Savižudybių prevencija: svarbu atpažinti ir padėti

Straipsnis  1 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Higienos instituto duomenimis, 2017 m. nusižudė beveik 750 gyventojų. Nors Lietuvoje savižudybių mastas kasmet mažėja, tačiau pagal jų skaičių, tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų, kitas Europos Sąjungos šalis lenkiame du tris kartus. Specialistai teigia: 8 iš 10 apie savižudybę galvojantys asmenys duoda aplinkiniams vienokius ar kitokius ženklus. Juos atpažinę, galime išgelbėti gyvybę.

Statistika nėra tiksli Higienos institutas pastebi, kad situacija šiek tiek gerėja: praėjusiais metais nusižudė 9 proc. mažiau gyventojų nei prieš metus ir 20 proc. mažiau nei prieš trejus metus. Paviešintos statistikos duomenimis, nuo TSRS žlugimo iki 2016 metų Lietuvoje nusižudė 35 tūkstančiai piliečių. Specialistų teigimu, šie skaičiai anaiptol neparodo tikrosios savižudybių situacijos, nes nežinoma,  kiek yra nepaskelbtų savižudybių, kiek – nemirtino savižudiško elgesio, kiek yra žmonių, turinčių minčių apie savižudybę. Be to, savižudybės turi milžinišką psichologinį, socialinį poveikį tiek nusižudžiusiojo šeimai, tiek visuomenei. Teigiama, kad vieno asmens savižudybė vidutiniškai paveikia šešių žmonių gyvenimus. Jei ji įvykdoma mokykloje ar darbovietėje, palieka skaudžią dvasinę žymę šimtams žmonių. „Nors savižudybių skaičiai po truputį mažėja, svarbu neskubėti džiaugtis. Lietuvoje šimtui tūkstančių gyventojų tenka apie trisdešimt savižudybių, kai kitose Europos Sąjungos šalyse šis rodiklis du tris kartus mažesnis. Tai rodo, kad savižudybės yra milžiniško masto problema“, – situaciją komentavo Vilniaus universiteto mokslininkas, psichologas psichoterapeutas Paulius Skruibis, Lietuvos atstovas Tarptautinėje savižudybių prevencijos asociacijoje.

 

Vienos priežasties nėra Pašnekovas pastebi: daugiausia savižudžių yra 45–59 metų amžiaus grupėje, mažesniuose miestuose ir kaimuose. „Vienareikšmiško atsakymo nėra, nes nėra vienos priežasties. Analizuodami pamatome tik tą paskutinį įvykį, kuris tarsi pastūmėjo į savižudybę, bet tai nėra vienintelė priežastis. Tai yra procesas, kuris trunka ne vieną mėnesį, ne vienerius metus, kol visko prisikaupia. Yra žmonių, kurie nebeatlaiko juos užgriuvusių bėdų, sunkumų, jiems atrodo, kad jie nebegali su tuo susitvarkyti ir pasirenka tokią išeitį“, – pasiteiravus, kas pastūmėja į savižudybę, samprotavo žinomas psichologas P. Skruibis. Panašiai kalbėjo ir Lietuvos psichologų sąjungos narė Valija Šap. „Kiekvienas gali susidurti su kriziniais išgyvenimais. Pagrindiniai psichologinės krizės bruožai: specifinis emociškai reikšmingas žmogui įvykis, atsiradusi psichinio diskomforto būsena, pasimetimas. Jei žmogus įveikia sunkumus ar laiku gauna pagalbą, krizė neužtrunka per ilgai ir yra įveikiama. Tačiau užsitęsusi krizė kelia vis didesnę įtampą, dvasinį skausmą ir, galiausiai, nepakeliamą kančią, kuri ir gali tapti savižudybės priežastimi. Žmogus nutraukia savo gyvybę ne todėl, kad nori mirti, o todėl, kad nebepajėgia kęsti šios kančios ir mano, jog tik mirus gali to nebejausti“, – pastebėjimais dalijosi psichologė.

