Rajono kaimynystėje – didžiausias sergamumas tymais

ULAC specialistai įspėja, kad tymais serga vis daugiau Europos regiono ir pasaulio šalių gyventojų, todėl keliautojams didėja grėsmė užsikrėsti (ypač neskiepytiems asmenims). Didžiausias sergamumas tymais 2016 metais Lietuvoje buvo visai šalia Jurbarko krašto. Tauragėje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai informuoja, kad Lietuvoje 2016 m. užregistruoti 22 tymų atvejai, iš jų – 9 vaikai (nuo 1 mėnesio amžiaus iki 1 metų) ir 13 suaugusiųjų (nuo 25 iki 43 metų). Daugiausiai atvejų registruota Tauragės apskrityje (13 atvejų). Visi minėti Tauragės apskrityje susirgimai tymais fiksuoti pačioje Tauragėje. Jurbarko rajone neužregistruota nė vienas susirgimo tymais atvejis, „Mūsų laiką“ informavo visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Aurelija Valiokienė.

Pačioje Tauragėje buvo registruota 13 susirgimų tymais atvejų, iš kurių devyni susirgę suaugusieji, nuo 30 iki 75 metų amžiaus, o likusieji keturi vaikai, kurie nuo tymų nebuvo paskiepyti, nes jiems nepriklausė pagal amžių. Kaip žinoma, vaikai pradedami skiepyti 15-16 mėnesių amžiaus, o antras skiepas jiems priklauso 6-7 metų. Minėti susirgę devyni suaugusieji niekaip nebuvo susiję, t. y. pavieniai asmenys, kurie buvo paskiepyti.“Visi gavę ir po vieną, ir dvi vakcinos dozes,  bet, matyt, išblėso imunitetas arba jis liko neapsauginiame lygyje“, - sakė A. Valiokienė.

Lietuvoje – pirmasis tymų atvejis šiemet ULAC duomenimis, šių metų balandį Vilniaus apskrityje užregistruotas pirmasis tymų atvejis Lietuvoje. Asmuo susirgęs tymais savaitę lankėsi Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai).

Visuomenės sveikatos specialistė A. Valiokienė pasidžiaugė, kad Jurbarko krašte tokių susirgimų neregistruoja jau labai seniai. Paskutinį kartą tymais sirgo vienas asmuo 1994 metais. Didžiausias susirgimų Jrubarko rajone skaičius, pavarčius senus žurnalus, fiksuotas 1987 metais – net 40.

Visuomenės sveikatos specialistai patenkinti ir skiepų nuo tymais rodikliais rajone. Anot A. Valiokienės, 2016 metais dvimečių vaikų Jurbarko rajone paskiepyta 95,3 proc. T.y. 194 dvimečiai, iš kurių skiepyti 185 ir nevakcinuoti devyni. Kelios mamos atsisakė skiepyti, kiti nepaskiepyti dėl sunkių ligų, o kiti, taip vadinamieji, migruojantys, keičiantys gyvenamąją vietą. Anot A. Valiokienės, devyni nepaskiepyti dvimečiai visame rajone nėra daug, bet siekiama, kad dvimečių būtų paskiepyta 95 proc. To reikia, kad būtų galima valdyti ligą. „Jei dvimečių vakcinacijos apimtys nesiekia net 90 proc., tą ligą valdyti sunku“, - tikino pašnekovė.

Pasak A. Valiokienės, yra gana neblogas rajono septynmečių skiepijimo rodiklis. 2016 metais paskiepyta  94,1 proc. šio amžiaus vaikų T.y. Iš 259 paskiepyti 244 septynmečiai.

„Pas mus dar neblogas požiūris į vakcinaciją, ir tėvai gana neblogai skiepija vaikus“, - pasidžiaugė pašnekovė. „Jei vaikas yra paskiepytas, jei pačios bendruomenės yra didelis imuninis lygis, tai irgi yra tikimybė, kad tas  susirgimas nesuras palankios terpės išplisti ir pasidauginti ir užkrėsti silpnesniuosius“, - kalbėjo A. Valiokienė.

Protrūkiai užsienio šalyse

Remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis (2017 m. gegužės 28 d. – birželio 3 d.), registruojami nauji ir vis dar tebesitęsiantys tymų protrūkiai: Islandijoje (2 atvejai), Jungtinėje Karalystėje (17 atvejų), Švedijoje (21 atvejis), Portugalijoje (29 atvejai), Ispanijoje (46 atvejai), Vengrijoje (54 atvejai), Šveicarijoje (69 atvejai), Austrijoje (78 atvejai), Bulgarijoje (116 atvejų), Čekijos Respublikoje (121 atvejis), Prancūzijoje (189 atvejai), Belgijoje (2016 m. gruodžio 20 d. – 2017 m. gegužės 8 d. registruoti 293 atvejai), Vokietijoje (634 atvejai), Italijoje (2 719 atvejai), Rumunijoje (2016 m. sausio 1d. – 2017 m. gegužės 26 d. registruoti 6 434 atvejai). Taip pat tymų protrūkiai registruojami Reunjone (5 atvejai), Kenijoje (14 atvejų), Pietų Afrikoje (17 atvejų), Kanadoje (40 atvejų), Sirijoje (40 atvejų), Omane (44 atvejai), Jungtinėse Amerikos Valstijose (70 atvejų), Ukrainoje (172 atvejai), Tadžikistano Respublikoje (345 atvejai), Etiopijoje (348 atvejai), Tailande (1 638 atvejai), Nigerijoje (2 890 atvejų), Gvinėjoje (3 468 atvejai), Somalyje (8 390 atvejų), Kongo Demokratinėje Respublikoje (14 485 atvejai). ULAC specialistai nori atkreipti keliautojų dėmesį, kad prieš vykstant į minėtąsias užsienio šalis, pasirūpintų savo ir savo vaikų skiepijimo būkle.

Ką reikia žinoti apie tymus

Tymai – tai ūminė, itin užkrečiama, sisteminė odos bėrimą sukelianti virusinė infekcija, plintanti lašeliniu būdu per orą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki 1980 m. prieš pradedant vakcinaciją pasauliniu mastu, kiekvienais metais buvo registruojama 2,6 mln. mirčių. 2015 m. visame pasaulyje nuo tymų infekcijos mirė 134 200 žmonių (kiekvieną dieną mirdavo apie 367 asmenys, o kas valandą – 15). Didžiausias mirštamumas buvo registruojamas jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų grupėje.

Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7-9 iki 17, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos, laringitai, otitai. Retais atvejais gali komplikuotis encefalitu. Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas simptominis gydymas.

Remiantis moksliniais tyrimais, įrodyta, kad ilgalaikis imunitetas susidaro po 2 įskiepytų kombinuotos tymų, raudonukės, epideminio parotito vakcinos dozių. Todėl jei nežinote savo skiepijimo būklės arba esate skiepyti tik kartą – kreipkitės į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepykite. Skiepo nuo tymų kaina – apie 30 eurų.