Negydomi klausos sutrikimai ne tik blogina gyvenimo kokybę – jie gali nulemti ir kitas sveikatos problemas

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, klausos netekimas šiuo metu yra vienas dažniausiai pasaulyje diagnozuojamų sutrikimų. Šios problemos paplitimas didėja su amžiumi – daugiau nei 25 proc. vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių kenčia nuo klausos praradimo.

Klausos praradimo įtaka bendravimui ir psichologinei būsenai

 Klausos praradimas gali būti įvairaus laipsnio – nuo lengvo iki sunkaus, jis gali paveikti vieną arba abi ausis. Pasak klausos centro „Audiomedika“ Jurbarke gydytojos otorinolaringologės Jovitos Karanauskienės, klausos praradimas pirmiausia sutrikdo mūsų bendravimą ir pasaulio pažinimą, nulemia žmogaus socialinę izoliaciją, nuotaikos sutrikimus ir pan.Turintieji klausos sutrikimų ima vengti žmonių, nes negirdėdami ir nesuprasdami pašnekovų jaučiasi nejaukiai, atitrūkę nuo juos supančio pasaulio. Klausos praradimas turi įtakos ir psichologinei būsenai – neprigirdintys žmonės dažniau būna sunerimę, prislėgti, pikti ar irzlūs. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vyresnio amžiaus žmonių klausos praradimas gali nulemti ir Alzheimerio ligos bei senatvinės demencijos vystymąsi.

Gydytoja otorinolaringologė Jovita Karanauskienė.

Nesusikalbėjimas sveikatos įstaigose gali nulemti gydymo rezultatus

Pasak gydytojos otorinolaringologės, silpnėjant klausai, ypač vyresniame amžiuje, blogėja aukštų garsų girdėjimas, todėl žodžiai susilieja, sakiniai tampa neaiškūs. Bene didžiausią grėsmę kelia galimas nesusikalbėjimas sveikatos priežiūros įstaigose. Bendravimas tarp paciento ir gydytojo yra medicininės priežiūros pagrindas, todėl, remiantis atliktais tyrimais, sunkumai bendraujant medicinos įstaigose dažnai tampa blogesnio gydymo rezultato priežastimi.

 Kaip padėti žmonėms su sutrikusia klausa

 Jovita Karanauskienė sako, kad siekdami padėti turintiems klausos sutrikimų, pirmiausia turėtume būti sąmoningi, ypač bendraudami su vyresnio amžiaus žmonėmis. „Prieš pradedant kalbėti, atsigręžkite į žmogų, atkreipkite jo dėmesį, kalbėkite pakankamai lėtai, šiek tiek garsiau nei įprastai ir visada įsitikinkite, ar jūsų kalba yra suprantama. Nereagavimas arba netinkamas atsakymas gali išduoti, kad žmogaus klausa sutrikusi. Tokiu atveju reikėtų pasiteirauti, ar jis žino apie klausos atkūrimo galimybes, rekomenduoti atlikti klausos tyrimą“, – pataria gydytoja otorinolaringologė.

Nors klausos sutrikimas yra viena iš labiausiai vyresnių žmonių tarpe paplitusių lėtinių sveikatos problemų, turinčių didžiulį neigiamą poveikį šių žmonių darbingumui, socialiniam gyvenimui, pažinimo funkcijai bei emocinei sveikatai, apklausų duomenimis, sveikatos priežiūros įstaigų specialistai vis dar dažnai nepastebi šio negalavimo ir nenukreipia pacientų klausos patikrinimui, gydymui  ar reabilitacinei terapijai klausos aparatais.

Tai, kad turi klausos problemų, nelengva pripažinti ir pačiam neprigirdinčiajam. Pasak specialistų, dažnai neprigirdintis žmogus neigia turintis klausos sutrikimų, nors tai aiškiai pastebi aplinkiniai. Problemos neigimo stadija, kuri gali tęstis ne vienerius metus, ne tik trukdo palaikyti kokybiškus santykius su artimaisiais, bet ir lemia socialinės atskirties atsiradimą, todėl aplinkinių paskatinimas išspręsti varginančią problemą šiuo atveju yra labai svarbus.

