Šių dienų pandemijos ABC: ką turėtume žinoti?

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

2019 metų pabaigoje užfiksuotas pirmasis tuomet dar nežinomo koronaviruso atvejis Kinijoje, Azijos žemyne, o 2020-ųjų kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė koronaviruso pandemiją. Per nepilnus trejus pandemijos metus virusu užsikrėtė daugiau nei 625 mln. žmonių, 6,5 mln. iš jų mirė.

Apie dabartinę epidemiologinę situaciją Lietuvoje, galiojančias rekomendacijas ir ketvirtąjį skiepijimo etapą pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Pamažu gerėjanti situacija

„Sergamumas yra skaičiuojamas už septynias arba keturiolika kalendorinių dienų. Tai tiksliausi skaičiai, kuriais remiantis yra išvedami rodikliai 100 tūkst. gyventojų. Paskutiniai skaičiavimai parodė, kad 14 d. laikotarpiu užsikrėtimų skaičius nesiekia 400 atvejų 100 tūkst. gyventojų“, – aiškindama apie užsikrėtimo statistiką pokalbį pradeda epidemiologė.

Pirmais ir antrais pandemijos metais kritinis hospitalizuotų ligonių skaičius buvo 2500, šiuo momentu hospitalizuotų asmenų šalyje yra netoli šimto. Tai prioritetinis rodmuo, pagal kurį vertinama epidemiologinė situacija šalyje.

„Didesnę nei 2000 hospitalizuotų asmenų ribą tikrai pasiekdavome ir viršydavome, tuomet gydymo įstaigose būdavo daug didesnė apgultis ir įtampa nei įprastai. Reikia nepamiršti, kad serga ir medikai, kurių gali pritrūkti padidėjus pacientų skaičiui, todėl sergamumo rodikliai yra atidžiai ir nuosekliai stebimi“, – teigia medikė.

Epidemiologės teigimu, rodikliai vis dar išlieka nepastovūs ir nuolat kinta, bet jau nuo vasaros pradžios, net ir atsiradus naujoms atmainoms, situacija pamažu gerėja, todėl žiūrėdami į skaičius galime nedrąsiai kalbėti apie tai, jog koronavirusas palengva virsta sezoniniu virusu, kaip kad gripas. „Atėjus šaltajam sezonui, kai padidėja rizika užsikrėsti gripu, mes nesibaiminame, nes esame pripratę ir imamės puikiai žinomų priemonių, siekdami jo išvengti. Tuo labiau kad gripo ir koronaviruso simptomai yra labai panašūs ir tai atskirti gali tik profesionalas – medikas“, – matydama užsikrėtimo tendencijas, mintį plėtoja D. Razmuvienė.

 

Epidemiologė Daiva Razmuvienė sako: „Galime nedrąsiai kalbėti apie tai, jog koronavirusas palengva virsta sezoniniu virusu, kaip kad gripas.“ Asmeninio albumo nuotr.

Neturėjome algoritmo, bet radome kitą išeitį

„Koronavirusas buvo naujas nežinomasis, naujas sukėlėjas pasaulyje, kuris užklupo netikėtai ir visus išgąsdino. Neturėjome jokios tikslios, patikimos informacijos ar rekomendacijų apie naują SARS-CoV-2 virusą, sukėlusį pandemiją. Kiekviena pasaulio valstybė elgėsi taip, kaip galėjo geriausiai ir saugiausiai, atsižvelgusi į tuometinę situaciją savoje šalyje, apsaugoti savo gyventojus. Nei viena šalis neturėjo virusui valdyti algoritmų, nes nebuvo jokios patirties, kas galėtų atsakyti į daugybę klausimų ir padėtų išspręsti naujai susidariusią situaciją. Galime pasidžiaugti, kad pavyko atrasti būdų, padėjusių stabilizuoti padėtį“, – prisiminimais apie 2020 metų pradžią dalijasi epidemiologė.

Atsiradus skiepams, situacija pasikeitė. Remiantis statistikos duomenimis, šiuo metu daugiau nei 70 proc. Lietuvos gyventojų yra pasiskiepiję, persirgusių – daugiau nei 1,3 mln. Epidemiologė priduria: „Nepriklausomai nuo atsirandančių viruso mutacijų, vakcinos, jeigu jos ir neturi šimtaprocentinės apsaugos, tačiau imuninėje sistemoje palieka pėdsaką atminties ląstelėse, kurios sugeba stabdyti naujai patekusio viruso plitimą žmogaus organizme.“

 

Nesinorėtų pamiršti išmoktų pamokų

2022 m. pavasario pabaigoje Lietuvoje buvo atšaukta ekstremali situacija, nebeliko griežtų reikalavimų, kaip, pavyzdžiui, testavimo ir skiepijimo punktų, privalomos izoliacijos, testavimo ugdymo įstaigose ir kitų ribojimų.

