Darbdavio atsakomybė: ar užtenka pasakyti „mokykitės lietuviškai“, kad užsienietis prabiltų?

Dažnas vaizdas šiuolaikiniuose Lietuvos biuruose: vadovai prie kavos aparato gūžčioja pečiais ir stebisi: „Jis pas mus dirba jau trejus metus, bet vis dar nepasako nė žodžio lietuviškai. Nejaugi taip sunku išmokti bent pagrindus?“

Tai patogus požiūris. Lengva visą atsakomybę permesti atvykusiam specialistui, kaltinant jį motyvacijos ar pagarbos vietinei kultūrai stoka. Tačiau laikas užduoti nepatogų klausimą: o kokias realias sąlygas jūs, kaip darbdavys, sukūrėte, kad tas žmogus prabiltų?

Pasakyti „mes skatiname mokytis kalbos“ nėra integracijos strategija. Tai tik tuščias pasakymas, jei po juo neslypi realūs įmonės veiksmai ir resursai.

Iliuzija apie laisvalaikį ir savarankišką mokymąsi

Pažvelkime į situaciją be rožinių akinių. Jūsų pasamdytas užsienietis talentas dirba pilną, 8 valandų darbo dieną, dažnai – aukštos įtampos tarptautiniuose projektuose. Po darbo jis keliauja namo, kur jo laukia šeima, buitis ir bandymai susitvarkyti gyvenimą vis dar nepažįstamoje šalyje, kur net sąskaitos už elektrą apmokėjimas kartais tampa iššūkiu.

Ar tikrai realu tikėtis, kad po tokios dienos, 20 valandą vakaro, šis žmogus entuziastingai atsivers vadovėlį ir savarankiškai „kals“ sudėtingus lietuvių kalbos linksnius bei asmenuotes? Ne. Tai veda ne į kalbos išmokimą, o į greitą perdegimą ir frustraciją.

Jei įmonė nori, kad darbuotojas integruotųsi, ji turi nustoti tikėtis savaitgalio stebuklų ir prisiimti dalį atsakomybės.

Ką realiai gali padaryti vadovas?

Tikra integracija reikalauja ne skatinančių žodžių, o laiko ir struktūros. Štai trys žingsniai, kurie iš esmės keičia situaciją:

• Skirkite apmokamo laiko: Nustokite versti darbuotojus mokytis kalbos jų asmeninio poilsio sąskaita. Skirkite bent 2 valandas per savaitę apmokamo darbo laiko kalbos mokymuisi. Įmonei šios dvi valandos finansiškai atsieis mažiau, nei nuolatinė izoliuoto ir nepritampančio darbuotojo kaita.
• Atveskite mokytojus į biurą: Nereikalaukite, kad darbuotojai patys ieškotų mokyklų ir po darbo važiuotų į kitą miesto galą. Organizuokite grupes tiesiogiai biure (arba virtualiai darbo valandomis). Profesionalūs, įmonės viduje vykstantys lietuvių kalbos kursai pradedantiesiems siunčia labai aiškią žinutę: „Jūs mums rūpite, ir mes investuojame į jūsų ateitį čia.“
• Išnaudokite tai kaip „teambuilding'ą“: Kalbos mokymasis grupėje turi paslėptą, bet milžinišką naudą. Kolegoms iš skirtingų šalių tai tampa puikiu komandos formavimo įrankiu. Kartu laužydami liežuvį tardami žodį „ačiū“ ar juokdamiesi iš savo pačių klaidų, jie sukuria stiprų tarpusavio palaikymo tinklą. Taip sprendžiama ne tik kalbos, bet ir užsieniečių izoliacijos biure problema.

Integracija yra dviejų eismo juostų kelias

Lietuvos darbo rinka tampa globali, ir tai puiku. Tačiau privalome suprasti, kad talentų pritraukimas yra tik pusė darbo. Kita pusė – jų išlaikymas.

Vadovai turi nustoti piktintis, kad užsieniečiai nesimoko lietuviškai, ir pradėti kurti tam palankią infrastruktūrą. Kai suteiksite jiems laiką, įrankius ir saugią aplinką klysti, nustebsite, kaip greitai jūsų biure pasigirs pirmieji, drąsūs lietuviški sakiniai.