Dinara mados namus sukūrė išmokusi sunkias gyvenimo pamokas

Atsitiktinimų nebūna. Ir ligos, artimųjų netektys užklumpa ne šiaip sau. Visas panašias negandas reikia priimti kaip ženklus, kad atėjo laikas keisti gyvenimą. Visus sunkumus priimti kaip pamokas, kurias reikia išmokti. Taip sako žinoma Jurbarko krašto siuvėja, mados dizainerė, aktyvi jurbarkietė Dinara Klapatauskienė, per dešimt metų suformavusi tokią pasaulėžiūrą, kuri jai padėjo susikurti sėkmingą verslą ir atrasti savo laimę, gyvenimo prasmę ir įgyvendinti įvairiausius sumanymus. Apie jos sėkmę išduoda vien tai, kad visai neseniai ji pakvietė į savo vardu pavadintus mados namus Kauno gatvėje bei per įkurtuves pristatė jau trečiąją savo moteriškų drabužių kolekciją, o šios pasižiūrėti ir pasveikinti sugužėjo didžiausias būrys klienčių. Dinara į naujas erdvias patalpas Kauno gatvėje persikraustė iš kuklios siuvyklos Vytauto Didžiojo gatvėje, nes ir kaip pati juokauja, meilė žmonėms užaugino tokius sparnus, kad jai toje mažoje erdvėje pasidarė ankšta.

Naujoje erdvioje vietoje dar daugiau galimybių. Į Dinaros mados namus bus galima ateiti kaip į parduotuvę ir apžiūrėti, pačiupinėti, pasimatuoti ir, jei patiks, nusipirkti jau pasiūtų jos kolekcijos drabužių. Jei kas nepatiks, pasiūs pagal klientės užsakymą. Dinarai smagiausia, kad jos klientės turės atskirą erdvę, kur galės ramiai pasėdėti, pailsėti, atsigerti arbatos. Dinara specialiai joms paruošė šią erdvę. Beje, surasti naujas patalpas, jas atnaujinti, įrengti jurbarkietei prireikė ne daugiau kaip 2 mėnesių. Sako, ji pati su savo komanda kaip reikiant dirbo – ir sienas dažė, ir grindis keitė.

Ir verslas, ir gyvenimo prasmė

Dinaros sėkmę išduoda ir tai, kad ji ruošiasi priimti dar vieną, antrą pagalbininkę. Užsakymų, sumanymų, idėjų tiek, kad dviese fiziškai nebespėja. Tarp tų sumanymų – pažadai sukurti ir vyrams skirtų drabužių – įsiklausė į klientų pageidavimus. Dinara apie 30 metų vienetinius išskirtinius drabužius kol kas kuria tik merginoms ir moterims. Per tuos dešimtmečius jos stilius ir braižas nekinta, bet drabužiai vis jaunatviškėja. „Kuo daromės vyresnės, tuo jaunatviškiau norime atrodyti“, – šypsosi Dinara, kuriai smagu, kad ir klientėms tai patinka. Dinara save vadina ir apie save kalba kaip apie kūrėją. Pavadinta rimta verslininke ji nusijuokia.

Dizainerė nori išnaudoti ir erdvias patalpas. Pažada savo mados namuose rengti ir jaukius vakarėlius, mados pristatymus. „Atsigausime visi“, – šypsosi ji, turėdama omeny kol kas apmirusią Kauno gatvę, kuri jai visada patiko. „Atnaujintą gražią gatvę reikia išnaudoti“, – sako kūrėja.

Dinarai netrūksta užsakovų – jos kurtais drabužiais rengiasi ne tik Jurbarke ar Lietuvoje. Yra pasiekę ir tokį tolimiausią tašką kaip Jungtinės Amerikos Valstijos. Šypsosi, kad potencialo savyje jaučia tiek, kad Jurbarke per ankšta. „Pasaulis apie mane dar sužinos“, – juokiasi ji.

Gyvenimą pakoregavo liga

Sėkmė Dinarai iš dangaus nenukrito – ji jos nusipelnė. Ir gyvenimas sunkumų nepagailėjo, ženklų siuntė, bet ji, sako, buvusi labai gera mokinė. Moters gyvenimą pakoregavo sunki liga, apie kurią ji kalba atvirai ir kuri jai buvo diagnozuota prieš 10 metų. Tada jai buvo 39-eri. Iki tol ji dvidešimt metų drabužius siuvo savo namuose. Jau tada jos klientės, kurių netrūko, ragindavo atidaryti savo siuvyklą, kurti kolekcijas, o Dinara atsakydavo, kad „kada nors“, bet taip sakydama, ji visai to netikėjo. To „kada nors“ galėjo ir nebūti, jei ne diagnozuotas kiaušidžių vėžys. Trečios stadijos. Sako, sužinojusi diagnozę ji paverkė gal porą minučių ir susiėmė. Ėmė veikti. Per patį sunkiausią laikotarpį, per chemoterapijos seansus, ji pati įsiruošė savo siuvyklos patalpas ir net pristatė savo pirmąją drabužių kolekciją „Balta juoda“. Puolė dirbti ne todėl, kad norėtų juodas mintis nuvyti. Patikina, kad juodų minčių neturėjo nei tada, nei dabar. Tiesiog pajuto, kad jai suteiktas šansas, kad ji nori gyventi, save realizuoti. Pasitraukus ligai suprato, kiek daug ji gali padaryti, kokį didžiulį neišnaudotą potencialą savyje turi.

„Prasidėjo visas mano išsiskleidimas. Ir kūriau, ir sveikau, ir pati sau, ir kitiems padėjau“, – prisimena tą laiką ji. Vien siuvimo, drabužių kūrimo jai neužtenka. Prieš 10 metų atradusi jogą iki šiol užsiima ir kitus kviečia prisijungti. Taip pat su dar keliomis kūrybingomis, aktyviomis moterimis rašo projektus ir rūpinasi vaikų užimtumu – važiuoja į kaimus ir miestelius ir kartu su vaikais dirba, kuria – mokosi ir karolius verti, ir siūti.

Visą straipsnį rasite "Mūsų laikas" laikraštyje.