Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų

Straipsnis  1 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus.

Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti.

Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas asmuo, ir pasiryžta imtis veiksmų dėl savo psichinės ir emocinės gerovės, turinčios milžinišką įtaką gyvenimo kokybei.

Pastarieji įvykiai daro įtaką

Anot psichologės S. Mickuvienės, normali psichikos sveikata – tai gebėjimas būti savimi tarp kitų, pakankamai pastovi emocinė būsena, leidžianti džiaugtis gyvenimu, natūraliai išgyventi nesėkmes, liūdesį ir kitas emocijas.

„Didžiausios problemos iškyla tuomet, kai žmogus nebepriima savo savasties, pradeda lygiuotis į kitus, nuvertina savo stiprybes, siekia tobulumo, kritikuoja ar baudžia save už sunkumus ir nesėkmes“, – aiškina ji.  

Didelę įtaką psichinei ir emocinei gerovei daro išoriniai veiksniai.

Psichologė teigia, kad dėl pandemijos visuomenėje atsirado socialinis nerimas – kai žmonės kone visuomet būna ir dirba namie, o išėjimas iš jų jiems kelia stresą: „Namie viskas būna itin patogu, todėl galiausiai juose „užsisėdima“ ir pradedama bijoti bendrauti su kitais žmonėmis.“

Be viso to, šiuo metu vykstantis karas Ukrainoje taip pat daro neigiamą įtaką psichikos sveikatai: „Žmonės patiria stresą, nerimą, bijo dėl savo ateities ir dėl finansinio stabilumo. Viskas brangsta ir nėra aišku, kas bus ateityje, ar jiems pavyks sėkmingai išmokėti paskolas, išleisti vaikus į studijas ir pragyventi. Šiuo metu su tokiais psichologiniais išbandymais susiduria daugelis“, – sako psichologė.

 

Kreipimasis pagalbos – pagirtinas žingsnis

S. Mickuvienės teigimu, visuomenėje vis dar gaji stigma, kai dėl fizinės sveikatos kreiptis į gydytojus yra įprasta, o kreiptis psichinės ir emocinės pagalbos žmonės atidėlioja, manydami, kad viskas praeis savaime ir tokia pagalba jiems yra nereikalinga.  

Psichologė pabrėžia – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės požymis: „Sprendimas ieškoti pagalbos, nebijojimas susidurti su savo emocijomis ir tikruoju „aš“ yra stiprios asmenybės bruožas.“

Anot jos, žmones kreiptis į specialistus dažnai paskatina artimieji, draugai. Neretai net ir pats kūnas pradeda rodyti tam tikrus signalus, tokius kaip psichosomatiniai skausmai: „Labai dažnai susiduriame su tuo, kad žmogus jaučia skausmą, tačiau medikai negali rasti to skausmo priežasties, todėl pasiūlo apsilankyti pas psichologą.“

Be to, psichologė pastebi, kad į ją dažniausiai kreipiasi 25–35 metų sulaukę asmenys.  

„Tokio amžiaus žmonės turi socialinius tinklus, domisi aktualijomis, tendencijomis ir visapusišku asmenybės augimu ir tobulėjimu, todėl manau, kad visa tai turi didelį poveikį žmogaus sąmoningumui ir norui stiprinti savo psichikos sveikatą“, – pažymi specialistė, pridurdama, kad psichologinės pagalbos ieško ir vyresni žmonės, tačiau jos praktikoje tokių klientų – gerokai mažiau.

 

Kaip galime padėti sau?

Kartais šiuolaikinis žmogus, daug skaitantis ir besidomintis psichologija, streso akimirką niekaip negeba nusiraminti ir negali prisiminti perskaitytų patarimų, kurie jam padėtų.

Tam, kad gebėtumėme padėti sau, psichologė rekomenduoja naudoti nesudėtingą ir paprastą pratimą, vadinamą „Stabtelėjimu“.

„Kai jaučiate, jog kūną užvaldo nerimas, neigiamos mintys ar emocijos, pradeda drebėti rankos, pasistenkite stabtelti bent porai akimirkų. Atkreipkite dėmesį į tai, kas vyksta jumyse, kokius kūno pokyčius jaučiate, pastebėkite savo emocijas ir mintis. O tuomet susiaurinkite dėmesio lauką ir pastebėkite tik savo kvėpavimą, visa kita paliekant už dėmesio ribų. Keletą akimirkų susikoncentruokite į natūralų kvėpavimą ir pamažu pereikite prie atpalaiduojančio kvėpavimo, kai įkvepiate per nosį ir įkvėpus per burną sakote žodį „Ramu“, stengiantis kiek įmanoma labiau atpalaiduoti savo kūną. Tuomet pasitelkę vaizduotę įkvėpkite viską, kas yra gero, pavyzdžiui, gerumą, meilę ar rūpestį, ir iškvėpkite visą negatyvą: nerimą, kaltę, gėdą, liūdesį, pyktį.“

Pasak specialistės, ši praktika yra itin efektyvi ir padeda žmonėms priimti gyvenimiškas situacijas, susitvarkyti su kylančiomis mintimis ir emocijomis.

