Mitai ir faktai apie klausą ir klausos aparatus

Ką pagalvojate, kai išgirstate žodžius „klausos aparatai“? Turbūt įsivaizduojate didelius cypiančius prietaisus, kuriuos nešiojo tėvai ar seneliai prieš 15-20 metų. Klausos kabineto Otomedika gydytoja otorinolaringologė Reda Lesutytė pastebi, kad lietuviai vis dar vengia nešioti klausos aparatus. Viena pagrindinių priežasčių – vis dar tebegyvuojantys mitai, kuriuos gydytoja paneigė faktais. 

Mitas: Klausos aparatus nešioja tik senjorai

Faktas: Klausos sutrikimai diagnuozuojami vis jaunesniems žmonėms. Vyresni nei 65 metų žmonės sudaro tik apie 34% klausos problemų turinčių žmonių. Vadinasi, dauguma silpniau girdinčiųjų yra darbingo amžiaus žmonės, jaunuoliai ir vaikai, todėl klausos aparatus nešioja įvairaus amžiaus žmonės.

Mitas: Klausos aparatai yra dideli cypiantys prietaisai

Faktas: Šiuolaikiniai klausos aparatai – maži išmanūs prietaisai, kurie individualiai kompiuteriu programuojami pagal kiekvieno klausą. Aparatai per sekundę išanalizuoja 32 tūkstančius garsų, atskiria kalbą nuo triukšmo, sugeba sumažinti pašalinius garsus ir paryškinti kalbą. Su šiuolaikiniais aparatais žmogus aiškiai girdi bet kokiose situacijose, net ir triukšme.

Mitas: Klausos aparatus galima įsigyti internetinėse parduotuvėse arba prekybos centruose

Faktas: Klausos aparatai yra medicinos prietaisai, kuriuos galima įsigyti tik specializuotuose klausos centruose, kuriuose konsultuoja gydytojai arba klausos protezavimo specialistai. Parduotuvėse ar prekybos centruose galima įsigyti į klausos aparatus panašių – garso stiprintuvų. Jie nėra pritaikyti jūsų klausai, todėl jų nešioti nerekomenduojama.

Mitas: Pats galiu nuspręsti, ar man reikia klausos aparato

Faktas: Klausos aparatus paskirti gali tik ausų, nosies, gerklės ligų gydytojas. Be gydytojo apžiūros ir klausos ištyrimo klausos aparatų nešioti negalima.

Mitas: Klausos aparatai gali pakenkti klausai

Faktas: Mūsų ausys, klausa ir klausos sutrikimai yra labai skirtingi. Nešioti galima tik jūsų ausims ir klausai pritaikytus klausos aparatus, kuriuos pagal jūsų klausą suprogramuoja gydytojas arba klausos protezavimo specialistas. Jei nešiosite jums pritaikytą klausos aparatą, klausai nepakenksite.

Mitas: Galima užsidėti ir paklausyti, kaip veikia kito žmogaus klausos aparatas

Faktas: Negalima nešioti nesuprogramuoto ar kito žmogaus klausai pritaikyto klausos aparato, nes galima negrįžtamai pažeisti klausą ar net apkursti. Be to, negalima į ausį kišti svetimo klausos aparato įdėklo, nes ant jo esantys mikroorganizmai gali sukelti ausies uždegimą.

Mitas: Visi pastebės, kad nešioju klausos aparatą

Faktas: Daugelis žmonių slepia savo klausos problemą, tačiau jos paslėpti neįmanoma. Aplinkiniai visada pastebi klausos sutrikimą, bet nepastebi šiuolaikinių įausinių klausos aparatų, kurie įsideda giliai į ausies kanalą.

Mitas: Klausos aparatus nešioja tik stipriai negirdintys žmonės

Faktas: Klausos aparatai skirti įvairiems neprigirdėjimo laipsniams ir tipams. Būtinybė gerai girdėti priklauso nuo žmogaus amžiaus, darbo bei gyvenimo būdo. Jei klausos problemą turi mokytojas, vaikų darželio auklėtoja, gydytojas, teisininkas ar bet kurios kitos profesijos žmogus, kuriam reikia nuolat bendrauti, net ir nežymus klausos sutrikimas trukdo kokybiškai dirbti savo darbą. Todėl klausos aparatus nešioja net ir lengvo laipsnio neprigirdėjimą turintys žmonės.

Mitas: Klausos aparatus nešiosiu tik tada, kai visai negirdėsiu

Faktas: Kuo ilgiau žmogus delsia, tuo labiau atrofuojasi smegenyse esantys klausos centrai, kurie atsakingi už kalbos suvokimą, todėl ilgainiui žmogus garsą girdi, bet nebesupranta žodžių. Kuo anksčiau žmogus pradeda nešioti klausos aparatus, tuo geriau ir greičiau reabilituojama klausa ir suvokimas. Ankstyva klausos reabilitacija mažina socialinę izoliaciją bei riziką susirgti Alzhaimerio liga, depresija bei demencija, sumažina griuvimų tikimybę. Todėl klausos aparatus būtina pradėti nešioti kuo anksčiau ir nelaukti, kol žmogus visai nebegirdės ar nebesuvoks kalbos.