Kaip išlaikyti psichinę ir emocinę gerovę?

Straipsnis  1 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Dabartinis pasaulis nestokoja išbandymų šiuolaikiniam žmogui – tenka kovoti su stereotipais, norima visur suspėti, tapti geriausiais ir užsikabinti sau nematomus medalius. Deja, dažnu atveju tai atneša daugiau nusivylimo nei džiaugsmo, kadangi nuolatinis lėkimas ar aplinkinių poreikių tenkinimas priverčia pamesti save, pamiršti asmeninius norus, svajones ir tikslus.   

Psichologės Genovaitės Petronienės teigimu, be vis dar matomų sunkių pandemijos padarinių, visuomenėje išryškėja perdegimo sindromas, baimė padaryti klaidą, santykių bei vienišumo problemos.

Pasak jos, norint stiprinti savo psichinę ir emocinę sveikatą, visų svarbiausia yra gebėti įsivardinti savo emocijas ir turėti žmogų, su kuriuo galėtumėte nuoširdžiai pasikalbėti.

Jaučiamos pandemijos pasekmės

Visuotinė pandemija visame pasaulyje sukėlė neigiamų pasekmių žmonių emocinei ir psichologinei sveikatai. Daugelis susidūrė su neplanuotais sunkumais, o nežinomybė dėl ateities kėlė nerimą, suirzimą ir nuovargį.

Per karantiną žmonės buvo priversti stipriai apriboti savo socialinį gyvenimą ir užsidaryti namie. Tai kai kuriems išėjo ne į naudą – namiškiai susipyko, nepasidalijo atsakomybėmis, pyko vienas ant kito dėl to, kad nepatiria jokių įspūdžių, negali planuoti savo laiko, atostogų, pramogų ir net susitikimų su draugais ar kitais šeimos nariais.

Tačiau dabar, praėjus jau daugiau nei dvejiems metams, dauguma adaptavosi.

Anot psichologės G. Petronienės, didžiulis visuotinis nerimas praėjo, todėl dabar yra likę patys rimčiausi atvejai su rimtomis depresijomis ar neurozėmis, kurie vis dar „laižosi žaizdas“.

 

Neigiama įtaka bendravimui

Be viso to, pandemijos metu labai išryškėjo vienišumo jausmas. Daliai asmenų iki šiol sunku grįžti į normalų socialinį gyvenimą, pradėti naujas pažintis, bendrauti su kitais.

Psichologė sako, kad, siekiant pokyčių, pirmiausia žmogus turėtų įsivardinti, kokie yra esminiai jo bendravimo trūkumai, kas jį stabdo nuo socialinio gyvenimo ar nuo antros pusės susiradimo.

Ji pažymi, kad, vos pradėjus naujas pažintis, žmonės daro kelias pagrindines klaidas: „Dažnai „koją kiša“ per didelis įtarumas, kai iškart gerai nepažįstamas žmogus yra nurašomas už pačią menkiausią klaidą, ar priešingai – per didelis pasyvumas – kuomet manoma, kad kita pusė turi daugiau „investuoti“ į santykius, stengtis, rodyti dėmesį.“

 

Perdegimas yra panašus į depresiją

Nors stresą patiria kone kiekvienas šiuolaikinis žmogus, nuolatinis ir lėtinis stresas galiausiai gali virsti perdegimu, kuomet žmogui jokių teigiamų emocijų nebekelia tai, kas anksčiau jį džiugino.

Psichologė G. Petronienė teigia: perdegimo sindromas yra panašus į lengvą depresiją, nuo kurios žmogus tampa irzlesnis, prastesnės nuotaikos, patiria daugiau neigiamų emocijų, nepasitiki savimi, jaučia savigraužą ir fokusuojasi į neigiamus aspektus.

Neretai tai veikia ne tik žmogaus psichiką, bet ir kūną – gali kamuoti sutrikęs kvėpavimas, įtempti kūno raumenys, pasirodyti tokie fiziniai sutrikimai kaip persivalgymas.

Pasak psichologės, dažniausiai tai pasireiškia žmonėms, kurie įdeda per daug pastangų ar perfekcionistiškai žvelgia į tai, ką daro, nori būti geriausi visose srityse.

Konsultuodama savo pacientus, pašnekovė pastebi, kad dažnu atveju tai liečia labiau moteris nei vyrus: „Būtent moteris dažniausiai stengiasi tinkamai išbalansuoti tarp karjeros, savirealizacijos ir šeimos.“

 

Ką daryti dėl geresnės savijautos?

Psichologė G. Petronienė pataria – norint stiprinti savo psichinę ir emocinę sveikatą, visų pirma labai svarbu gebėti teisingai įvardinti savo jausmus, su jais išbūti.