Be to, ji primena, kad fizinis aktyvumas, sveika ir subalansuota mityba, kofeino kiekio reguliavimas, alkoholio atsisakymas, tinkamas miego ir poilsio režimas taip pat padeda išlaikyti ir stiprinti gerą psichinę ir emocinę sveikatą.

 

Prieinamos pagalbos galimybės – įvairios

Jei matote, kad jūsų psichinė ir emocinė būsena negerėja, tačiau vis dar nedrįstate kreiptis pagalbos – rekomenduojama pirmąjį žingsnį žengti, paskambinant psichologinės pagalbos telefono linija ir anonimiškai pasikalbant su konsultantu apie tai, kas jums kelia nerimą, stresą ar kitus ne itin malonius pojūčius. Toks pokalbis gali būti itin svarbus ir padrąsinantis jus žengti tolimesnius žingsnius emocinės gerovės link.

Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė.“  Nuotr. iš asmeninio archyvo.

Pagrindinė emocinės paramos linija – 1809. Visą pagalbos linijų sąrašą galima rasti „Pagalba sau“ interneto svetainėje www.pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/.

„Pagalba sau“ interneto svetainėje bei mobiliojoje programėlėje taip pat gausu informacijos apie psichologinius sutrikimus, savęs ir savo emocijų pažinimą, galima atlikti geros savijautos testą, pagalbos žemėlapyje rasti visas šalies psichikos sveikatos priežiūros įstaigas, susipažinti su rekomendacijomis gyventojams, specialistams ir organizacijoms ar teisiniais apribojimais sergantiems psichikos sveikatos sutrikimais.

Taip pat svarbu žinoti, kad kiekvienas pilietis, užsiregistravęs psichikos sveikatos centruose arba visuomenės sveikatos biure, gali gauti nemokamas psichologo konsultacijas ir tam nėra reikalingas gydytojo siuntimas.

Jeigu reikalinga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, galima kreiptis į psichiatrą psichikos sveikatos centre, kur bus įvertinta psichikos būklė bei skiriamas reikiamas gydymas.

Patiriantiems artimo žmogaus smurtą nemokamą ir konfidencialią pagalbą siūlo specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) (www.specializuotospagalboscentras.lt/kontaktai/). 

Išgyvenantiems krizę ar esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei ir reikalinga skubi pagalba, reikėtų skambinti 112. Tuomet asmuo bus pristatytas į priėmimo-skubios pagalbos skyrių ir jam suteikta būtinoji pagalba.

 

Rekomendacijos savipagalbos įgūdžiams lavinti

Norintiems sužinoti daugiau apie savipagalbą, sąmoningumą ir psichikos sveikatą, patariama parsisiųsti ir naudotis šiomis internetinėmis programėlėmis – „Ramu“ bei „Pauzė“.

„Ramu“ yra pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi programėlė, skirta panikos atakas patiriantiems žmonėms. Joje galima sužinoti, kaip greičiau ir efektyviau sustabdyti panikos ataką, suprasti, kaip susiformuoja panikos ataka ir kaip tai susiję su kūnu ir psichika, mokytis naujų nusiraminimo bei atsipalaidavimo įgūdžių.

Programėlėje „Pauzė“ galima rasti daug naudingos informacijos apie sąmoningumą ir jo poveikį gyvenimo kokybei, gebėjimą susikoncentruoti, atsipalaiduoti ir suprasti bei priimti savo emocijas.

Piliečiai raginami pasinaudoti visomis psichikos sveikatos gerinimo galimybėmis, nedelsti ir kreiptis pagalbos.

Svarbiausia suprasti, kad kartais net ir vienas pokalbis gali padėti pasijusti geriau, sužadinti pasitikėjimą, viltį, paskatinti spręsti problemas ar tiesiog priminti, kad jūs niekada nesate vienas.

MLSAM 2210

Straipsnis  1 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Pirma iš kairės Goda Barčytė, varžybose iškovojusi sidabro medalį.