 

Pasikeičia elgesys Šeimos psichologijos bei savižudybių prevencijos srityje nemažai dirbanti V. Šap pataria atkreipti dėmesį į pasikeitusį žmogaus, kuris mąsto apie savižudybę, elgesį. „Žmogus kalba arba juokauja apie mirtį ar savižudybę,  perdėtai domisi mirties ar savižudybės temomis, rodo atsisveikinimo ženklus (grąžina gautas dovanas, skolintus daiktus ir pan.; susidomi testamentais ir gyvybės draudimais). Atsiranda ryškūs nuotaikų, jausmų pokyčiai: netikėti emocijų protrūkiai, dirglumas, agresyvumas, depresiškumas, liūdesys, prislėgta nuotaika, žmogus jaučiasi  vienišas, bejėgis, nereikalingas. Jam sunku susikaupti, netenka intereso įprastinei veiklai, keičiasi bendravimas, atitolsta nuo draugų ir šeimos, sutrinka miegas, apetitas, žmogus neigiamai vertina save“, – galimus pasikeitimus vardija V. Šap.   Tokie žmonės bando užsimiršti rizikingai įnikdami į alkoholį, narkotikus, tačiau tai padeda tik trumpam: atsiradusi priklausomybė lemia naujas problemas – pvz., netenkama darbo, vairuotojo pažymėjimo, atsiranda sunkumų šeimoje ir pan. 

 

Būtina specialistų pagalba Kalbinti psichologai pastebėjo: dažnai į savižudybę linkusiems asmenims labai palengvėja, kai atsiranda su kuo pasikalbėti. Pirmas žingsnis į pagalbą gali būti ir tiesus klausimas: aš girdžiu, kad sakai, jog nebematai prasmės gyventi, ar tau kyla minčių apie savižudybę? Taip paklausę tikrai nepaskatinsite savižudybės, atvirkščiai, duosite žinią, jog nebijote kalbėtis ir esate pasirengęs būti šalia. Skirkite laiko išklausyti asmenį tiek, kiek reikia, neskubinkite, nenutraukite pokalbio tikėdamiesi jį baigti kitą dieną. Paskatinkite jį išsakyti savo jausmus ir mintis, parodykite supratingumą. Kitas žingsnis – profesionali specialistų pagalba. Svarbu kreiptis ir profesionalios pagalbos. „Lietuvoje yra išvystytas psichikos sveikatos centrų tinklas arba galima kreiptis į poliklinikoje dirbantį psichologą,  psichiatrą. Ir šeimos gydytojas gali nurodyti, kur ieškoti pagalbos, nukreipti pagalbos ieškantį žmogų“, – kalbėjo psichologas P. Skruibis. Be to, krizės atveju galima kreiptis į visą parą veikiantį krizių centrą ar emocinės pagalbos telefonu linijas, kurios taip pat veikia visą parą.

 

  „Jaunimo linija“ tel.: 8 800 28 888 (internetinis tinklapis: www.jaunimolinija.lt )

suaugusiems „Vilties linija“ tel.: 116 123 (internetinis tinklapis: www.viltieslinija.lt )

„Pagalbos moterims linija“ tel.: 8 800 66 366 (internetinis tinklapis: www.moters-pagalba.lt )

Psichologinė pagalba emigrantams visą parą:www.psyvirtual.lt (el. paštas.: psyvirtual@psyvirtual.lt )

Straipsnis  1 komentarų
Reklama: skelbimai

Rekomenduojame perskaityti

„Pantera“ komanda

Atviras Šiaulių miesto MMA ir kikbokso turnyras  0

„Panteros“ komanda

Jaunieji sporto klubo „Pantera“ sportininkai kovojo Latvijoje  0

Pagerbti geriausi rajono sporto klubų ir sporto centro sportininkai

Pagerbti geriausi rajono sporto klubų ir sporto centro sportininkai  0

Nusilpo klausa?  Gydytoja pataria nedelsti

Nusilpo klausa? Gydytoja pataria nedelsti  1

Specialistai prognozuoja, kada rajone tikėtis gripo epidemijos

Specialistai prognozuoja, kada rajone tikėtis gripo epidemijos  3

Prasidėjo naujas salės futbolo sezonas. Pergalę šventė tik viena jurbarkiečių komanda