Reikėtų apsibrėžti, dėl ko kyla tam tikros neigiamos emocijos, ir tik vėliau jas „neštis“ į bendravimą su kitais. Kitu atveju bus tik blogiau.

„Kai žmonės rodo pyktį vieni kitiems, pavyzdžiui, dėl nesėkmių darbe išsiliedami ant savo antrosios pusės ar vaikų, kyla dar daugiau problemų, negu jų buvo prieš tai“, – aiškina G. Petronienė.

Taip pat visokeriopai naudingas ir kiekvienam žmogui yra būtinas nuoširdus pokalbis su kitu asmeniu – antra puse, draugu ar psichologu, psichoterapeutu.

„Jeigu niekas nežino, kas dedasi jūsų širdyje, anksčiau ar vėliau tikriausiai teks susidurti su depresija, tapti nerimastingam ar palinkti į priklausomybes. Todėl labai svarbu žmogui nuoširdžiai kalbėti ir būti išklausytam, kitu atveju – „liepto galas“ bus anksčiau ar vėliau pasiektas“, – perspėja psichologė.

 

Kokybiškas poilsis – ne tik kūnui, bet ir sielai

Kiekvienam žmogui yra svarbus ir naudingas kokybiškas poilsis, kurio metu pailsi kūnas, išvalomos mintys.

„Šiais laikais visi visur bandome suspėti ir dažnas yra įpratęs gyventi jausdamas įtampą. Visiems būtinai reikia sustoti, o tam, kad tai įvyktų, reikalingas kokybiškas poilsis“, – tvirtina psichologė.

Vieni geriausiai atsipalaiduoja skaitydami knygas, kiti – užsiimdami sportu ar kita aktyvia veikla. Visų svarbiausia, kad tai padėtų jums atsiriboti nuo jūsų gyvenimo chaoso, įtampos ir streso.

Anot G. Petronienės, žmogaus energija nėra begalinė, o poilsis padeda „persikrauti“, išlaikyti stabilumą, į stresines situacijas žvelgti ramiau, racionaliau priimti sprendimus.

„Ne tik kūnui, bet ir mūsų psichikai reikalingas poilsis. Tik tokiu būdu galime atgauti jėgas ir išlikti sveiki, produktyvūs ir gebėti nuoširdžiai džiaugtis gyvenimu“, – priduria ji.

 

Kodėl delsiama kreiptis pagalbos?

Jeigu žmogų kamuojantys simptomai: nerimas, negebėjimas valdyti emocijų, nemiga, įkyrios mintys, emocinis valgymas ar fiziniai simptomai, tokie kaip galvos skausmas ir kiti, kurių negali paaiškinti šeimos gydytojas, trunka ilgiau nei dvi savaites, patariama nedelsti ir kreiptis į specialistą, kuris padės greičiau išspręsti problemas, užkirsti kelią rimtesniems sutrikimams ir susigrąžinti visaverčio gyvenimo džiaugsmą.

Nors šiais laikais vis dažniau ir garsiau kalbama apie psichologinės pagalbos svarbą ir naudą, dalis žmonių delsia kreiptis pagalbos.

Pasak G. Petronienės, kiekvieno žmogaus atvejis ir kreipimosi į specialistus atidėliojimo priežastys yra skirtingos: „Vieni bijo sužinoti, kad turi didesnių sutrikimų, kiti priešingai – yra nusiteikę optimistiškai ir mano, kad jiems pagalba nereikalinga. Treti gėdijasi eiti pas psichologą ar psichiatrą, o ketvirti tam neranda laiko. Priežasčių yra daugybė, tačiau reikėtų įsisavinti tai, kad emocinė ir psichinė sveikata yra ne ką mažiau svarbesnė už fizinę sveikatą. Nesikreipiant pagalbos mes kenkiame tik patys sau.“

 

Nemokamos pagalbos galimybės

Išgyvenant emocinius sunkumus, užsiregistravus psichikos sveikatos centruose arba visuomenės sveikatos biure galima gauti nemokamų psichologo konsultacijų, tam nereikia gydytojo siuntimo.

Taip pat rekomenduojama kreiptis į emocinės paramos tarnybas – pagalbos linijas, kurių visą sąrašą galima rasti „Pagalba sau“ interneto svetainėje www.pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/.

Šioje interneto svetainėje galima atlikti geros savijautos testą apie tai, kaip jūs jautėtės per pastarąsias dvi savaites. Tai padės jums suprasti, ar dėl esamos psichinės ir emocinės būsenos vertėtų kreiptis pagalbos į specialistus.