Epidemiologė džiaugiasi, kad žmonėms pavyko naudotis ir sekti informaciją teisės aktuose ir suprasti operacijų vadovų sprendimus: „Pandemijos įkarštyje buvo begalė nurodymų, kur kreiptis ir kaip elgtis kiekviename žingsnyje, ir besikeičianti epidemiologinė situacija  koreguodavo reikalavimus. Žmonės tarsi buvo vedžiojami už rankos, o dabar, kai viskas išmokta, jiems nebereikia laukti vyriausybės sprendimų. Kiekvienas žmogus turėtų įsivertinti savo rizikos veiksnius, pradedant amžiumi, sveikatos būkle ir baigiant tuo, kokia veikla planuotų užsiimti, ar dalyvavimas renginyje bus jam saugus. Svarbiausia, žinokite, kad jaučiant simptomus reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ir neužsiimti savigyda.“

D. Razmuvienės nuomone, likusios rekomendacijos dėl nespecifinių priemonių naudojimo yra labai „gyvos“. Visuomenė visame pasaulyje įprato prie kaukių dėvėjimo, atstumų laikymosi, rankų dezinfekavimo ir uždarų patalpų vėdinimo. Epidemiologė sako, kad ne kartą jau atšaukus reikalavimus ir prekybos centruose, ir viešajame transporte, ir kitose vietose pastebėjo žmones, dėvinčius kaukes, respiratorius ar norinčius dezinfekuoti rankas. Nejučia tai tapo kasdienišku įpročiu.

„Prisiminkime laikus prieš pandeminį laikotarpį. Juk gripo sezonų, epidemijų metu įvairūs ribojimai taip pat būdavo įvedami, bet pamatyti žmogų su kauke būdavo nepriimtina, dabar – atvirkščiai. Pandemija, be visų blogybių, išmokė mus taisyklingai plauti rankas, laikytis atstumų, dažniau vėdinti patalpas ir dėvėti kaukes – tai priemonės, kurios gali būti naudojamos siaučiant ir kitiems ligų sukėlėjams“, – sako medikė.

 

Antikūnai – kovotojai su virusu

Šiuo metu Lietuvoje cirkuliuoja vasarį paplitusi omikron atmaina su subvariantais BA1, BA4 ir BA5, kuriems ir yra sukurta adaptuota vakcina.

„Vakcinos, kuriomis buvome paskiepyti anksčiau, buvo pritaikytos kitiems sukėlėjams, t. y. kitoms atmainoms, kaip, pavyzdžiui, alfa, beta ir delta. Adaptuota vakcina yra pritaikyta omikron atmainai, tačiau jokiu būdu negalima manyti, kad ankstesnės vakcinos yra „nulinės“. Nuo kiekvieno skiepo imuninės sistemos atmintyje lieka „antspaudas“, kuris, „susitikęs“ su laukiniu virusu, pradeda gaminti antikūnus – kovotojus“, – aiškina ji.

D. Razmuvienė pasakoja, kad pasitaiko atvejų, kai, atlikę kraujo tyrimą, žmonės skundžiasi mažu antikūnų kiekiu, bet tai nėra teisinga.

„Žmogaus organizmas turi du imunitetus – kraujyje (humoralinis) ir ląstelėse (ląstelinis). Išsitirti ląstelinį imunitetą eiliniam žmogui neįmanoma, nes tokie tyrimai sudėtingi ir atliekami mokslinėse laboratorijose. Kad vakcinos yra efektyvios, galima suprasti, pažiūrėjus į sergamumo rodiklius, kuriuos „amortizavo“ nemažas pasiskiepijusių žmonių skaičius.“

 

Adaptuota vakcina – omikron atmainai

Per visą šį laikotarpį susirgimų ir užsikrėtimų skaičius buvo labai banguojantis, bet epidemiologė sako, kad šiandien rodikliai yra neaukšti, ir mano, kad tam įtakos turi didelis pasiskiepijusių ir persirgusiųjų skaičius. Stebint epidemiologinę situaciją, rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje buvo matomas nežymus pakilimas, betmedikė patikina, kad sirgimai tikrai neviršijo 500 atvejų.

Adaptuota vakcina rekomenduojama visiems nuo 18 metų amžiaus ir vyresniems gyventojams, kuriems atėjo laikas pasiskiepyti pirma arba antra sustiprinančiąja vakcinos doze. Norėdami pasiskiepyti ar pasikonsultuoti dėl vakcinacijos, kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Pasirinkti patogiausią vietą vakcinacijai galima registruojantis internetu www.koronastop.lt.  Prisijungus per elektroninius valdžios vartus ir pasirinkus savo miestą, registracijos sistema pateiks sąrašą įstaigų, kuriose galima skiepytis.

Gyventojai, kurie neturi galimybės užsiregistruoti internetu, turėtų kreiptis tiesiogiai į tą gydymo įstaigą, kurioje pageidauja skiepytis. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad ne visos gydymo įstaigos vykdo vakcinaciją nuo COVID-19 ligos. Pasikonsultuoti, kur skiepytis, gyventojai gali savo gydymo įstaigoje.

