Apsispręskime: savo imunitetą kurti ar naikinti?

   
Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Imunitetas – tai organizmo gebėjimas neutralizuoti ir iš organizmo pašalinti svetimomis identifikuotas medžiagas, vadinamas antigenais, susiformuojantis dviem būdais. Organizmo apsauga atsiranda natūraliai persirgus kokia nors infekcija arba yra dirbtinai sukuriama vakcinacijos būdu.

Skiepijimas – vienas didžiausių laimėjimų sveikatos priežiūros srityje ir vienas svarbiausių žmonijos išradimų, apsaugantis žmonių gyvybes ir likviduojantis ligas. Nepaisant to, visuomenėje į vakcinaciją vis dar žiūrima dviprasmiškai.

Saugiausi preparatai naudojami medicinoje

Vakcina – tai vaistinis imuninis preparatas, kurio sudėtyje yra susilpninti gyvi ar negyvi tokie mikroorganizmai kaip bakterijos ir virusai ar jų dalys. Vakcinacija mokslininkų pripažįstama kaip veiksmingiausia priemonė mažinant sergamumą, kovojant su užkrečiamosiomis ligomis, jų komplikacijomis ir mirtimis, kurią įskiepijus žmogaus organizme susidaro apsauginiai imuniniai mechanizmai ir imuninė atmintis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Visuomenės sveikatos specialistė Eglė Savickienė akcentuoja, kad galima naudoti tik saugias, kokybiškas ir tarptautinius standartus atitinkančias vakcinas, laikomas saugiausiais preparatais medicinoje. „Kadangi vakcina yra vaistinis preparatas, tad, kaip ir vartojant bet kokius vaistus, pasiskiepijus gali pasireikšti nepageidaujamos reakcijos ir šalutinis poveikis, bet tai nėra pavojinga gyvybei. Nepageidaujama reakcija į skiepus yra normalus organizmo atsakas į vakcinose esančius antigenus ir rodo, jog vakcina yra veiksminga ir formuojasi imunitetas. Dažniausiai pasireiškiančios reakcijos po vakcinos skiepijimo yra skausmas, paraudimas ar patinimas injekcijos vietoje, gali pasireikšti ir karščiavimas. Pastebėjus bet kokią reakciją į skiepus, reikėtų nedelsiant informuoti gydytoją.“

 Toksinių vakcinų nebūtų leidžiama naudoti

Visame pasaulyje skiepais kasmet nuo tymų apsaugoma 2,7 mln. žmonių, 2 mln. – nuo naujagimių stabligės ir 1 mln. – nuo kokliušo.

Žmogus, kuriam yra suteikta teisinga informacija apie skiepus, neturi pagrindo nerimauti dėl vakcinacijos. Vis dėlto, visuomenėje sparčiai plintanti dezinformacija atgraso gyventojus nuo vaikus ir suaugusiuosius apsaugančio skiepijimosi ir tokiu būdu jie prisiima ligos užsikrėtimo, platinimo ar net mirties rizikas.

Dažniausiai dezinformacijos sraute pasitaikantis teiginys, kad skiepai sukelia infekcines ligas, – neteisingas. Specialistė E. Savickienė, kalbėdama apie sukeliamos ligos ir šalutinio poveikio skirtumus, teigia, jog skiepai infekcinių ligų nesukelia, tačiau naudojant gyvas vakcinas, kurių sudėtyje yra gyvas susilpnintas virusas, kai kuriems asmenims gali pasireikšti šalutinis vaistinio preparato poveikis ir konkrečios infekcijos, nuo kurios buvo skiepyti, simptomai, bet toks susirgimas pasireiškia labai lengva ligos forma ir didesnės rizikos sveikatai nesukelia.

Mitas yra ir tai, jog nuo visuomenės slepiama, kad skiepuose yra gyvsidabrio, aliuminio ir formaldehido. Vakcinų klinikinių tyrimų metu yra užtikrinamas preparatų saugumas ir efektyvumas ir tik tokias vakcinas leidžiama naudoti. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių bei vadovaujantis imuninių vaistinių preparatų charakteristikų santraukomis, minėtuose preparatuose pagalbinių cheminių medžiagų – gyvsidabrio, konservanto tiomersalio – nėra.

Aliuminio bei formaldehido cheminių medžiagų fragmentai įeina į imuninių vaistinių preparatų sudėtį. Vakcinų sudėtyje esantys aliuminio junginiai yra naudojami daugelį dešimtmečių ir nėra jokių mokslinių įrodymų apie jų sukeliamą neigiamą poveikį sveikatai. Šie junginiai naudojami kaip adjuvantai tam, kad vakcina sukeltų imuninį atsaką ir būtų imunogeniška. Dėl adjuvantų vakcinose galima naudoti mažus antigenų kiekius, o tai sukelia mažiau nepageidaujamų reakcijų. Jei vakcinų sudėtyje būtų toksinės, kancerogeninės medžiagos ir vakcinos galėtų lemti neigiamą poveikį sveikatai, jos tiesiog negalėtų būti registruotos ir leistos naudoti.

Vakcinos sukuria saugią aplinką visuomenei

Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia natūralia sukurta apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų. Pasitelkiant skiepus, pasaulyje prieš 40 metų buvo eradikuoti raupai, kasmet nusinešdavę po kelis milijonus aukų, Europos regione eliminuoti tymai ir gerokai sumažėjęs sergamumas kitomis vakcinomis valdomomis infekcijomis.