Patariama parsisiųsti ir naudotis šiomis interneto programėlėmis – „Pagalba sau“, „Ramu“, „Pauzė“ bei „Mindletic“. Jos skirtos savipagalbos įgūdžiams lavinti, sąmoningumui ugdyti, taip pat gali padėti panikos atakos metu.

MLSAM 2209

Straipsnis  1 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

„Setupad“ besivystančios organizacijos prizu apdovanotas „Jurbarkas-Karys“

„Setupad“ besivystančios organizacijos prizu apdovanotas „Jurbarkas-Karys“  0

Laurynas Brigadierius - Lietuvos dziudo U15 čempionato prizininkas

Laurynas Brigadierius - Lietuvos dziudo U15 čempionato prizininkas  0

„Jurbarkas-Karys“ – užtikrintas lyderis

„Jurbarkas-Karys“ – užtikrintas lyderis  0

Dakaro ralio vicečempiono sėkmės istorijos pradžia – Smalininkuose

Dakaro ralio vicečempiono sėkmės istorijos pradžia – Smalininkuose  0

Sausio 13-osios dziudo turnyre Garliavoje - jurbarkiečių sportininkų pergalės

Sausio 13-osios dziudo turnyre Garliavoje - jurbarkiečių sportininkų pergalės  0

Kodėl verta išbandyti nuotolinę gydytojo konsultaciją?

Kodėl verta išbandyti nuotolinę gydytojo konsultaciją?  0

Sporto centras kviečia  į moksleivių krepšinio lygos organizuojamą BERGO 3X3“ II etapą

Sporto centras kviečia į moksleivių krepšinio lygos organizuojamą BERGO 3X3“ II etapą  0

Ar žinote kas yra Kėgelio pratimai ir kokia nauda jūsų kūnui?

Ar žinote kas yra Kėgelio pratimai ir kokia nauda jūsų kūnui?  0

SK Pantera komanda su teisėjais.

Kalėdinis pradedančiųjų MMA turnyras „Pantera“  0

Samanta su tėvais

Samanta Barzdaitytė tapo tarptautinio SAMBO turnyro laimėtoja  0

Pirma iš kairės Goda Barčytė, varžybose iškovojusi sidabro medalį.

Vidurio Lietuvos taurės varžybose jurbarkiečiai iškovojo 32 medalius  0

Su Amelija, Gyčiu, Rebeka bei jų tėvais

Pradedantieji imtynininkai kovojo Kario kelio dziudo turnyre  0

„Jurbarkas-Karys“ be sunkumų nugalėjo „Biržus“

„Jurbarkas-Karys“ be sunkumų nugalėjo „Biržus“  0

„Jurbarkas-Karys“ įveikė atkakliai besipriešinusius „Grafų Furniture“ krepšininkus

„Jurbarkas-Karys“ įveikė atkakliai besipriešinusius „Grafų Furniture“ krepšininkus  0

Tam, kad kelionė būtų sklandi ir neteiktų papildomo streso, prieš ją svarbu pasirūpinti sveikatos profilaktika.

Ar keliaudami elgiamės (ne)atsakingai?  0

Negalime numoti ranka į šią ligą

Negalime numoti ranka į šią ligą  0

Teigiama pandemijos pusė – įprotis naudoti priemones, apsaugančias nuo įvairių ligų.

Šių dienų pandemijos ABC: ką turėtume žinoti?  0

Nacionalinės dziudo asociacijos Jaunučių ir jaunių čempionatuose  sėkmingai kovojo ir jurbarkiečiai

Nacionalinės dziudo asociacijos Jaunučių ir jaunių čempionatuose sėkmingai kovojo ir jurbarkiečiai  0

Kęstutis Kaupas nuolatiniu darbu su savimi įveikė priklausomybę nuo narkotikų.

Pradėjau gyventi tuomet, kai sugebėjau atsispirti nuo dugno  0

Plungės miesto dziudo turnyre - jurbarkiečių kovotojų pergalės

Plungės miesto dziudo turnyre - jurbarkiečių kovotojų pergalės  0

Krepšinis: mero taurės turnyro trofėjus liko namuose

Krepšinis: mero taurės turnyro trofėjus liko namuose  0

Neprižiūrėti dantys – pavojus sveikatai

Neprižiūrėti dantys – pavojus sveikatai  0

Prasidėjus šaltajam sezonui ypač svarbu laikytis prevencinių ir apsaugos priemonių.

Pasikeitę įpročiai lemia gerą savijautą ir sveikatą  0

Dažniausiai koronaviruso infekcija pasireiškia karščiavimu, kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu ar dusuliu, nuovargiu, raumenų skausmais, skonio ar kvapo praradimu, gerklės skausmu, sloga, pykinimu, vėmimu ar viduriavimu.

Kaip tinkamai gydytis nuo koronaviruso?  0

Mūsų partneriai