Lietuvos mokyklų stipriausių rankininkių elite – ir jurbarkietės

Kovo 23 dieną Jurbarko A. Giedraičio-Giedriaus gimnazijos sporto salėje vyko Lietuvos mokyklų merginų rankinio finalo varžybos. Rungėsi Alytaus Vidzgirio pagrindinės mokyklos, Pasvalio Svalios progimnazijos, Kauno rajono Garliavos Juozo Lukšos gimnazijų rankininkės bei Jurbarko gimnazijos rankininkės.

Lietuvos mokyklų žaidynės buvo įtemptos. Permaininga kova pareikalavo daug jėgų ir įgūdžių, kol paaiškėjo, kurios rankininkės yra stipriausios. Lietuvos mokinių neformalaus švietimo centro metodininkas Tomas Stankevičius apdovanojo geriausias mūsų šalies mokyklų merginų rankinio komandas. Pirmąją vietą iškovojo Kauno rajono Garliavos Juozo Lukšos gimnazija, antrąją - Pasvalio Svalios progimnazija, o trečiąją - A. Giedraičio-Giedriaus gimnazijos rankininkės.

Žaidynių atidaryme dalyvavo Petras Valutis, Lietuvos „Žalgirio“ draugijos veceprezidentas, Grigorijus Gutermanas, Lietuvos teisėjų asociacijos prezidentas, Jolanta Kačerauskienė, Jurbarko rajono kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus pavaduotoja, einanti direktoriaus pareigas, bei Alvydas Januškevičius, A. Giedraičio-Giedriaus gimnazijos direktorius.

Mums, A. Giedraičio-Giedriaus gimnazijos bendruomenei, džiugu ir jautru, kad šios žaidynės tartum savitas simbolis atkeliavo į Jurbarką, į gimnazijos sporto salę, nes jau nuo 1950 metų čia (tada dar miesto vidurinėje mokykloje) įleido šaknis rankinio entuziastas, puoselėtojas, sportui ir pedagoginei veiklai paskyręs savo gyvenimą Jonas Stankevičius.

Apie savo tėvelį mielai sutiko papasakoti žaidynėse apsilankęs Lietuvos nusipelnęs treneris Rimantas Stankevičius, kuris mokėsi Jurbarko miesto vidurinėje mokykloje (dabartinėje gimnazijoje), sekė tėvo pavyzdžiu, daug dirbo, tapo „Eglės“ moterų rankinio komandos treneriu, džiaugėsi su savo komanda iškovota Europos taure.

Rimantas Stankevičius sako, kad jo tėvui darbo Jurbarko miesto vidurinėje mokykloje pradžia 1950-aisiais nebuvusi lengva. Reikėjo įrengti sporto aikštes, suburti komandas, įrengti krepšinio lentas, sumontuoti gimnastikos įrenginius. 1961 m. šis energingas kūno kultūros mokytojas kartu su mokiniais prie mokyklos įruošė futbolo aikštę ir lengvosios atletikos stadioną su bėgimo takais. Jonas Stankevičius buvo ne tik įvairių sporto šakų komandų organizatorius, bet ir pats aktyviai žaidė tinklinį, krepšinį, futbolą, stalo tenisą, netrukus susidomėjo tuo metu nauja sporto šaka - rankiniu. Mokytojas subūrė komandas, dalyvavo įvairiuose turnyruose – šis jurbarkietis entuziastas tapo rankinio 7x7 pradininku Lietuvoje. Svarbiausia, kad mokytojas Jonas mokė jaunuolius galvoti, drąsino tikėti amžinaisiais žmonijos idealais. Ne veltui vienas geriausių jo auklėtinių E. Klimaitis yra rašęs: „Manau, neapsiriksiu pasakęs, kad sportas (mokytojo Jono Stankevičiaus dėka) Jurbarke tuo metu buvo viena iš šviesos ir džiaugsmo prasiveržimo formų žmonių širdyse. Tai buvo savotiška rezistencija.“

Prisimindamas tėvo nuveiktus darbus, R. Stankevičius didžiuodamasis sako, kad Jurbarko miesto vidurinės mokyklos pedagogo vadovaujamos komandos buvo daugkartinės „Nemuno“ draugijos Lietuvos čempionės ir prizininkės, o geriausi Jono Stankevičiaus auklėtinių pasiekimai garsino Jurbarko miesto vardą ne tik Lietuvoje. 1960–1965 m. Jurbarko rankininkai nuolat užimdavo prizines vietas moksleivių spartakiadose arba jaunių varžybose. Jurbarkiškių pergalės respublikinėse varžybose davė didžiulį impulsą ir kituose rajonuose bei kaimo vietovėse žaisti rankinį. Visi įžvelgė galimybę kaip lygiaverčiai varžovai rungtis su didžiųjų miestų komandomis. Susikūrė rankinio centrai Skaudvilėje, Valkininkuose, Joniškyje, Molėtuose, Eišiškėse ir kitur.

Iš šių centrų rankininkai buvo kviečiami žaisti į didžiųjų miestų komandas. Net 20 metų buvo kviečiami ir jurbarkiškiai, Jono Stankevičiaus auklėtiniai. Vilniaus „Spartako“ komandoje, kurią treniravo J. Grinbergas, žaidė A. Šimkutė, E. Vaičkutė ir I. Kobišaitytė. Kauno „Žalgirio“ legendinėje rankinio moterų komandoje žaidė R. Bitinaitė, A. Lasickaitė, M. Ševelytė. Geidžiami miestų komandose buvo M. Urbutis, E. Klimaitis, P. Bijūnas, V. Vasiliauskas, A. Vasiljevas, E. Čekanauskas.

Vėliau šaunias rankinio tradicijas tęsė jurbarkiškiai V. Kavaliauskas, K. Stankaitis, G. Celskis, S. Mileris, J. Žemaitaitis, G. Locaitytė-Girdžiuvienė ir pašnekovas, Jono Stankevičiaus sūnus Rimantas Stankevičius. Jis prisimena, kad tėvas aktyvią sportinę veiklą baigė 1975 m., bet jo puoselėta meilė kūno kultūrai, sportui nedingo: treneriu tapo sūnus Rimantas, Kūno kultūros institutą baigė Jono Stankevičiaus auklėtinė Gražina Locaitytė-Girdžiuvienė, dabar žinoma rankinio trenerė Jurbarke ir Lietuvoje. 

Šie rankinio specialistai tęsė ir tebetęsia trenerio pradėtus darbus auklėdami jaunąją kartą, ruošdami aukšto meistriškumo rankinio žaidėjus respublikos rankinio rinktinėms, motyvuodami jaunuolius šiai sporto šakai atiduoti visas jėgas.

Violeta Greičiūnienė, A. Giedraičio-Giedriaus gimnazijos mokytoja