Nusilpo klausa? Gydytoja pataria nedelsti

Su amžiumi susijusį klausos silpnėjimą žmonės vis dar linkę ignoruoti. Uždelstas klausos sutrikimas didina socialinę izoliaciją ir riziką susirgti Alzhaimerio liga, depresija bei demencija. Klausos sutrikimų turintys žmonės dažniau griūva, sunkiau orientuojasi aplinkoje.  Kaip pastebėti pirmuosius klausos pokyčius bei kada ir kur kreiptis, kad išvengtumėte pasekmių, pataria klausos kabineto „Otomedika“ ausų, nosies, gerklės ligų gydytoja Reda Lesutytė.

Ankstyvieji klausos pokyčiai

Dažniausiai klausa silpsta iš lėto, o pati pradžia lieka nepastebėta. Gydytoja pastebi, kad pirmuosius klausos pokyčius žmogus dažniausiai ignoruoja. Jam atrodo, kad ne jis neprigirdi, bet kiti neaiškiai kalba.

Silpniau girdintis žmogus dažnai neišgirsta sakinio pradžios, nuolat prašo pakartoti, garsiau nei kiti šeimos nariai klausosi televizoriaus, sunkiau supranta kalbą triukšmingoje aplinkoje arba, kai kalba daugiau žmonių, bendraudamas skaito iš lūpų.

Liūdnos neprigirdėjimo pasekmės

Nusilpusi klausa ilgainiui sukelia ne tik psichosocialines, bet ir sveikatos problemas. Pirmiausiai pasikeičia žmogaus psichologinė būsena. Dėl nuolatinės įtampos stengiantis viską išgirsti, žmogus pradeda jausti nuovargį, pasidaro irzlus, dažniausiai prislėgtos nuotaikos, linkęs į depresiją. Vėliau atsiranda socialinė izoliacija, nes neprigirdintis žmogus vengia bendravimo ir atsiriboja nuo šeimos, draugų bei kolegų, nebedalyvauja visuomeninėje veikloje, todėl jaučiasi vienišas.

Uždelstas klausos sutrikimas susijęs su rimtomis ligomis bei būklėmis. Nusilpusi klausa didina rizika susirgti Alzhaimerio liga bei demencija. Klausos sutrikimai sutrikdo koordinaciją ir orientaciją aplinkoje, todėl neprigirdintys dažniau netikėtai krenta ir patiria traumas.

 „Apmaudu, kad tokie žmonės į gydytoją kreipiasi dar vėliau, po 2-5 metų, kai jau susiduria su pasekmėmis, kai klausos nusilpimas jau būna pakeitęs žmogaus psichoemocinę būseną ir santykius šeimoje bei darbe“, – pastebi gydytoja. 

Kada ir kur kreiptis

Gydytoja įspėja, kad negalima ignoruoti pirmųjų klausos nusilpimo požymių. „Jei pastebėjote, kad pasikeitė jūsų arba šeimos narių klausa, ypatingai svarbu nedelsti ir kreiptis į klausos kabinetą arba ausų, nosies, gerklės ligų gydytoją“, – pataria R. Lesutytė.

Klausa yra ne tik girdėjimas, bet ir kalbos suvokimas. Gydytoja paaiškino, kad, kuo ilgiau žmogus delsia, tuo labiau silpsta klausos nervas ir atrofuojasi smegenyse esantis klausos centras. Ilgainiui blogėja kalbos suvokimas, kai žmogus garsą girdi, bet nesupranta žodžių.

Pagalba – klausos aparatai 

 Su amžiumi susijusį klausos silpnėjimą padeda kompensuoti klausos aparatai. Gydytoja pabrėžia, kad ypatingai svarbu kuo anksčiau pradėti reabilitaciją klausos aparatais.

„Daugelis klaidingai galvoja, kad klausos aparatai skirti stipriai negirdintiems žmonėms. Kuo anksčiau žmogus pradeda nešioti klausos aparatus, tuo geriau ir greičiau reabilituojama klausa ir palaikomas klausos centrų aktyvumas smegenyse. Ankstyva klausos reabilitacija mažina socialinę izoliaciją bei riziką susirgti Alzhaimerio liga, depresija bei demencija, sumažina griuvimų tikimybę”, – paaiškino R. Lesutytė.

Todėl, jei pastebėjote, kad kiti pradėjo neaiškiai kalbėti, vis dažniau prašote pakartoti, jei garsiau nei kiti šeimos nariai žiūrite televizorių, nedelskite ir kreipkitės į ausų, nosies, gerklės ligų gydytoją.