Išsamią informaciją galite rasti sveikatos apsaugos ministerijos tinklapyje  https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/pasiskiepyti-nuo-covid-19-ligos-galima-ir-kitoje-gydymo-istaigoje-nei-esate-registruotas

MLSAM2216

Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Pirma iš kairės Goda Barčytė, varžybose iškovojusi sidabro medalį.

Vidurio Lietuvos taurės varžybose jurbarkiečiai iškovojo 32 medalius  0

Stipriame šachmatų turnyre Gargžduose - sėkminga jurbarkiečių reitingų medžioklė

Stipriame šachmatų turnyre Gargžduose - sėkminga jurbarkiečių reitingų medžioklė  0

Su Amelija, Gyčiu, Rebeka bei jų tėvais

Pradedantieji imtynininkai kovojo Kario kelio dziudo turnyre  0

„Jurbarkas-Karys“ be sunkumų nugalėjo „Biržus“

„Jurbarkas-Karys“ be sunkumų nugalėjo „Biržus“  0

„Jurbarkas-Karys“ įveikė atkakliai besipriešinusius „Grafų Furniture“ krepšininkus

„Jurbarkas-Karys“ įveikė atkakliai besipriešinusius „Grafų Furniture“ krepšininkus  0

Tam, kad kelionė būtų sklandi ir neteiktų papildomo streso, prieš ją svarbu pasirūpinti sveikatos profilaktika.

Ar keliaudami elgiamės (ne)atsakingai?  0

Negalime numoti ranka į šią ligą

Negalime numoti ranka į šią ligą  0

Nacionalinės dziudo asociacijos Jaunučių ir jaunių čempionatuose  sėkmingai kovojo ir jurbarkiečiai

Nacionalinės dziudo asociacijos Jaunučių ir jaunių čempionatuose sėkmingai kovojo ir jurbarkiečiai  0

Kęstutis Kaupas nuolatiniu darbu su savimi įveikė priklausomybę nuo narkotikų.

Pradėjau gyventi tuomet, kai sugebėjau atsispirti nuo dugno  0

Plungės miesto dziudo turnyre - jurbarkiečių kovotojų pergalės

Plungės miesto dziudo turnyre - jurbarkiečių kovotojų pergalės  0

Krepšinis: mero taurės turnyro trofėjus liko namuose

Krepšinis: mero taurės turnyro trofėjus liko namuose  0

Neprižiūrėti dantys – pavojus sveikatai

Neprižiūrėti dantys – pavojus sveikatai  0

Prasidėjus šaltajam sezonui ypač svarbu laikytis prevencinių ir apsaugos priemonių.

Pasikeitę įpročiai lemia gerą savijautą ir sveikatą  0

Dažniausiai koronaviruso infekcija pasireiškia karščiavimu, kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu ar dusuliu, nuovargiu, raumenų skausmais, skonio ar kvapo praradimu, gerklės skausmu, sloga, pykinimu, vėmimu ar viduriavimu.

Kaip tinkamai gydytis nuo koronaviruso?  0

Oficialios ir patvirtintos informacijos priemonės dažnai atnaujina turinį, o kiti kanalai ar grupės, skleidžiančios dezinformaciją, remiasi tomis pačiomis sąmokslo teorijomis, mitais.

Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?  0

Ar CBD aliejus gali padėti kovoti su akne?

Ar CBD aliejus gali padėti kovoti su akne?  1

Šiandien menininkas A. Kriščiūnas sako supratęs, kad laikas svarbesnis už pasaulio pripažinimą, kurio siekė, kol galiausiai tai sukėlė panikos atakas.

Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis  1

Asociatyvi

Kvietimas COVID-19 vakcinacijai  1

Kad ir kokia tamsi atrodytų naktis – rytas visada ateina.

Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų  1

G. Petronienė sako: „Būtinai reikia sustoti, o tam, kad tai įvyktų, reikalingas kokybiškas poilsis.“

Kaip išlaikyti psichinę ir emocinę gerovę?  1

A. Tautvydienė pabrėžia: tam, kad vakcina būtų efektyvi ir susidarytų imunitetas, būtina laikytis atitinkamos vakcinacijos sekos.

Apsaugokime save ir savo šeimą galingiausiu ginklu nuo COVID-19  3

Specialistai tvirtina, kad atsisakymas ar atidėjimas profilaktiškai skiepyti vaikus gali grąžinti sunkius užkrečiamųjų ligų atvejus.

Užkrečiamosios ligos suvaldomos tik skiepijantis  0

R. Kubilius sako: „Jei pacientas mano, kad jis nesijaučia taip, kaip jautėsi prieš susirgdamas COVID-19 – būtina kreiptis pagalbos.“

Kaip atgauti jėgas persirgus COVID-19?  0

FK „Imsrė“ – pakeliui į Socca Pasaulio mažojo futbolo čempionatą

FK „Imsrė“ – pakeliui į Socca Pasaulio mažojo futbolo čempionatą  1

Mūsų partneriai