Ekranų įtaka didėja. Kada vertėtų sunerimti?

Greitas gyvenimo tempas ir tobulėjančios technologijos itin neigiamai veikia šiuolaikinių tėvų ir vaikų tarpusavio santykius. Mat neretai tėvai, norėdami pailsėti ar atlikti svarbius darbus, leidžia vaikams naudotis ekranais, nė nesusimąstydami apie tai, kaip neribojamas laikas ir nekontroliuojamas turinys gali paveiktų jų fizinę ir psichinę sveikatą.

Apie ekranų žalą mažamečių sveikatai, pirmuosius signalus ir rekomenduojamą turinį pasakoja doc. dr. Indrė Bakanienė, laikinai einanti pareigas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė.

Viskas prasideda nuo kūdikystės

Pasak I. Bakanienės, tyrimai rodo, kad per didelis ekranų naudojimas vaikams iki 2–3 metų amžiaus gali sukelti kalbos, bendros raidos, dėmesio ir elgesio sutrikimų, miego problemų, maisto išrankumą. Itin sunkiais atvejais gali atsirasti požymių, būdingų autizmui, o vaikams, turintiems genetinį polinkį, ekranų perteklius gali paskatinti autizmo atsiradimą.

Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė įspėjo, kad ypač pavojinga duoti ekranus kūdikiams ir vaikams iki 1,5 metų amžiaus, kai intensyviai vystosi socialinė raida.

„Rumunų psichologas Marius Zamfir pasiūlė terminą „ekraninis autizmas“, pastebėjęs, kad vaikai, praleidžiantys daugiau nei 4 valandas per dieną prie ekranų, pradeda elgtis panašiai, kaip autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai. Anot jo, ekranų laikas užima didelę vaiko dienos dalį, mažindamas laiką prasmingoms veikloms, tokioms kaip aplinkos tyrinėjimas, fizinė veikla  ir socialinis bendravimas, – kalbėjo I. Bakanienė. – Vėlesni tyrimai parodė, kad ekranai ne tik užima laiką, bet ir tiesiogiai veikia smegenis, stimuliuodami už regimąjį suvokimą atsakingų centrų vystymąsi. Deja, šis vystymasis vyksta kitų centrų, daugiausia atsakingų už kalbos ir socialinę raidą, sąskaita.“

 Poveikis fizinei sveikatai

Ilgalaikis ekranų naudojimas gali sukelti regos nuovargį, sausų akių pojūtį, trumparegystę (miopiją) ir kitus regos sutrikimus. Anot ekspertės, tai ypač aktualu mažiems vaikams, kurių akys dar tik vystosi.

Ekranų skleidžiama mėlyna šviesa gali sutrikdyti miego ciklus, slopindama melatonino gamybą. Vakarus leidžiant prie ekranų gali būti sunkiau užmigti ir miegas gali būti mažiau kokybiškas.

Be to, vaikai, kurie daug laiko praleidžia prie ekranų, dažnai sėdi netinkamomis pozomis, o tai gali lemti ilgalaikius laikysenos sutrikimus.

„Laikas, praleidžiamas prie ekranų, dažnai yra laikas, kuris galėtų būti skirtas fizinei veiklai. Tai gali sulėtinti vaiko judesių raidą, mažinti fizinę ištvermę, lemti antsvorio ar nutukimo atsiradimą“, – sakė I. Bakanienė.

 Svarbios „raudonos vėliavėlės“

Anot vaikų reabilitacijos klinikos vadovės, tėvai ir globėjai turėtų atkreipti dėmesį į pagrindinius simptomus: „Neretai vaikas tampa dirglesnis, nervingesnis ar agresyvesnis, sumažėja jo susidomėjimas veiklomis, kurios anksčiau teikdavo džiaugsmą, tampa sunku susikaupti atliekant kasdienes užduotis ar žaidžiant. Taip pat pastebimi sunkumai užmiegant vakare arba dažni prabudimai naktį. Vėluojanti kalbos raida, sunkumai formuluoti žodžius ar sakinius. Mažėjantis noras bendrauti su tėvais, bendraamžiais. Vaikas mažiau nori judėti, bėgioti, žaisti lauke, sumažėjusi jo fizinė ištvermė ir energija.“

Ji pridūrė, kad šiais laikais bet koks raidos sutrikimas dažnai gydomas ribojant arba visiškai pašalinant ekranų laiką, jei nustatoma, kad vaikas per daug laiko praleidžia prie ekranų: „Ekranų laiko ribojimas padeda vaikui vėl įsitraukti į prasmingas veiklas, kurios skatina kalbos, socialinę ir motorinę raidą.“

I. Bakanienės teigimu, itin svarbu skatinti skaityti knygas, fizinį aktyvumą ir žaidimus lauke, bendravimą su vaikais.

Be to, vaikai natūraliai mėgdžioja savo tėvus ir mokosi stebėdami jų elgesį, todėl tėvai savo elgesiu turėtų rodyti gerąjį pavyzdį.