Vidurio Lietuvos taurės varžybose jurbarkiečiai iškovojo 32 medalius  0

Stipriame šachmatų turnyre Gargžduose - sėkminga jurbarkiečių reitingų medžioklė

Stipriame šachmatų turnyre Gargžduose - sėkminga jurbarkiečių reitingų medžioklė  0

Su Amelija, Gyčiu, Rebeka bei jų tėvais

Pradedantieji imtynininkai kovojo Kario kelio dziudo turnyre  0

„Jurbarkas-Karys“ be sunkumų nugalėjo „Biržus“

„Jurbarkas-Karys“ be sunkumų nugalėjo „Biržus“  0

„Jurbarkas-Karys“ įveikė atkakliai besipriešinusius „Grafų Furniture“ krepšininkus

„Jurbarkas-Karys“ įveikė atkakliai besipriešinusius „Grafų Furniture“ krepšininkus  0

Tam, kad kelionė būtų sklandi ir neteiktų papildomo streso, prieš ją svarbu pasirūpinti sveikatos profilaktika.

Ar keliaudami elgiamės (ne)atsakingai?  0

Negalime numoti ranka į šią ligą

Negalime numoti ranka į šią ligą  0

Teigiama pandemijos pusė – įprotis naudoti priemones, apsaugančias nuo įvairių ligų.

Šių dienų pandemijos ABC: ką turėtume žinoti?  0

Nacionalinės dziudo asociacijos Jaunučių ir jaunių čempionatuose  sėkmingai kovojo ir jurbarkiečiai

Nacionalinės dziudo asociacijos Jaunučių ir jaunių čempionatuose sėkmingai kovojo ir jurbarkiečiai  0

Kęstutis Kaupas nuolatiniu darbu su savimi įveikė priklausomybę nuo narkotikų.

Pradėjau gyventi tuomet, kai sugebėjau atsispirti nuo dugno  0

Plungės miesto dziudo turnyre - jurbarkiečių kovotojų pergalės

Plungės miesto dziudo turnyre - jurbarkiečių kovotojų pergalės  0

Krepšinis: mero taurės turnyro trofėjus liko namuose

Krepšinis: mero taurės turnyro trofėjus liko namuose  0

Neprižiūrėti dantys – pavojus sveikatai

Neprižiūrėti dantys – pavojus sveikatai  0

Prasidėjus šaltajam sezonui ypač svarbu laikytis prevencinių ir apsaugos priemonių.

Pasikeitę įpročiai lemia gerą savijautą ir sveikatą  0

Dažniausiai koronaviruso infekcija pasireiškia karščiavimu, kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu ar dusuliu, nuovargiu, raumenų skausmais, skonio ar kvapo praradimu, gerklės skausmu, sloga, pykinimu, vėmimu ar viduriavimu.

Kaip tinkamai gydytis nuo koronaviruso?  0

Oficialios ir patvirtintos informacijos priemonės dažnai atnaujina turinį, o kiti kanalai ar grupės, skleidžiančios dezinformaciją, remiasi tomis pačiomis sąmokslo teorijomis, mitais.

Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?  0

Ar CBD aliejus gali padėti kovoti su akne?

Ar CBD aliejus gali padėti kovoti su akne?  1

Šiandien menininkas A. Kriščiūnas sako supratęs, kad laikas svarbesnis už pasaulio pripažinimą, kurio siekė, kol galiausiai tai sukėlė panikos atakas.

Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis  1

Asociatyvi

Kvietimas COVID-19 vakcinacijai  1

G. Petronienė sako: „Būtinai reikia sustoti, o tam, kad tai įvyktų, reikalingas kokybiškas poilsis.“

Kaip išlaikyti psichinę ir emocinę gerovę?  1

A. Tautvydienė pabrėžia: tam, kad vakcina būtų efektyvi ir susidarytų imunitetas, būtina laikytis atitinkamos vakcinacijos sekos.

Apsaugokime save ir savo šeimą galingiausiu ginklu nuo COVID-19  3

Specialistai tvirtina, kad atsisakymas ar atidėjimas profilaktiškai skiepyti vaikus gali grąžinti sunkius užkrečiamųjų ligų atvejus.

Užkrečiamosios ligos suvaldomos tik skiepijantis  0

R. Kubilius sako: „Jei pacientas mano, kad jis nesijaučia taip, kaip jautėsi prieš susirgdamas COVID-19 – būtina kreiptis pagalbos.“

Kaip atgauti jėgas persirgus COVID-19?  0

FK „Imsrė“ – pakeliui į Socca Pasaulio mažojo futbolo čempionatą

FK „Imsrė“ – pakeliui į Socca Pasaulio mažojo futbolo čempionatą  1

Mūsų partneriai