Dažniausi sutartų mačų modeliai - kaip statymai neša sportininkams nesąžiningą pelną

Kaip dažnai žiniasklaidoje matote naujienas apie sutartas rungtynes? Tikriausiai, ne taip ir retai. Porą kartų per metus, įvairiose pasaulio vietose nuvilnija skandalai apie nesąžiningą sportinininkų ar komandos narių elgesį. Vienaip ar kitaip jie stengiasi pasipelnyti iš savo komandos rezultatų, dažniausiai - nesėkmių. Šį kartą plačiau panagrinėkime opią problemą - nesąžiningą sportininkų pelną iš sutartų varžybų. Išsiaiškinkime, kokie yra dažniausi tokių mačų “eigos modeliai”, kad galėtumėte tai pažinti. 

Statymai paveikia futbolą

Visos lažybų bendrovės, (visos Lietuvoje, visos Europoje, pasaulyje, visos, kurias rasite lazybuguru puslapyje), be išimties blokuos visus pelnus ir uždarbius, jeigu atras apgaulę bei sutartas rungtynes, todėl futbole pasitelkiamos gudrybės. 

 Dažniausiai stato - žemų lygų futbolininkai. Suprantama, kad jų atlyginimai nėra labai dideli, o kokio Gruzijos antrosios lygos veterano saugo karjeros perspektyvos irgi ribotos. Dėl to vyrai renkasi sukčiauti. Negerai ir su tuo reikia kovoti, tačiau tenka pripažinti, kad lygos ir federacijos nieko per daug dėl to nedaro. Kada subręsta skandalas žiniasklaidoje  - simboliškai nubaudžia, bet ir Lietuvoje kalbų apie sutartus mačus daug, bet realios prevencijos - mažai.

 Taigi, kaip vyksta sutartų rungtynių eiga futbole?

 Modelis nr.1 - vartininkas + gynėjai

 Visų pirma - naudingiausia taip elgtis, kai esi favoritų komandoje ir žaidi prieš autsaiderius (jų koeficientas bent 4-5, o gal ir daugiau). Jūsų komanda pirmauja po pirmos rungtynių dalies, austaiderių koeficientas išauga iki 8-10 ir tada atliekamas statymas už jų pergalę. Antroje pusėje katastrofiškai prastas “netikėtas” gynėjų ir vartininko žaidimas atneša pergalę kitai komandai ir papildo nesąžiningų žaidėjų kišenes. 

Modelis nr. 2 - teisėjo darbas

Nors prie šios schemos dažniausiai prisideda treneriai arba komandos vadovai, tačiau ji irgi svarbi. Pastatoma už parodytų kortelių, skirtų baudinių ar pražangų skaičių. Tada teisėjas švilpia palankiai statymo eigai.

Modelis nr. 3 - puolėjų “indėlis” 

Jeigu vartininkas ir gynėjai gali tyčia praleisti įvarčius, puolėjai gali ne ką prasčiau pasirodyti ir patys. Atlikę statymą už mažą įmuštų įvarčių skaičių, puolėjai nesinaudoja progomis ir tyčia perduoda kamuolį atgal, spiria aukštyn, kartais, netyčia imušę - imasi už galvos.

Buksuojantys krepšininkai

Krepšinyje tokių situacijų irgi pasitaiko. Pamatas tokiems dalykams irgi yra toks pat. Godumas ir menkos karjeros perspektyvos. 800 eurų uždarbis per mėnesį, žinant, kad aukščiausių lygų krepšininkai storina pinigines šešiaženklėmis ar septynženklėmis sumomis skatina elgtis neatsakingai. 

 Štai kaip krepšininkai daro įtaką mačų baigčiai ir pelnosi.

Modelis nr.1 - buksuojantis įžaidėjas

Krepšinyje daugiausiai statymų atlieka gynėjų grandis, o būtent - įžaidėjas. Kadangi jo rankose didžiąją dalį laiko būna kamuolys, jis gali pakreipti rungtynių eigą taip, kaip jam norisi. Tad įžaidėjas pastato už tam tikro žaidėjo (arba geriausia - savo) mažą įmestų taškų skaičių ir visas rungtynes buksuoja. Meta į krepšį retai, atlieka daug, kad ir bereikalingų perdavimų.

Modelis nr. 2 - “prasta” diena lyderiui

Ši schema veikia tik tada, jeigu komandoje yra aiškus lyderis. Pvz. jam 10 rungtynių iš eilės pavyko įmesti 20 arba daugiau taškų. Komandai rungtynės nieko nebelemia - aiški vieta turnyrinėje lentelėje arba net nepatenkama į atkrintamąsias. Lyderis pastato už prastą savo pasirodymą, treneris jį “pataupo”, o aikštelėje, būdamas trumpą laiką, jis tikrai per daug nesistengia.

Modelis nr. 3 - traumos

Irgi dažnas atvejis. Krepšininkai suvaidina traumą rungtynių eigoje, aikštelėje pabūna 4-5 minutes ir žaidimo nebetęsia. Tai leidžia susižerti nemenkus pinigus už statymą dėl prasto savo pasirodymo ir įtarimų kyla labai mažai.