Viešnagė pas kaimynus: nuo Maironio gimtinės iki Viduklės koldūnų

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

 

„Juodąjį“ penktadienį, rugsėjo 13-ąją, kai atsargesni žmonės kojos iš namų nekelia, „Mūsų laiko“ komanda – penkios laikraščio moterys – išvyko į ekskursiją po kai kuriuos įdomius Raseinių rajono objektus. Apie ilgiausią ir aukščiausią Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltą, pasivaikščiojimą juo ir istorijos paskaitą, išklausytą 33 metrų aukštyje, jau rašėme praėjusiame „Mūsų laiko“ numeryje, o šiandien pakviesime pasivaikščioti po Maironio muziejų Bernotuose ir Pasandravyje bei apsilankyti ten, kur gaminami ir ragaujami, ko gero, garsiausi Lietuvoje koldūnai.

Nuo Lyduvėnų pro Šiluvą, į kurią tądien nusprendėme neužsukti, nes dėl vykstančių Didžiųjų Švč. Mergelės Marijos Gimimo (Šilinės) atlaidų į miestelį nebuvo galima įvažiuoti automobiliu, patraukėme link Maironio tėviškės. Reikia pripažinti, kad namų darbų nė viena iš mūsų nebuvo atlikusios ir iš anksto su būsimu maršrutu ir tuo, ką pamatysime, nesusipažinusios, taigi, teko patirti staigmeną. Pasirodo, didžiojo Lietuvos poeto gimtinė ir tėviškė visai ne tas pats – jas skiria maždaug kilometro atstumas.

Maironio gimtinė ir tėviškė

Paslaugios navigacijos atvestos į gražios ąžuolų alėjos vidurį puolėme skambinti telefonu ir sužinojome, kad Jono Mačiulio-Maironio tėviškės sodyba yra kitoje vietoje, Bernotuose, kuriuos, tiesa, visai nesunkiai pasiekėme pėsčiomis, perėjusios tą pačią ąžuolų alėją, tilteliu per Luknės upelį ir dirstelėjusios į uždengtą šaltinėlį. Deja, šaltinėlyje vandens nebuvo nė lašo. „Melioracijos pasekmė“, – vėliau paaiškino gidė, papasakojusi, kad ąžuolinį kubiliuką šaltiniui padaręs jaunystėje pats Maironis, kuris labai mėgęs mokytis ar svajoti prie jo, o taip pat gerti iš šaltinio vandens išvirtą čiobrelių arbatą.

Maironio tėviškė mus sutiko remonto darbais – keletas darbininkų senoviniu būdu, skiedromis, dengė trobos stogą. Sodybos kieme pasitikusi ekskursijų vadovė Rita Paškauskienė paaiškino, kad tokiu būdu dengtą stogą tenka pakeisti maždaug kas dešimt metų. Neretai remontuojami ir trobesiai – sienose keičiami išpuvę rąstai, todėl nors vaizdas atrodo gan autentiškai, Maironio laikus mena tik išlikęs tvartas.

Mūsų gidė paaiškino ir nustebinusį skirtumą tarp poeto gimtinės ir tėviškės. Pasirodo, Maironio tėvas buvo pasiturintis ir apsukrus valstietis. Netoliese dvarelį turėjusiems Astrauskams jis buvo paskolinęs pinigų, kurių šie neturėjo iš ko grąžinti, todėl už skolą Mačiuliams leido gyventi Pasandravyje ir keletą metų dirbti 120 ha žemės. Būsimasis poetas 1862 m. ten gimė ir praleido keletą ankstyviausios vaikystės metų.

Maironio tėviškė. „Mūsų laiko“ nuotraukos.

Tėviškėje Bernotuose kažkada stovėjo gal dešimt pastatų, kurie sudegė dar per Pirmąjį pasaulinį karą, o dabar čia esantį atkurtą gyvenamąjį namą pasistatė  tėvų ūkį paveldėjusi Maironio sesuo Kotryna Lipčienė su vyru.

