Vietiniai verslininkai žygeivių festivaliui nepasiruošę?

Jurbarko krašte rugpjūčio 6-7 dienomis vyko jau šeštasis tarptautinis žygeivių festivalis, į kurį turėjo suvažiuoti iki 1000 svečių iš Lietuvos ir užsienio. Vietiniai verslininkai labai vangiai įsitraukia į šį renginį, nesuvokdami, kad per kelias dienas gali užsidirbti keliems metams į priekį.

Kiekvienas tarptautinis žygeivių festivalis atveria skaudžia tiesą – vystyti masinį turizmą rajone kol kas menkos galimybės. Mieste ir rajone ne tik trūksta vietų, kur garbaus amžiaus svečiai norėtų apsigyventi, bet ir trukdo vietinių verslininkų požiūris. „Oi ne. Reikia kone ant kelių klauptis ir verslininkų prašyti“, - dar gerokai prieš festivalį sakė Vidmantas Genys, vienas pagrindinių šio festivalio sumanytojų ir organizatorių, paklaustas, ar yra Jurbarke verslininkų, kurie skambintų ir jo iš anksto teirautųsi apie maršrutus, punktus, domėtųsi, kur ir kaip jie gali pasiūlyti savo paslaugas ir iš to, žinoma, patys uždirbtų. Pašnekovas pripažįsta, kad jau atsirado pavienių verslininkų, kavinių savininkų, kurie suprato šio renginio naudą ir tam iš anksto ruošiasi bei tomis dienomis bei naktimis kur kas ilgiau dirba. Jie suvokia, kad į miestą ir rajoną atvyksta svečių, pasiruošusių leisti čia pinigus savęs nevaržydami.

V.Genys pasakojo, kaip vienas svečias iš vienos Vakarų Europos valstybės, neradęs vietos, kur galėtų atsigerti ir pavalgyti, išsitraukęs pinigų prikimštą piniginę rodė jos turinį ir skundėsi, kad pinigų turi, o išleisti nėra kaip: nei gėręs, nei valgęs.

Taip yra todėl, kad kai kurios miesto kavinės tomis festivalio dienomis dirba kaip visada – duris užveria 22 ar 23 val, kai galėtų dirbti ilgiau. Arba kavinės tomis dienomis nedidina pajėgumų, todėl nesuspėja aptarnauti visų klientų. Arba jiems pritrūksta maisto ir gėrimų, kurių pasiruošia nepakankamai.

Tie verslininkai, kurie suvokia šio renginio finansinę naudą, gali per kelias dienas užsidirbti keliems metams į priekį. „Pavieniai suvokia, kad gali pasiimti pinigų. Kiti galvoja, kad vargs ir nieko neišeis“, - sakė Vidmantas.

Kaimuose nutinka ir dar didesnių kuriozų. Pašnekovas iki šiol negali pamiršti, kaip „svetingai“ kai kurios rajono kaimų parduotuvės pasitiko vieno festivalio žygeivius, pasiruošusius išleisti pinigus. „Specialiai užsirakina parduotuvės. Mato, kad ateina žmonės, kad išpirks jiems viską Tai ne. Trekšt ir kone prieš nosį užsirakina“, - pasakojo V.Genys, kuris pats prieš žygį važinėjo po tas parduotuvėles ir prašė užsisakyti daugiau maisto produktų, nes žygeivių bus tiek, kad viską išpirks.

Apie 1000 lankytojų nepajėgi, pasirodo, aptarnauti ir Panemunės pilyje, lankomiausiame rajono objekte, veikianti kavinė. Pastarosios atstovų tikinimu, tiek galėtų aptarnauti per savaitę. „Tai sakome, kad didinkite pajėgumus“, - nesupranta verslininkų pašnekovas.

„Mūsų uždavinys yra pats žygis, o visi verslai jie patys turi suvokti, kad gali užsidirbti renginio metu“, - sakė festivalio organizatorius V.Genys, suprantantis, kad ir motelių neatsiras dėl vieno renginio, bet privačių iniciatyvų, kurie suvoktų šio renginio svarbą ir naudą, galėtų atsirasti tikrai daugiau.