Klausos sutrikimų korekcija leis vėl džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu

Klausos sutrikimų turintiems žmonėms specialistė primena, kad šių sutrikimų priežastys būna labai įvairios ir dalį jų galima sėkmingai išgydyti. Jeigu atsiranda nors menkiausių įtarimų, kad klausa sutrikusi – tampa sunku suprasti ir palaikyti pokalbius triukšmingose aplinkose ar didesnėse žmonių grupėse žmonių, jei pokalbio metu mėginama skaityti iš pašnekovo lūpų, dažnai tenka prašyti pakartoti, jei nuolat norima pasigarsinti televizorių ar radijo imtuvą, imama vengti mėgstamos veiklos, būtina nelaukiant kreiptis į specialistą, kuris atliks klausos tyrimus, o prireikus, paskirs gydymą. Kuo anksčiau gydymas bus pradėtas, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis.

Klausos protezavimo specialistė Ieva Urbonienė.

Jeigu tam tikrais atvejais medikamentiniai ar chirurginiai metodai negalimi, klausą galimą gerinti klausos aparatais. Nors klausos aparatų nauda akivaizdi ir, pradėjus juos nešioti, žymiai pagerėja klausos sutrikimų turinčių žmonių gyvenimo kokybė bei emocinė būsena, apie juos vis dar sklando daugybė mitų, dėl kurių neretai vengiama šio klausos korekcijos būdo. Bene dažniausias klaidingas įsitikinimas – nešiojantys klausos aparatus žmonės atrodo nepatraukliai. Taip pat kalbama, kad klausos aparatai silpnina klausą ir, pradėjus juos nešioti, galima visiškai apkursti.

Pasak klausos centro „Audiomedika“ Jurbarke klausos protezavimo specialistės Ievos Urbonienės, šiuolaikiniai aparatai stipriai skiriasi savo išvaizda nuo savo pirmtakų. Šiuo metu siūloma daugybė klausos aparatų – įvairiausių spalvų, dydžių – nuo didesnių iki visiškai nepastebimų, su įvairiausiomis šiuolaikinėmis funkcijomis.  „Šiuolaikiniai klausos aparatai ne tik atrodo stilingai – jie tarsi mikrokompiuteriai, kurių tikslas – bet kokiame foniniame trukšme atpažinti svarbiausius garsus, pritaikyti juos prie individualių asmens klausos poreikių ir į ausies landą perduoti maksimaliai aiškų ir malonų ausiai garsą. Modernūs klausos aparatai džiugina ne tik puikiu garso atkūrimu, bet ir papildomomis galimybėmis: klausos aparatas atlieka belaidžių ausinių, telefono laisvų rankų įrangos funkcijas, turi tiesioginio televizijos garso transliavimo galimybes. Šiuolaikiniai ilgam įkraunami klausos aparatai tinka bet kokiam gyvenimo būdui. Juos patogu naudoti bet kur – namuose, darbe, dirbant sode, iškylaujant ar būnant miesto šurmuly. Skaitmeninių technologijų dėka jie natūraliai atkuria aplinkos garsus, leidžia jais mėgautis ir jokiu būdu negali pakenkti nei išvaizdai, nei klausai“, – pasakoja I. Urbonienė.

Jeigu klausos sutrikimą rekomenduojama koreguoti klausos aparatais, siūloma juos išbandyti, kad patys galėtumėte pajusti girdėjimo kokybės skirtumą ir įsitikintumėte jo efektyvumu. Pasak specialistės, išbandę aparatą savo aplinkoje – bendraudami su artimaisiais, žiūrėdami televizorių, pacientai pajaučia teigiamus pokyčius ir jau neabejoja dėl aparato įsigijimo.

Baigdamos pokalbį, gydytoja otorinolaringologė Jovita Karanauskienė ir klausos protezavimo specialistė Ieva Urbonienė pabrėžia, kad klausos korekcija klausos aparatais yra vienas iš efektyviausių šiuolaikinių sprendimų, galintis sumažinti klausos praradimo nulemtus kasdienius bendravimo sunkumus, žymiai pagerinantis gyvenimo kokybę ir padedantis išvengti kitų fizinės ir psichologinės sveikatos problemų.

Taigi, klausos problemos šiandien – ne nuosprendis. Jeigu skundžiatės pablogėjusia klausa, „Audiomedika“ profesionalų komanda pasirengusi Jums padėti! Pasinaudokite galimybe gauti NEMOKAMĄ konsultaciją bei atlikti profesionalų klausos tyrimą – audiogramą, balandžio 7–30 d. apsilankę atvirų durų dienose klausos centre „Audiomedika“, esančiame Jurbarke, M. Valančiaus g. 4. Lauksime Jūsų!