„Džiazuojantys sūriai“ gimsta Girdžiuose

 Pernai gruodžio mėnesį, prieš pat Naujuosius metus, Girdžiuose duris atvėrusi „Sūrio džiazu“ pavadinta sūrinė jau tapo labai gerai žinoma ne tik vietiniams, bet ir jurbarkiečiams, kauniečiams, kitų miestų gyventojams. Išskirtinis įmonės pavadinimas ir išskirtinė produkcija taip sudomino pirkėjus, kad dabar, pasak jos savininkės Svajonės Vaicekauskienės, tenka netgi pristabdyti pardavimų kiekį – viską išpardavus naujos produkcijos klientams tektų laukti apie tris mėnesius – maždaug tiek laiko reikia, kad subręstų kiti fermentiniai sūriai.

Apie visa tai kalbamės su sūrinės įkūrėja Svajone Vaicekauskiene Girdžiuose esančioje jos sūrinėje-parduotuvėje. Pro stiklinę parduotuvėlės vitriną matosi dar dvi čia besidarbuojančios moterys – Jūratė Jokubauskienė ir Lina Kavaliauskienė. Tai ir visa sūrinės komanda, jei neskaitytume kito svarbaus asmens – Svajonės vyro Vlado, kasdien čia pristatančio labai aukštos kokybės pieną. Ir ne bet kokį, o iš savo nuosavo ūkio. Jo kasdien reikia kelių šimtų litrų, nes vienam kilogramui sūrio tenka 10 l pieno.

Chemijos mokytoja anksčiau 20 metų dirbusi S. Vaicekauskienė pirmą kartą namų sąlygomis pagaminti brandintą sūrį pabandė prieš trejus metus. Lietuvoje  nebuvo lengva rasti fermento, specialių bakterijų, tačiau, sako Svajonė, norint – viskas įmanoma. Tokių specialių bakterijų ir fermentų ji atsisiunčia iš Prancūzijos.

Sūrininkė čia pat parodo ir įrašą kompiuteryje, kaip pirmą kartą pagamino, subrandino sūrį. Taip pamažu ir įsibėgėjo. Savo rinką tikrino Panemunės pilyje esančioje amatininkų prekyvietėje, mugėse. Pasirodo, norinčiųjų pirkti buvo tiek daug, kad visiems ir neužtekdavo. O ir gandas apie naują, neįprastą ir sveiką produkciją gana greitai ėmė sklisti iš lūpų į lūpas. Pripažinkim, kad tokie sūriai – naminiai, be jokių cheminių priedų, pačių įvairiausių skonių, pigesni nei kitų gamintojų – negali nesudominti. O ypač tų, kurie pasigenda kokybiškų, ekologiškų produktų.  

„Čia yra ne įmonė, o ūkininko ūkis su 50 karvių. Pieno dalį parduodam, o kitą dalį realizuojam čia, sūrinėje. Jei trumpai, kaip atsirado ši sūrinė – ūkyje laikėm 150 karvių, bet krizės metu pamatėm, kad nieko iš to neišeina. Tiesog reikėjo apsispręsti ir keisti profilį.  Pardavę 100 karvių, įsirengėm sūrinę. Gal tai ir buvo avantiūra šiek tiek“, – prisimena girdžiškė. 

Apie kelią nuosavos sūrinės link Svajonė pasakoja, kad pradžia buvo sudėtinga, nes reikėjo nemažai pasimokyti – patirties sėmėsi Prancūzijoje, Italijoje panašiose sūrius gaminančiose sūrinėse, taip pat ir Lietuvos  sūrinėje.

„Praėjusių metų gruodžio viduryje pradėjom masiškesnę sūrių gamybą. Iš pradžių tai dariau tik namie. Viskas dabar keičiasi, todėl dabar daug ką gaminam – pradedant grietine, grietinėle, jogurtu, varškės sūriais ir fermentiniais sūriais, rikota, panakota, jogurtais...  Pagrindiniai sūriai yra brandinti, yra prancūziško tipo, su pelėsiais ir t.t. Viskas dar procese.

Be brandintų ir pusiau brandintų sūrių, šviežių sūrelių, konservuotų sūrio rutuliukų, jogurtų, varškės užtepėlių, grietinėlės desertų, sūrio gaminių, sūrio rutuliukų su prieskoniais ir kt. ji taip pat siūlo sveiką natūralų jogurtą, grietinę, paprastą ir lydytą, sveikuolių itin vertinamą ghi sviestą“, – gaminamą produkciją vardija pašnekovė.