„Jei vaikai mato, kad jų tėvai vertina laiką, praleistą lauke, skaito knygas ar užsiima hobiais, jie patys taip pat linkę domėtis tokiomis veiklomis. Bendras šeimos laikas be ekranų padeda vaikams jaustis labiau įtrauktiems ir suprastiems, kas savo ruožtu gerina jų socialinius įgūdžius ir emocinį stabilumą, – minėjo ekspertė, papildydama, kad tėvai, kurie laikosi aiškių taisyklių ir ribų dėl ekranų naudojimo, padeda vaikams suprasti disciplinos svarbą: – Tai ypač svarbu mažiems vaikams, kurie dar tik formuoja savo įpročius ir supratimą apie pasaulį. Tikėtina, kad vaikai, augdami aplinkoje, kurioje yra aiškios taisyklės dėl ekranų naudojimo, išmoks geriau valdyti savo laiką ir prioritetus.“

Įtaką daro ne tik laikas, bet ir turinys

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Amerikos pediatrų akademija (APA), iki 2 metų nerekomenduojama naudotis ekranais, išskyrus vaizdo pokalbius su šeimos nariais ar artimaisiais. Šiame amžiuje vaikai geriausiai mokosi iš tiesioginio bendravimo su žmonėmis ir aplinka.

2–5 metų vaikams rekomenduojama riboti ekranų laiką iki vienos valandos per dieną, taip pat pasirinkti aukštos kokybės turinį. Pavyzdžiui, švietimo programas, kurios skatina mokymąsi ir kūrybiškumą, programas, kurios moko socialinių ir emocinių įgūdžių, interaktyvius žaidimus ir programėles, kurios skatina mokymąsi ir problemų sprendimą.

„Svarbu, kad tėvai ar globėjai žiūrėtų turinį kartu su vaikais, kad paaiškintų matomą turinį ir padėtų vaikams jį suprasti bei pritaikyti realiame gyvenime“, – pažymėjo I. Bakanienė.

Vaikams nuo 6 metų ir vyresniems rekomenduojama prie ekranų praleisti ne ilgiau nei 2 valandas per dieną, tačiau individualūs poreikiai ir aplinkybės gali lemti skirtingus sprendimus.

Anot ekspertės, tokio amžiaus vaikams rekomenduojamas švietimo turinys, susijęs su mokyklos dalykais, programos ir filmai, skatinantys kritinį mąstymą ir diskusijas apie vertybes bei moralę, interaktyvūs žaidimai ar edukacinės programėlės, skatinančios kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir strateginį mąstymą.

Be šių rekomendacijų, svarbu atkreipti dėmesį į vaiko elgesį ir raidą, stebėti, kaip ekranų naudojimas veikia jų kasdienę veiklą, miegą, socialinius įgūdžius ir bendrą savijautą. Esant poreikiui, būtina kreiptis į specialistus.

Dviejų vaikų mama: „Ekranus ribojame visada“

Vilniuje gyvenanti ir du sūnus – 2,5 metų ir 6 mėnesių berniukus – auginanti Grėtė sakė, kad su vyru vaikams ekranus riboja visada: „Esame sutarę vyresniajam rodyti jo pasirinktą filmuką ar kelis filmukus iš mūsų pasiūlytų, kurių bendra trukmė neviršija 30 min. per dieną. Išimtis taikoma tada, kai visi kartu žiūrim filmą šeimai, einam į kino teatrą, ir, dažnu atveju, sekmadieniais, kai rodomos pažintinės, pramoginės laidos vaikams. Pastarųjų laidų žiūrėjimas netrunka ilgiau nei 1 valandą.“

Mama pažymėjo, kad vaiko žiūrimas turinys yra kaskart kontroliuojamas. „Dažnu atveju yra pasiūlomi keli variantai ir leidžiama vaikui pasirinkti, arba išrenkame savo nuožiūra ir žiūrėdami kartu paaiškiname, supažindiname su rodomu turiniu“, – pridūrė ji.

Grėtės nuomone, bet koks rodomas turinys turi labai didelę reikšmę vaiko elgesiui: „Manome, kad turinį būtina kontroliuoti, stengtis žiūrėti kartu ir aiškinti vaikui, kas vyksta. Jei nėra galimybės žiūrėti kartu, jungiame tokį filmuką ar laidą, kuri jau buvo žiūrėta ir aptarta su vaiku.“

Užsak. Nr. MLSAM24006