„Svarbiausia suvokti, jog vakcinomis yra apsaugomas ne tik kiekvienas individualus žmogus, tačiau ir sukuriama saugi aplinka šeimoms ir visuomenei“, – atkreipia dėmesį  E. Savickienė.

Užs. Nr. 20046

Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Vaikų psichologės E. Baltrūnaitės teigimu, tėvams su vaikais vertėtų aptarti kiekvienos dienos planą, nepamirštant įtraukti laiko, skirto fiziniam aktyvumui ir kokybiškam poilsiui.

Vaiko dienotvarkė: kiek laiko leisti jam naudotis kompiuteriu?  0

Pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos bus teikiamos ir šventinėmis dienomis

Pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos bus teikiamos ir šventinėmis dienomis  5

Sprendimai namų ūkiams, norintiems tausoti gamtą

Sprendimai namų ūkiams, norintiems tausoti gamtą  0

Limfodrenažiniai masažai Jurbarke atnaujintose patalpose

Limfodrenažiniai masažai Jurbarke atnaujintose patalpose  0

Patricija Kasilovska teigia, kad dažnu atveju pačios baisiausios ligos neturi visiškai jokių simptomų.

Kai nejauti simptomų, tačiau sergi liga, galinčia sukelti vėžį  1

Pastaruoju metu Lietuvą kaustant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, kaip niekad reikalingas piliečių budrumas ir atsakingumas.

Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys  0

Lino Svetiko pastebėjimu, sveikatos priežiūros darbuotojų užsikrėtimas koronavirusu – viena didžiausių pastarojo laikotarpio grėsmių.

Kiekviena diena – naujas iššūkis  0

Startuoja nauja mobilioji programėlė „Korona Stop LT“

Startuoja nauja mobilioji programėlė „Korona Stop LT“  0

Ingridos Zurlytės teigimu, svarbu įsitraukti į dialogą su visuomene ir ieškoti sprendimų, kurie skatintų  žmones išlaikyti elgesį, leidžiantį apsisaugoti ir apsaugoti kitus nuo koronaviruso plitimo.

Grėsmė galutinai neišvengta, tačiau prislopinta  0

Dalydamasi savo sirgimo koronavirusu patirtimi atlikėja sako, kad jai pasisekė, bet per daug džiūgauti nevertėtų – atsargumas ir apsauga šiuo metu yra būtina.

Kai išgyveni tai pats, – į ligą žiūri kitomis akimis  0

Saulius Urbonavičius-Samas ragina visus rūkančius pabandyti mesti rūkyti, nes, tai padarius, palaima yra neapsakoma.

Džiaugiuosi, kad mečiau, ir raginu tave padaryti tą patį  0

Nacionalinė platforma Pagalbasau.lt ir mobilioji emocinės savipagalbos programėlė „Pagalba sau“ ne tik padeda stebėti savo būseną, bet ir suteikia informaciją, kur kreiptis ar nukreipti kitą, prireikus pagalbos.

Kad ir kokia tamsi atrodytų naktis, – rytas visada ateina  0

Psichologės teigimu, svarbu ugdyti savo psichologinį atsparumą, bet kartu išlikti sąmoningu piliečiu – suprasti galimas savo elgesio pasekmes aplinkai.

Rūpinkimės ne tik savo fizine, bet ir emocine sveikata  1

Emocinė ir psichologinė pagalba Lietuvoje yra nemokama, todėl sunegalavus vertėtų nedelsti ir laiku išspręsti aktualias psichologines problemas.

Piliečiai raginami pasinaudoti galimybe nemokamai pagerinti psichikos sveikatą  0

Nežalingo rūkymo būdo nėra, o norint greičiau ir lengviau mesti rūkyti, pirmiausia vertėtų kreiptis pagalbos į specialistus.

Pigiausiai kainuojantis sveikatos išsaugojimo būdas  1

Daiva Razmuvienė teigia, kad negalime nesureikšminti šio viruso grėsmės ir privalome sąmoningai laikytis visų valdžios rekomendacijų ir nurodymų.

Negalime nematyti problemos, kol tai nevirto katastrofa  0

Norint apsaugoti save bei kitus, būtina laikytis visų prevencijos priemonių.

Nauji įpročiai – dėl visų gerovės  1

Andrius Zakarauskas

„Jaunimo linija“ ryžosi iššūkiui – kviečia į pirmąjį labdaros aukcioną internete  0

Jurbarko „Imsrė“ užėmė trečiąją vietą – jiems atiteko bronzos medaliai

Jurbarke apdovanoti Lietuvos mažojo futbolo čempionato nugalėtojai  1

Sidabro medalį laimėjusi  Jurbarko šachmatininkė Agota Vainauskaitė - viduryje

Jurbarkiečiai iš Lietuvos greitųjų šachmatų čempionato grįžo ne tuščiomis: su medaliu ir prasiveržę į stipriausiųjų dešimtukus  0

Vitamino C nauda odai

Vitamino C nauda odai  1

Lietuvos mažojo futbolo čempionato uždanga bus nuleista Jurbarke

Lietuvos mažojo futbolo čempionato uždanga bus nuleista Jurbarke  0

Jurbarko „Imsrė“ tarp geriausių Lietuvos mažojo futbolo komandų

Jurbarko „Imsrė“ tarp geriausių Lietuvos mažojo futbolo komandų  5

Vasaros sezonas: patarimai plaukų priežiūrai

Vasaros sezonas: patarimai plaukų priežiūrai  1

Mūsų partneriai