Kalbantis negali nepaklausti, kodėl įmonei duotas toks neįprastas pavadinimas – „Sūrio džiazas“. Svajonė pasakoja, kad jis atsirado neatsitiktinai. Visa jų Girdžiuose gyvenanti giminė, pasak jos, iš prigimties yra labai muzikali. „Šeimoj augom keturi vaikai ir visi esam baigę muzikos mokyklą. Viena sesuo profesionali pianistė, brolis Šveicarijoje groja saksofonu, kita sesuo smuikininkė, o aš pati grojau kanklėmis,  porą metų – universiteto ansamblyje. Sūrinės pavadinimą iš tiesų sugalvojo mano dukra“, – prisimena sūrininkė.

„Kiekvienas mano gaminys turi muzikinį pavadinimą. Populiariausias fermentinis sūris  – „Polonezas“, gaminamas su ožrage. Štai čia „Klumpakojis“,  „Pipirinis“,  „Klasika“ ir dar vienas be pavadinimo, su medžio žievės dažais, su žolelėmis“, – rodo Svajonė čia pat parduotuvėlėje išrikiuotus sūrius ir mielai jais vaišina. Ji sako, kad norint, jog atsiskleistų tikras sūrio skonis, jis turi būti kambario temperatūros, o ne ką tik išimtas iš šaldytuvo.

Pasak pašnekovės, jos sūrinės tikslas, kad būtų užtikrinta kokybė, kad žmonės galėtų be jokių stabilizatorių, emulgatorių, naudojant kaip priedus tik druską, kai kada cukrų, pasimėgauti tikrais rankų darbo sūriais.

„Lietuvių skonis yra šiek tiek kitoks, jie nemėgsta natūralaus produkto, nori šiek tiek prieskonių. Todėl mes ir ieškom, kuo pagardinti – riešutais, grybais, žolelėmis, pipirais... Tokie sūriai yra labiau perkami. Pavyzdžiui, prancūzai mėgsta sūrį su pelenais, tai yra natūralūs mineralai vietoje druskos. Jie, kaip ir kiti europiečiai, visiškai nesupranta nei varškės, nei varškės sūrio skonio, tiesiog nėra tokių tradicijų“, – apie tautų skonio skirtumus pasakoja pašnekovė.   

Jos nuomone, natūralūs pieno produktai, ypač brandinti sūriai, yra labai naudingi sveikatai – vos  200 gramų užtenka visai savaitei, nes tai sotus, iš nepasterizuoto pieno pagamintas produktas, kurį gali valgyti net sunkiausias ligonis. Kuo ilgiau sūris išlaikytas, tuo labiau susifermentavęs. Kietuosiuose sūriuose baltymai jau būna suskaldyti iki aminorūgščių, dėl to jie lengvai virškinami.

„Kaip aš sakau, šis produktas jau suvirškintas, dėl to žmogaus organizmas itin lengvai jį įsisavina. Ir 100 procentų ekologiškas, nes mūsų gaminamuose sūriuose, kituose pieno produktuose nerasite nė vieno cheminio priedo, nė vieno vadinamojo „E“. Pienas naudojamas neperkaitintas, ryte vyras atveža dar šilto pieno su 600 l talpykla, kuri supilama tiesiai į katilą. Už valandos – jau gaminami sūriai. Pienas – ypatingos kokybės, nes iš prasto tiesiog nepasigamins. Tai švarus, be jokių pašalinių bakterijų pienas. Bakterijos sūriams atkeliauja iš  Prancūzijos – čia ir yra tas džiazas – kaip dailininkui dažai, man – mano bakterijos: pelėsiai, mielės, baltasis pelėsis. Su šituo ir žaidi, improvizuoji, nors tam tikri rėmai improvizacijai yra, nepažaisi šiaip. Čia ne tiek verslas, kiek įdomi veikla. Daug ką išbandžiau, bet kai pats dirbi sau, darai entuziastingai. Žinai, kaip padarysi, taip ir bus“, – pasakoja Svajonė.  

Ji ne tik papasakoja apie sūrių gamybą, bet ir parodo įspūdingą kiekį įvairaus brandumo sūrių brandinimo patalpą. Kiekvieną iš čią sukrautųjų reikia rankomis kiekvieną dieną apversti, kitus būtinai nuplauti sūryme. Kiekviena čia esanti sūrio galva ragavo rankų šilumos ir rūpestingumo. Tai kas begali būti skaniau ir sveikiau už tokią produkciją?     

Girdžiuose parduotuvėlė atvira darbo dienomis nuo 8 iki 18 val., šeštadieniais – nuo 9 iki 14 val. Specialiai sūrių prekybai įsigyto autobusiuko aikštelėje prie Jurbarko knygyno jurbarkiečiai laukia trečiadieniais nuo 14 iki 18 val., o šeštadienį „Sūrio džiazas“ keliauja į turgelį prie Kauno pilies. Neseniai S. Vaicekauskienė įsigijo ir vakuuminę mašiną, kad sūris kuo ilgiau išliktų šviežias.

Sūrį gaminti galite ir Jūs! Linchema.lt siūlo kokybišką maisto pramonei reikalingą įrangą!