Valentino diena – komercinis pramanas ar ilgametė šventė?

Pasak vienos legendos, Valentinas buvo vienas pirmųjų krikščionių, gyvenęs imperatoriaus Klaudijaus II laikais, kuomet Roma dalyvavo daugybėje kruvinų ir nesėkmingų kovų. Žiauriajam Klaudijui II nuolatos trūkę karių, tad jis nusprendęs, jog pagrindinė to priežastis – Romos vyrų nenoras palikti savo mylimas šeimas. Todėl jis uždraudė kariams tuoktis ir kunigams laiminti jų santuokas. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia. Klaudijus II išgirdęs apie tokį vyskupo elgesį, jį suėmė ir uždarė į kalėjimą, kur 269 metų vasario 14 d. Valentinas buvo nubaustas mirtimi. Savo mirties rytą jis spėjo nusiųsti prižiūrėtojo dukrai, su kuria buvo susibičiuliavęs, atsisveikinimo laiškelį, kuriame pasirašė: „Nuo tavo Valentino“. Vėliau Valentinas buvo paskelbtas šventuoju.

Vieni įsitikinę, kad Valentino diena švenčiama minint kunigo Valentino mirties metines, kiti tvirtina, kad Valentino mirties diena sutapo su senųjų Luperkalijų švente. Senovės Romoje vasaris buvo oficiali pavasario pradžia bei apsivalymo metas. Visi namai buvo įnirtingai valomi, o vėliau jų vidus apibarstomas druska ir kviečiais. Luperkalijos buvo ne tik pavasario, bet ir meilės šventė. Šios dienos išvakarėse buvo žaidžiama „meilės loterija“. Romos mergaičių vardai buvo surašomi ant popieriaus lapelių ir sumetami į urną. Viengungiai traukdavo jų vardus ir tapdavo merginos palydovu bei pora vieneriems metams. Kitas žymus šios šventės paprotys buvo moterų mušimas botagais. Apsinuoginę vyrai, mojuojantys ožkos odos diržais plakdavo gatvėse besibūriuojančias moteris, kurios laukdavo šventų rimbo kirčių, nes buvo įsitikinusios, kad nuo smūgių jos taps vaisingos ir lengvai gimdys. Šis ritualas labai paplito Romoje. 496 m. popiežius Gelazijus paskelbė vasario 14-ąją šv. Valentino diena. Taip Luperkalijos tapo šv. Valentino diena.

Valentino dienos tradicijos ir simboliai

Šiandien įprasta Valentino dienos proga apdovanoti savo mylimuosius. Dovanos priklauso nuo mūsų piniginės dydžio. Nesvarbu, kad kartais negalime sau leisti nuvykti su mylimu žmogumi į Paryžių, tačiau svarbiausia šią ypatingą dieną praleisti kartu, o dovana, įteikta su meile – pati brangiausia.

Gėlės Valentino dienos tradicijos dalimi tapo XVII amžiuje, kuomet Prancūzijos karaliaus Henriko IV duktė surengė puotą Šv. Valentino garbei. Jos metu kiekviena dama gavo po nuostabią gėlių puokštę iš savų Valentinų. Taip Italijoje, Prancūzijoje ir Anglijoje gimė gėlių bei meilės raštelių tradicija.

Įprastas meilės simbolis – širdis. Manoma, jog tai lėmė jos plazdėjimas pamačius mylimą žmogų. Beje, senovėje meilę simbolizuojanti žmogaus kūno dalis buvo visai ne širdis, o kepenys.

Kitas neatsiejamas meilės įvaizdis – mažas angeliukas Kupidonas, laidantis meilės strėles, į mūsų kultūrą atėjo iš senovės graikų mitų.

Kaip šv. Valentino diena švenčiama įvairiuose pasaulio kraštuose?         

Dažniausiai įsimylėjėlių diena asocijuojasi su širdutėmis, atvirukais, šokoladiniais saldainiais. Pasižvalgykime po pasaulį ir pasidomėkime, kaip ši šventė švenčiama skirtingose pasaulio šalyse.

Į Lietuvą Šv. Valentino diena atėjo tik po Nepriklausomybės paskelbimo 1991 m. Etnografų manymu, panaši šventė senovės lietuvių kultūroje buvo minima gegužės 13 d. – meilės deivės Mildos dieną.

Prancūzijoje, pagrindiniame Paryžiaus parodų centre, Šv. Valentino dieną įrengiama didžiulė elektroninė švieslentė, kurioje įsimylėjėliai sveikina vieni kitus. Sakoma, jog prancūzai meilę vertina pinigais ir brangiomis dovanomis. Kuo brangesnis juvelyrinis dirbinys, tuo daugiau meilės.

Italams meilė susijusi su saldumynais, jie net Šv. Valentino dieną vadina „saldžia“. Jiems svarbiausia saldainiai, šokoladas, pyragėliai su kuo daugiau širdelių atributikos.

Suomijoje vasario 14 diena vadinama Draugų diena. Šios šalies gyventojai mano, jog meilė turi būti ne tik tarp vyro ir moters, bet tarp visų žmonių. Tačiau sociologų teigimu, įsimylėjėlių dieną suomiai pervadino į Draugų dieną dėl aktyvaus pasisakymo už lyčių lygybę.

Kaip bebūtų keista, Anglijos šalies gyventojai laikomi patys romantiškiausi pasaulyje. Šią dieną jie prisipažįsta meilėje žodžiais bei dovanomis ne tik savo antrosioms pusėms, bet ir tėvams, draugams ir netgi naminiams gyvūnams. Anglų manymu, be dovanos būtinas ir rankų darbo „valentiniškas“ atvirukas.

Valentino dieną Japonijoje yra mylimi vyrai. Norint įtikti, jiems dovanojamos vyriškos dovanos: skutimosi reikmenys, kvepalai, piniginės ir pan.

Amerikiečiai iš visų tautų pasisavino po truputį. Širdelės formos atvirukai, saldumynai, brangenybės ir viskas, ką leidžia fantazija. Vienintelis dalykas, kas yra laikomas amerikietišku –raudona rožė perrišta balta juostele.

Vokiečiai nešvenčia vasario 14-osios kaip įsimylėjėlių dienos, nes jiems Šv. Valentinas yra ir psichinių ligonių šventasis. Dėl šios priežasties šią dieną rožiniais kaspinais puošiamos ligoninės ir laikomos specialios mišios.

Tailandiečių tauta nedovanoja dovanų, bet dovanoja meilės dieną ir naktį. Šios dienos gaminamam maistui yra vartojami afrodiziakai: muskusas, driežo oda arba gyvatės kraujas.

Saudo Arabija – vienintelė šalis visame pasaulyje, kurioje šv. Valentino diena yra uždrausta oficialiai, o paslapčia švenčiantiems skiriamos didelės baudos. Priežastis paprasta – valdžia nusprendusi, kad ši šventė skatina nuodėmę ir tvirkina jaunimą.

Indijoje kai kurios priešiškai nusiteikusios partijos ir organizacijos šią šventę vadina „prostitucijos diena“. Kasmet vasario 14 dieną partijų nariai rengia piketus trukdydami jaunimui švęsti įsimylėjėlių dieną.

Taigi ši šventė nėra komercinis naujadaras, tai daugiau nei 1500 metų švenčiama MEILĖS DIENA.

Kaip šią dieną paminite jūs, priklauso tik nuo jūsų požiūrio. Jūs geriausiai žinote, dėl ko blizga mylimojo akys ar suvirpa išrinktosios širdis.

Tad tegul meilė skamba taip, kaip jums norisi!