Iš keturių savo vaikų, sūnaus ir trijų dukterų, turtingi ūkininkai į mokslus išleido tik sūnų Joną. Pats poetas vėliau savo lėšomis į mokslą išleido visus sesers Kotrynos vaikus, kurių ši pagimdė net 13, tiesa, užaugo tik septyni. Jauniausioji Maironio dukterėčia, Kotrynos duktė Danutė Lipčiūtė-Augienė, pedagogė, rašytoja, dramaturgė, Anapilin iškeliavo tik 2020-aisiais, sulaukusi 106 metų.

Maironio tėvonijoje Bernotuose, kur įkurtas Maironio muziejus, išlikęs senasis sodas, tebeauga poeto jaunystę menanti, jo tėvo gimus sūnui pasodinta pušis, ledainė. Maloni gidė Rita mums papasakojo labai daug: ir apie darbščius bei taupius poeto tėvus, ir apie „šokti“ mokėjusį tėvo žirgą, apie Maironio apsilankymus sesers Kotrynos sodyboje, apie dievobaimingą seserį Marcelę, rūpestingai prižiūrėjusią ne tik poeto namus Kaune, bet ir jį patį. Sužinojome, kad poetas mėgo drožinėti medį, o muziejuje yra saugoma jo paties rankomis sukurta meniška rašalinė. Viso to, ką išgirdome, nesiimsime perpasakoti – sužinosite patys, jei nuspręsite nuvykti į muziejų ir pavaikščioti Maironio takais, paliesti išlikusias pastatų sienas, įsiamžinti prie meninės instaliacijos „Maironio tėvų namai“ – prarastojo Mačiulių šeimos gyvenamojo namo vietoje pastatytos lyg erdvėje tirpstančios vizualizacijos.

1987 m. minint poeto 125-ąsias gimimo metines įrengtas pėsčiųjų takas, sujungęs Bernotų ir Pasandravio sodybas. Abiejuose tako pusėse nuo Luknės iki Sandravos upelių susodinti ąžuolai, dabar jau per 150, kuriuos poeto garbei pasodino žinomi Lietuvos kultūros, mokslo veikėjai, Maironio giminaičiai. Pasandravio ir Bernotų aplinką, takus ir sodybas puošia net vienuolika kryžių ir koplytėlių.

Instaliacija „Maironio tėvų namai“ Bernotuose.

Nors, pasak gidės Ritos, atvykęs į tėviškę poetas nesilankydavo Pasandravyje, nes tai nebuvę jo tėvų namai, ši vieta alsuoja tikrai energetiškai stipria, beveik mistine aura, kurią sukuria jaukus Sandravos upelio čiurlenimas, ūksmingi medžiai, meninė instaliacija „Pasandravio dvaras“ – atkurtas dvaro pastato kontūras, restauruota akmens mūro pavalkinė (pakinktinė) ir, ko gero, plačiausiu Lietuvoje rentiniu iš akmenų sumūrytas svirtinis šulinys, kurio dangtį pakėlę tikrai liksite nustebinti...

Maironio sodyba-muziejus, Bernotų k., Pagojukų sen., Raseinių r. sav. Ekskursijų vadovė Rita Paškauskienė, tel. +370 611 06 390

Sertifikuotas kulinarinis paveldas – garsieji Viduklės koldūnai

Aplankiusios Maironio gimtinę ir tėviškę, perėjusios ąžuolų taku, pažvelgusios į šulinį ir panirusios į poetinę aurą, gaubiančią šias vietas, pajutome poreikį pamaitinti ne tik sielą, bet ir kūną. Laimė, nelabai toli ir kaip tik pakeliui namo mūsų laukė pasimatymas su Viduklės koldūnais, apie kuriuos visos buvome girdėjusios, tik nė vienai jų neteko ragauti.

