17 pranešimų apie įsisiurbusias erkes ir vienas įtariamas Laimo ligos atvejis

Jurbarko visuomenės sveikatos centras birželio 12 dieną iš Jurbarko ligoninės gavo pranešimą apie užfiksuotą vieną Laimo ligos atvejį. Įtariama, kad šia erkių platinama liga galėjo susirgti 10-metė iš Jurbarko miesto. Įtarimus patvirtins ar paneigs galutinė diagnozė. Erkinio encefalito atvejų Jurbarko rajone neužregistruota.

Gegužės – birželio mėnesį (iki birželio 20 dienos) Jurbarko visuomenės sveikatos centras gavo 17 pranešimų apie įsisiurbusias erkes. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį tokių pranešimų gauta gerokai per 30.

Tiesa, šiais metais dėl užsitęsusių šalčių erkės atgijo vėliau nei praėjusiais metais. Šiais metais pirmasis pranešimas apie įsisiurbusią erkę gautas gegužės 2 dieną, o praėjusiais metais – balandžio 14 dieną.

Dažniausiai platina Laimo ligą

Vienas dažniausių susirgimų, kurį platina erkės yra Laimo liga, kuri dar kitaip vadinama Laimo borelioze.

Tai lėtinė ar recidyvuojančios eigos transmisinė gamtinė židininė infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus bei sistemas. Dar kitaip ši liga vadinama Laimo borelioze. Pirmą kartą liga aprašyta JAV 1977 m. Lietuvoje Laimo liga nustatyta 1987 m.

2011 metais Lietuvoje Laimo ligos sergamumas buvo 7,39 atvejo/10 000 gyventojų (užregistruoti 2439 šios ligos atvejų). Tais metais daugiau nei 2 kartus sergamumas Laimo liga viršijo Lietuvos rodiklius Kupiškio rajone, kur sergamumas siekė net 17,3 atvejo/10 000 gyventojų.

2011 metais 65 proc. Laimo liga sirgo miesto gyventojai. Daugiausiai susirgusiųjų buvo registruota 45-54 metų amžiaus gyventojų tarpe.

2012 m. Laimo ligos registruota 2440 atvejų, 11 atvejų daugiau nei 2011 m.

Nuo 2013 metų pradžios šalyje jau buvo registruoti ir 128 Laimo ligos atvejai. Tačiau ligos atvejų smarkiai pagausėja nuo gegužės mėnesio.

Pirmoji erkinio encefalito auka Lietuvoje

Pirmoji erkių auka Lietuvoje užfiksuota Zarasų rajone gegužės 20 dieną. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Zarasų rajone gegužės 20 d. nuo erkinio encefalito mirė 68 m. vyras. Erkinio encefalito diagnozę gegužės 27 d. patvirtino Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. 

ULAC duomenimis, Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu didėja. 2011 m. užregistruoti 365, o 2012 m. – 495 erkinio encefalito atvejai. Per šių metų sausio – balandžio mėnesius šia sunkia infekcine liga susirgo 3 asmenys, o praeitais metais per tą patį laikotarpį užregistruoti 4 atvejai, t.y. 1 atveju daugiau. Atsižvelgiant į labai vėlyvą šių metų pavasarį, dar negalima daryti išvados, kad šiais metais sergamumas erkiniu encefalitu sumažės.

Erkinis encefalitas – arboviruso sukeliama liga – klasikinė gamtinė židininė infekcija. Šią ligą platina Ixodes genties erkės (I. ricinus, I. persulcatus) kraujo siurbimo metu. Galimas ir alimentarinis žmonių užsikrėtimo kelias per nepasterizuotą, erkinio encefalito virusu infekuotą (EEV), ožkų ar karvių pieną, nors ir retai pasitaikantis. 2007 m. tokie atvejai registruoti Vengrijoje ir Lietuvoje, 2008 m. – Austrijoje ir Bosnijoje. Virinant pieną EEV žūsta per 2 minutes, veikiant 70 ºC temperatūra – per 5 minutes.

Erkinio encefalito virusas sukelia virusinę centrinės nervų sistemos ligą, kuri plačiai paplitusi Rytų Europoje ir Azijoje. Pastaraisiais metais stebimas sergamumo šia liga padidėjimas.

1990-2009 m. Europoje buvo registruoti 169 937 erkinio encefalito atvejai arba vidutiniškai 8497 atvejų kasmet. Iš jų 2815 atvejų (33,1 proc.) registruota Europoje, neįskaitant sergamumo Rusijoje. Susirgimų erkiniu encefalitu skaičius Europoje per tris paskutinius dešimtmečius išaugo 193,2 proc.

Kaip apsisaugoti?

Šiuo laiku padažnėja išvykos į gamtą, netrukus prasidės uogavimo ir grybavimo metas, todėl būtina prisiminti, kad Lietuvos miškuose ir parkuose gausu erkių ir kiekvienas asmuo turi žinoti kaip išvengti erkės įsisiurbimo ir erkių platinamų ligų.

Veiksmingiausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė – skiepai.

Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą.

Repelentais – erkes atbaidančiomis priemonėmis apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (kaklas, rankos). Repelentais galima apruošti ir gamtoje dėvimus drabužius.