Prasidėjo naujas salės futbolo sezonas. Pergalę šventė tik viena jurbarkiečių komanda  0

Jurbarko krepšininkai šeštadienį iškovojo 12-ą pergalę

Jurbarko krepšininkai šeštadienį iškovojo 12-ą pergalę  0

1 ir 2 vietos laimėtojai Tauragės Žygaičių (treneris T. Rapolavičius) ir Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus (treneris P. Valaitis)  gimnazijų sportininkai

Krepšinio turnyras Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje  0

1 vieta - Mindaugas Smirnovas

Sporto klubas „Pantera“ 2018 metų Lietuvos MMA geriausia komanda  0

Nusipelniusių sportui ir sportininkų veteranų apdovanojimo šventėje - padėka jurbarkiečiui

Nusipelniusių sportui ir sportininkų veteranų apdovanojimo šventėje - padėka jurbarkiečiui  0

Sportininkų apdovanojimai: kviečiame siūlyti kandidatus

Sportininkų apdovanojimai: kviečiame siūlyti kandidatus  0

Narkotikai laisvės nesuteikia – žmogų padaro kaliniu

Narkotikai laisvės nesuteikia – žmogų padaro kaliniu  1

Kamilė Girdžiūtė, teneris V. Paukštis, L. Lažauninkas ir Kamilės tėtis.

Lukas Lažauninkas - tarptautinio sambo turnyro nugalėtojas  0

Arturas Swanas neabejoja: kiekvienas turime savo galimybę

Arturas Swanas neabejoja: kiekvienas turime savo galimybę  1

Pasak Arvydo Martinėno-Vudžio, opiomis priklausomybių temomis kalbėti būtina – kitų situacijose, istorijose žmonės gali atpažinti save, pasisemti patirties.

Dainininkas Vudis: savo gyvenimą reikia ir galima valdyti  0

Specialistai teigia: sveikata bus gera, jei sveikai gyvensime

Specialistai teigia: sveikata bus gera, jei sveikai gyvensime  1

Justina Šimanauskaitė pastebi, kad priklausomų asmenų artimiesiems labai svarbu tinkamai reaguoti į šią problemą, paskatinti sergantįjį ieškoti išeities

Išgyti nuo priklausomybių gali padėti ir artimieji  0

Martynas Balšaitis, Mindaugas Smirnovas, Vakaris Šuopys, Justas Vyturys, Kornelijis Bruno.

Sporto klubo „Pantera“ sportininkai dalyvavo Atvirame Lietuvos Pankrationo čempionate  1

ATVIRAS ,,PANTERA“ TURNYRAS

ATVIRAS ,,PANTERA“ TURNYRAS  0

Žalingi įpročiai – kelias prisikviesti onkologines ligas

Žalingi įpročiai – kelias prisikviesti onkologines ligas  0

Gydytoja Jolanta Trinkūnienė pataria tėvams atidžiai stebėti savo vaikų elgesį, pastebėjus pirmuosius galimo suicidinio elgesio simptomus, nedelsiant imtis veiksmų.

Vaiko ketinimas nusižudyti – tai paslėptas pagalbos šauksmas  0

Sėkmingai varžybose pasirodžiusi ir vicečempione tapusi Emilija Kasputytė (mėlynas šalmas).

Moksleivių taurės varžybose 8 medaliai  0

Negatyvias pasekmes jaučia ne tik priklausomi žmonės, bet ir jų šeimos nariai

Negatyvias pasekmes jaučia ne tik priklausomi žmonės, bet ir jų šeimos nariai  0

Remigijus Žiogas mano, kad žalingų įpročių turėjimas ir sėkmingas, prasmingas gyvenimas – nesuderinami dalykai.

Įveikti stresą gali padėti ir sveikas gyvenimo būdas  0

Mūsų partneriai