Liaudiško stiliaus kavinėje „Viduklės koldūnai“ su didele terasa lankytojų netrūko, gerai, kad stalelį buvome rezervavusios iš anksto. Prisipažinsime, vieną klaidą čia mes padarėme – neįvertinome savo skrandžių talpos ir porcijų dydžio. Buvome penkiese, tad užsisakėme du degustacinius rinkinius, mat buvo labai smalsu išragauti visas čia gaminamas koldūnų rūšis. Koldūninės savininkė įspėjo, kad rinkinys skirtas dviem valgytojams, tad kai kurios iš mūsų dar užsisakė po pusę porcijos sriubos, o kitos nusprendė pasilepinti desertais.

Degustaciniame rinkinyje galima paragauti 6 rūšių koldūnų.

Deja, pusė porcijos tirštų kreminių ir labai skanių šaltibarščių su bulvėmis, kai kuriose kitose maitinimo įstaigose, ko gero, vadintųsi pilna porcija. Taigi, šaltibarščiai, du degustaciniai rinkiniai, kurių vieną sudaro šeši indeliai įvairiausių koldūnų – su kiauliena, jautiena, vištiena, gruzdintų, su grybais, su varške bei prie jų pateikta grietinė ir spirgučiai, didžiulė porcija obuolių pyrago su ledais visoms garantavo persivalgymą. Beje, kalbininkai ir kulinarijos specialistai sako, kad koldūnais gali būti vadinami tik gaminiai su mėsa, o su varške ir grybais – virtinukai, tačiau mes buvome koldūninėje, todėl rizikuosime visus juos ir toliau vadinti koldūnais. Tikimės, skaitytojai dėl to nesupyks.

Mažučiai, vieno kąsnio plonos tešlos koldūnai patogiai tilpo arbatiniuose šaukšteliuose ir burnoje. Pasidžiaugėme, kad nusprendėme juos išragauti visų rūšių, nes išrinkti vienus, pačius geriausius, tikriausiai būtų neįmanoma – vienoms labiau patiko su jautiena, kitoms – gruzdinti, dar kitoms – su varške. Degustacinius rinkinius matėme ir ant daugelio aplinkinių stalų. Vėliau pakalbinta šios įstaigos savininkė patvirtino, kad tik šiemet į valgiaraštį įtraukti rinkiniai iš karto tapo labai populiarūs.

„Viduklės koldūnų“ savininkė Karolina Marija Grabinskienė savo kavinės duris atvėrė jau vienuoliktą sezoną.

Pasimėgavusios puikiu maistu, nusprendėme pakalbinti ir šios įstaigos savininkę, tikrą vidukliškę, čia gimusią ir augusią Karoliną Mariją Grabinskienę, pasak kurios, jos šeimos verslas, „Viduklės koldūnai“, veikia jau vienuoliktą sezoną, nuo 2013 metų.

Viduklės miestelio koldūnų legenda, pasak Karolinos, prasidėjo dar sovietmečiu, kai iš Sibiro grįžusi moteris parsivežė koldūnų receptą ir jį kiek pakeitusi, patobulinusi, ėmė virti koldūnus vietinėje valgykloje. Valgykla buvusi kitoje vietoje, arčiau Žemaičių plento, kurio tuomet vykęs pagrindinis susisiekimas su pajūriu. Taigi, poilsiautojai nuo pat pradžių, kaip ir dabar, buvo koldūnų virėjų „tikslinė auditorija“.

