Prasidedančios Olimpiados proga: nuo kritikos Kinijai iki įspūdžių iš Amerikos
- 2021 m. spalio 16 dieną Vašingtone vykęs 18-as Lietuvos Ambasadorės taurės krepšinio turnyras. Simas Kačerauskas žaidė už Lietuvos ambasados komandą. Viltė, Valdas ir Jolanta prisidėjo prie turnyro organizavimo. / Jolantos Kačerauskienėsk nuotr.
- Gyventojai protestuoja dėl Kinijoje vyksiančių žiemos Olimpinių žaidynių.
Šeštadienį prasidėjo viena laukiamiausių sporto švenčių – žiemos Olimpiada Kinijoje. Vasario 4–20 dienomis vyksiančiame didžiausiame žiemos sporto renginyje dalyvaus 90 nacionalinių olimpinių komitetų bei 2900 geriausių sportininkų iš viso pasaulio. Jie varžysis 109 renginiuose trijose zonose: Pekine, Jančinge ir Džangdziakou. Smagu pranešti, kad 2022 metų Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovaus didžiausia iki šiol rinktinė – 13 atletų. Netrukus prasidėsiančių Olimpinių žaidynių proga, „Mūsų laikas“ ne tik pasidomėjo, kodėl Kinija sulaukia virtinės Vakarų pasaulio kritikos, bet ir kartu su pašnekovais svarstėme, ką reikėtų daryti jau dabar šalyje, kad Lietuvos olimpiečių būtų išugdoma kur kas daugiau. Ta proga pakalbinome buvusią Jurbarko sporto centro direktorę Jolantą Kačerauskienę, šiuo metu su šeima gyvenančią JAV. Ji mielai pasidalino savo įspūdžiais apie fizinio ugdymo ir sporto situaciją Amerikos progimnazijose, gimnazijose. Pasidalino ir gerąja patirtimi, kurią būtų galima pritaikyti ir Lietuvoje, tuo pačiu ir Jurbarke.
Pirmiausiai, apie Olimpiadą. Į Kiniją vyksta penki Lietuvos biatlonininkai, du kalnų slidininkai, keturi slidininkai ir dailiojo čiuožimo pora. Pirmą kartą į olimpines žaidynes pateko biatlono vyrų estafetės komanda, kelialapį iškovojusi Vokietijoje vykusiose pasaulio taurės varžybose. Prie keturių vaikinų prisijungs ir žaidynėse debiutuosianti Gabrielė Leščinskaitė. Atkreipiame dėmesį, kad didžioji dalis šių sportininkų, iškovojusių kelialapius į Olimpiadą, gimė Ignalinoje ir Anykščiuose.
„Laukia įdomios olimpinės žaidynės. Nelengvos, nes epidemiologinė situacija pasaulyje vis dar įtempta, tačiau tikiu, kad tiek sportininkai, tiek olimpinės misijos vadovai bei dalyviai su iššūkiais susitvarkys. O mums, žiūrovams ir sirgaliams, belieka iš visos širdies palaikyti žiemos sportininkus“, – sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė.
Ne tik įdomios, bet ir išskirtinės
Motyvuojant pandeminėmis sąlygomis, į arenas nebus įleidžiami žiūrovai – užsienio rinktinių fanai sirgti už savo atletus negalės, nes nuspręsta neparduoti bilietų ne tik užsieniečiams, bet ir saviems gyventojams. Į arenas bus įleidžiami tik „kviestiniai“ žiūrovai.
Atkreipiamas dėmesys, kad Kinija Žiemos Olimpiadai rengti išleis gerokai mažiau pinigų nei 2008 metais organizuojant Penkino vasaros žaidynes. Taip yra ir dėl to, kad statant infrastruktūrą ir sporto arenas žaidynėms buvo stengiamasi išnaudoti jau esančias erdves, atnaujinti ir pritaikyti 2008 metais Pekino vasaros žaidynėse naudotas arenas. Viešoje erdvėje skelbiama, kad Kinija žiemos Olimpiadai rengti išleis apie 4 mlrd. JAV dolerių, kai 2008 metais – net 43 mlrd. Pekinas bus pirmasis miestas istorijoje, surengęs ir vasaros, ir žiemos olimpines žaidynes. Tai vienas didžiausių pasaulio miestų, kuriame gyvena virš 20 mln. gyventojų.
Žaidynės didžiulės kritikos fone
Ši Olimpiada sulaukia ir kitokio dėmesio – jo centre kol kas ne žaidynės, o pati Kinija. Atkreipiamas dėmesys, kad šios žiemos olimpinės žaidynės labiausiai politizuotos per daugelį metų. Virtinė Vakarų šalių paskelbė žiemos olimpiados diplomatinį boikotą dėl Pekino vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, ypač represijų prieš musulmonų uigūrų mažumą Sindziango regione, kurias Jungtinės Valstijos vadina „genocidu“. Aktyvistų teigimu, mažiausiai milijonas uigūrų ir kitų tiurkiškai kalbančių, daugiausia musulmoniškų mažumų narių laikomi „perauklėjimo“ stovyklose Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione.
Žmogaus teisių organizacijos ir kai kurių šalių vyriausybės sako turinčios įrodymų, kad šiose stovyklose žmonės masiškai kalinami, verčiami dirbti, politiškai indoktrinuojami, kankinami ir priverstinai sterilizuojami.
Kinija, iš pradžių neigusi, kad Sindziango stovyklos apskritai egzistuoja, dabar tvirtina, kad jos iš tikrųjų yra „profesinio mokymo centrai“, skirti mažinti radikalaus islamo patrauklumą.
Daugelis didžiųjų Vakarų valstybių taip pat aštriai kritikuoja Kiniją dėl politinių represijų Honkonge. Be to, kai kurios Vakarų šalys ir kibernetinio saugumo ekspertai įspėjo dėl galimo skaitmeninio sekimo per Pekino olimpiadą ir paragino sportininkus žaidynių metu naudotis vienkartiniais telefonais su išankstinio apmokėjimo kortele - kai kurios Vakarų valstybės savo atletams pataria nesivežti savo išmaniųjų telefonų, nešiojamųjų kompiuterių, baiminantis galimos kinų šnipinėjimo grėsmės.
Daugiau skaitykite vasario 4 dienos numeryje.
Bet abu labai gražūs.
Miškuose – grybų loterija