitgalį, šeštadieniais ir sekmadieniais, o jei atsiranda norinčiųjų, ir penktadieniais iš Jurbarko į Nidą ir atgal. Susidarius bent 20 žmonių grupei, iš Jurbarko mažųjų laivelių prieplaukos išplaukiama 8 valandą ryte. Po įspūdingos ir vaizdingos kelionės Nemunu 11.30 val. keleiviai išsilaipina Nidoje. Praleidę visą dieną, iki 17 valandos, kurorte, devintą vakare visi jau būna Jurbarke. Tokia vienos dienos kelionė, kurią kai kurie jurbarkiečiai prisimena ir iš praėjusių vasarų, šiemet vėl laukia. Pasak Vaidos, didžiąją kelievių dalį sudaro šeimos ar pavieniai asmenys, tačiau plaukia ir darbo kolektyvai, kitos organizacijos: „Mes - nauji šio katerio šeimininkai. Laivą įsigijom gana vėlai, todėl ir plaukiam tik nuo liepos. Reklamuojamės feisbuko paskyroje „Kelionės laivu į Nidą“.

Kelionės įspūdžiai

Moteris sako, kad vienam suaugusiajam kaina yra 40 eurų, iki 41 metų, 20, o iki 7-erių vaikui - nemokamai. „Organizacijos užsisako ir edukacines programas. Plukdėm į Rusnės salą, kurioje žmonėms gidė pasakojo apie salą, jie buvo vaišinami pamario krašto meniu pietumis. Tokių edukacinių-informacinių kelionių kitais metais mes paiūlysim daugiau - ne tik įmonėms, bet ir pavieniams asmenims. Ten galima užsisakyti ekskursijas įvairiomis temomis - ir laivyba, ir žvejyba, ir pačios salos istorija, apkeliauti ją dviračiais. Rusnėje, kaip ir kitur pamaryje, labai daug pramogų. Galima ir Mingę, lietuviškąją Veneciją, aplankyti, Ventės rage paukščius pavasarį ir rudenį jų migracijos metu stebėti“, - pasakoja Vaida. Laivą vairuoja po du kapitonus. Pasakoja, kad šiemet tik vieną kartą teko dėl nežymaus gedimo sustoti, bet greitai viskas buvo sutvarkyta, ir nei maršrutas, nei grafikas dėl to nenukentėjo – visi iškylautojai Nidoje praleido tiek laiko, kiek ir buvo numatyta. Nidoje, pasak pašnekovės, tiek daug veiklos, kad grįždami atgal mažieji keliautojai beveik visi saldžiai miega – išsibėgioja, prisivažinėja naujais „Tuk tuk“ taksi po miestelį, dviračiais - visi prisiportuoja.

Vaida pasakoja, kad kateryje yra nemažas denis, todėl dauguma plaukiančiųjų, jei oras geras, ten ir praleidžia didžiąją laiko dalį. Pašnekovė pataria įsidėti savo užkandžių, ypač jei plaukia šeima su vaikais. Juokauja, kad ties Smalinikais ar Viešvile dauguma jau užkandžiauja, vaišinasi termosuose atsinešta kava ar arbata, nes leidimo prekiauti maisto produktais naujieji savininkai šią vasarą dar neturi, bet žada išsirūpinti kitąmet.

Pašnekovė sako, kad didžiąją jų klientų dalį sudaro keleiviai iš užnemunės – Marijampolės, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos. Padaugėjo norinčiųjų plaukti iš Raseinų krašto, būna ir iš Tauragės. Jurbarkiečiai, pasak jos, kol kas sidaro mažumą.

Ateities planai

Pradėję keliones vasaros viduryje naujieji greitaeigio katerio šeimininkai yra kupini entuziazmo ir naujų planų. Jau šį rudenį, jei bus palankūs orai, jie ketina siūlyti plaukti laivu į marias ir stebėti paukščių. Pasakoja, kad atsiradus užsakymams, gali nuplukdyti į bet kurią Kuršių nerijos miestelį – Juodkrantę, Pervalką ar Preilą. Norintieji, jei susidarys bent 20 žmonių grupė, turi paskambinti ir susitarti. Vaida sako, kad tai galima padaryti bet kurią savaitės dieną.