Lietuvai tapus nepriklausoma, „laukinio“ kapitalizmo laikais valgykla buvo privatizuota, užsidarė, o koldūnų era Viduklėje baigėsi, kol 2012-aisiais bendruomenė sumanė surengti „Viduklės koldūnų šventę“ – priminti visiems apie kažkada čia gamintus išskirtinius gaminius. „Šventę labai išreklamavo, buvo labai daug žmonių, labai smagi šventė. Bet po jos žmonės užsuka į miestelį, išgirdę apie koldūnus, ieško – nėra kur pavalgyt“, – prisiminė Karolina, kuriai dėl to ir kilo mintis sukurti vietą, kur tų gaminių būtų galima paskanauti. Jauna moteris susirado šeimininkę, dirbusią senojoje valgykloje, ir pradėjo verslą.

Žinoma, tiek receptūra, tiek patiekimas bėgant laikui šiek tiek keitėsi. Pasak moters, anksčiau koldūnai buvo tiekiami tik su spirgučių padažu. „Iš pradžių ir mes bandėm įvesti, kad koldūnai tiekiami tik su spirgučiais, bet vėliau supratome, kad šiais laikais tai jau nebetinka“, – šypsosi Karolina, pastebėjus, kad pirmiausia koldūnai buvo gaminami tik su kiauliena, vėliau juos pradėjo gruzdinti, gaminti su vištiena, su jautiena, dabar jau gaminamos net penkios koldūnų rūšys. Kulinarinio paveldo sertifikatas išduotas pirminiams, su kiauliena gaminamiems koldūnams.

Mus sudomino ir virtinukų forma – kodėl jie tokie maži. „Kad jie tokie mažučiai, čia ir visa esmė. Mažyčiai, nestora tešla, toks mini koldūnas, telpantis į arbatinį šaukštelį, net ir ne vienas“, – šypsosi kavinės šeimininkė, pasak kurios tokia forma nusistovėjo nuo pačios koldūnų gamybos Viduklėje pradžios. „Visa mūsų modifikacija – skirtingi įdarai. O tešla ta pati, ir viskas gaminama rankomis. Tik tešlos rankomis dabar jau neminkome, nes būtų neįmanoma jos išminkyti tokius kiekius“, – pastebi savininkė. Beje, Viduklės koldūnų šioje vietoje galima ne tik paskanauti, bet ir nusipirkti šaldytų ir mėgautis jais namuose.

Susidomime, kokius savo gaminius labiausiai mėgsta pati savininkė. „Mano favoritai – koldūnai su varške, bet ne su tradiciniu, o su grybų padažu“, – šypsosi ji, pastebėjusi, kad tokie koldūnai darosi ypač populiarūs, juos mėgsta ne tik moterys, bet ir vyrai.

Kaip teigė Karolina, didžiausią jos lankytojų srauto dalį sudaro poilsiautojai – važiuojantys į pajūrį, o ypač grįžtantys iš jo, tad vasaros sekmadienio popietėmis neretai prie kavinės nusidriekia eilės. Dėl tos pačios priežasties kavinė dirba tik sezono metu, dažniausiai nuo balandžio vidurio iki spalio pabaigos, tik šiemet pavyko atsidaryti išskirtinai anksti – kovo pradžioje. „Žiūrim į orus, – pastebi Karolina, – nes vos tik atšilus prasideda judėjimas“.

„Didžiausias troškimas – dirbti visus metus, – sako ji. – Deja, poilsiautojų srautas nutrūksta ir tenka užsidaryti, nes žiemą ir kavinės išlaikymo kaštai smarkiai padidėja“. Prasidėjus sezonui savininkei didžiausias iššūkis būna surinkti senuosius darbuotojus. „Kol kas mums sekasi, didžioji dalis darbuotojų sugrįžta“, – optimistiškai kalba moteris.

Karolina džiaugiasi, kad Viduklės koldūnai jau gana garsūs, žinomi – žmonės specialiai užsuka jų paragauti ir dar pasako kitiems.

„Viduklės koldūnai“, Kęstučio g. 36, Viduklė, Raseinių raj., tel. +370 688 82821.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Auksinis duetas sugrįžta

Auksinis duetas sugrįžta  1

Kitoks teatras pristato: svaiginančią komediją „PROFESORIAUS KLASTINGAS TIRPALAS“

Kitoks teatras pristato: svaiginančią komediją „PROFESORIAUS KLASTINGAS TIRPALAS“  0

Kaip rasti kvapą, kuris atspindėtų jūsų žaismingąją pusę?

Kaip rasti kvapą, kuris atspindėtų jūsų žaismingąją pusę?  0

Prenumerata – geriausia dovana!

Prenumerata – geriausia dovana!  0

Lietuvos kariuomenės dienai paminėti – poezijos ir dainų šventė „Laisvės šaukliai“

Lietuvos kariuomenės dienai paminėti – poezijos ir dainų šventė „Laisvės šaukliai“  0

Šviesų festivalis „Raudonės pilies pasaka“

Šviesų festivalis „Raudonės pilies pasaka“  0

Juodaičių teatro tikslas – džiaugtis ir džiuginti

Juodaičių teatro tikslas – džiaugtis ir džiuginti  0

Išduosime paslaptį kaip bus papuošta bibliotekos Kalėdų eglė (nuotraukos)

Išduosime paslaptį kaip bus papuošta bibliotekos Kalėdų eglė (nuotraukos)  0

Panemunės pilis

Vaiduoklių naktyje atgijo Panemunės pilies legendos  0

Unikaliame Kauno muziejuje – jurbarkietiški pėdsakai

Unikaliame Kauno muziejuje – jurbarkietiški pėdsakai  0

Panemunės pilyje dienai atgimė renesansiniai sodai

Panemunės pilyje dienai atgimė renesansiniai sodai  0

Susiruošusiems slidinėti: 7 naudingi patarimai, kad kelionės būtų sklandžios

Susiruošusiems slidinėti: 7 naudingi patarimai, kad kelionės būtų sklandžios  0

Pasiilgusiems meno – parodos muziejuose

Pasiilgusiems meno – parodos muziejuose  0

Šv. Martyno eisena Jurbarke

Šv. Martyno šventė – kilniam tikslui  0

Janina Papšienė

Knygas galima ne tik ir skaityti, bet ir klausyti  0

Karklažvirblis lesykloje.

S. Paltanavičius: Lesyklai jau metas!  1

Jurbarko kultūros centre geriausias tribute „Modern Talking Reloaded“ iš Vokietijos!

Jurbarko kultūros centre geriausias tribute „Modern Talking Reloaded“ iš Vokietijos!  0

Festivalio KVADRATU uždarymas: medijos Bažnyčių gatvėje ir nemokamas GAMKA koncertas

Festivalio KVADRATU uždarymas: medijos Bažnyčių gatvėje ir nemokamas GAMKA koncertas  0

Spektaklis „Velniškas pasiūlymas“ atkeliauja į Jurbarko kultūros centrą

Spektaklis „Velniškas pasiūlymas“ atkeliauja į Jurbarko kultūros centrą  0

L. Juškaitienė, Aidas ir Aistis Mozūraičiai

Baigiantis laivybos sezonui – pasiplaukiojimas istorine burvalte  0

Į Gelgaudiškio dvarą atkeliauja juvelyrinių kūrinių ir objektų paroda „Comfort“

Į Gelgaudiškio dvarą atkeliauja juvelyrinių kūrinių ir objektų paroda „Comfort“  0

Oskaro Koršunovo teatro / Vilniaus miesto teatro spektaklis „Vestuvės“

Oskaro Koršunovo teatro / Vilniaus miesto teatro spektaklis „Vestuvės“  0

Spalio 24 dieną jūsų lauks – Eugenijus Chrebtovas „Dėl tavęs esu“

Spalio 24 dieną jūsų lauks – Eugenijus Chrebtovas „Dėl tavęs esu“  0

Kviečiame į Pauliaus Stalionio koncertą!

Kviečiame į Pauliaus Stalionio koncertą!  0

Mūsų partneriai