Kitų metų sezoną naujieji katerio savininkai ketina pradėti jau nuo balandžio pradžios - gegužės pirmos pusės ir tęsti iki rugsėjo pabaigos - spalio mėnesio vidurio. Tai priklausys nuo oro. Kaip sako pašnekovė, plaukti Nemunu visais metų laikais yra smagu ir įdomu – pavasarį matai, kaip sužaliuoja gamta, vasarą – pačią sodriausią žalumą, o rudeniop – visą spalvų paletę. „Žmonės mėgaujasi gamta, Nemunu. Sako, mariose įdomiau, bet Nemuno pakrantės - daug gražiau. Kai plaukiam, pakrantėse pilna poilsiautojų, pasistačiųsių palapines, besimaudančiųjų, žvejų. Abejose upės pusėse visi mojuoja, džiaugiasi, kad nors kokią gyvybę plaukiant Nemunu pastebėjo“, - sako V. Vaitonė.

Pasibaigus šiam laivybos sezonui, pasak pašnekovės, kateris bus rekonstruotas – jo vaizdas ir viduje, ir išorėje per žiemą pasikeis, bus gražus ir šiuolaikiškas. Dar viena naujovė, laukianti kitą sezoną - kitas 12-os vietų laivelis, skirtas tiems, kurie nenori tolimų išvykų. Jis bus skirtas gimtadienias, vestuvėms, krikštynoms ir kitokioms įvairiausioms progoms pasiplaukioti akštyn ir žemyn nuo Jurbarko. „Jau šiemet buvo klausiančiųjų, ar neteikiam tokios paslaugos. Tad nuo kitų metų gegužės mėnesio tokia proga tikrai bus“, - sako pašnekovė.

Apie mažųjų laivelių prieplauką Jurbarke

„Žmonės jau priprato, kad laivyba Jurbarke yra mirusi. O mes tokie, kurie nori ją prikelti. Mūsų laivas dabar stovi privačiame uoste, už jį susimokam mokestį. Gaila, kad nėra kur jį laikyti pačiame Jurbarko uoste. Savivaldybė tokių kaip mes nemato ir nemyli. Naujas mažųjų laivelų uostas jau senokai pabaigtas, bet užneštas smėliu, todėl, jei sausringa vasara, neįmanoma įplaukti. Tiems, kam priklauso, kažkodėl neprižiūri. O juk čia buvo pilna laivų. Tikimės, kad gal kitais metais kažkas pasikeis. Mūsų laivas - vienintelis toks Lietuvoje, kuris plukdo Nemunu į Nidą“, - pasakoja Vaida.

Apie idėja pirkti šį katerį ir plukdyti juo žmones ji sako, kad ji kilo seniai. Idėjos generatorius greiteigio katerio vienas iš statytojų ir ypatingo sraigto, leidžiančio plaukti Nemunu ir gerokai jam nusekus, konstruktorius Algis Lužas. Laivas yra toks vienintelis Lietuvoje – labai lengvas, medinis, kuriam plaukiant priekis šiek tiek pakyla, todėl primeną senuosius „Raketa“ garlaivius. A. Lužas, pasak pašnekovės, buvo ir įkvėpėjas, ir pagalbininkas, uždegęs ta idėja entuziastas, kad plaukiotų Nemunu laivai. Vaida pasakoja, kad Algis kasdien pataria kaip ekploatuoti, remontuoti katerį. Su jo rekomendacija ir šį laivą įsigijo.

Pašnekovei labai gaila, apmaudu ir pikta, kad Jurbarke mažųjų laivelių prieplauka niekas nesiskubina rūpintis. Už ES pinigus rekonstruota ji privalo tarnauti žmonėms, tačiau su laivų savininkais niekas nesiskaito. „Mums reikia 4 kilometrus nuo privataus uosto iki keleivių įlaipinimo vietos atplaukti, vakare vėl tiek pat - kol jį pastatome. Jei veiktų prieplauka Jurbarke, moskesčius gautų savivaldybė, t.y. visi rajono gyventojai. Dabar - tai betikslis plaukiojimas, juo labiau kad yra prieplauka, tik visiškai apleista. Yra laivus ar jachtas turinčių žmonių, kurie keliauja ir teigia, kad pas mus situacija su laivyba ne gerėja, bet viskas tik blogėja. Šitaip neišnaudoti tokios strateginės vietos yra tikra nuodėmė“, - apgailestauja pašnekovė, pastebinti, kad kol prieplauka veikė, dar buvo prižiūrima, o dabar trinkelių vietomis nėra, kitur pilna šiukšlių, apleista. Bet entuziazmo naujieji greitaeigio katerio šeimininkai, pasak jos, nepraranda. Jauni žmonės, kuriantys savo gyvenimą ir verslą Jurbarke, ras galimybių ir šią problemą išspręsti.

Tel. pasiteirauti 8 655 71 755

feisbuko paskyroje: Kelionės Laivu į Nidą