V. Grybo muziejuje – įdomūs renginiai ir džiugios naujienos

Tęsiame Jurbarko rajono kultūros įstaigų rudeninių naujienų apžvalgą. Šįkart lankėmės Vinco Grybo memorialiniame muziejuje, kuriame sužinojome ne tik apie būsimus renginius ir parodas svarbioms mūsų kraštui ir visai Lietuvai asmenybėms paminėti, bet ir išgirdome gerų naujienų.

Muziejaus vedėją Rasą Grybaitę ir muziejininkę Eglę Blažiūnaitę suradome „Menų namuke“ – taip Rasa pavadino muziejaus teritorijoje esantį pastatą, kuris jau prieš nemažai metų po atnaujinimo tapo jaukia, nors ir kiek ankštoka, vitražo ekspozicijos ir edukacijų erdve. Pasak Rasos, taip šią vietą vadino ir jos senelis skulptorius Vincas Grybas. Išlydėjusios mokinių ekskursiją iš kito rajono, jos krovė į specialią krosnį „kepti“ edukacijos metu sukurtus stiklo paukščius, o Eglė, jau „iškeptus“ plovė ir šveitė vonelėje. Paukščius padarė ne mokiniai – jiems Rasa vedė ekskursiją, kurios pabaigoje vaikai atsakinėjo į viktorinos klausimus, o anksčiau buvusios edukacijos dalyviai. „Išbandėme naują edukaciją“, – šypsojosi Rasa, o man spalvingi stiklo paukščiai ant ilgų vielų, kuriuos galima įsmeigti, pavyzdžiui, į gėlių vazoną ir taip papuošti erdvę, sukėlė beveik nenugalimą norą šią edukaciją išbandyti pačiai.

Redakcijos nuotr.

Dėmesys nepalūžusioms moterims

Paklausta, ko jurbarkiečiai gali tikėtis muziejuje šį rudenį, Rasa pirmiausia pamini jau labai greitai, rugsėjo 19-ąją, vyksiančią viešą paskaitą „Dalia Grinkevičiūtė – Lietuvos Antigonė“, kurioje bus pasakojama apie tremtinės, gydytojos, rašytojos Dalios Grinkevičiūtės, kurios prisiminimai apie tremtį išleisti knyga „Lietuviai prie Laptevų jūros“, gyvenimą ir kūrybą, rodomas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sukurtas filmas „Dalia“. Kviesdama susipažinti su šia išskirtine asmenybe Rasa pamini, kad renginys, ko gero, bus dar įdomesnis nei rašoma skelbime. Pasirodo, sužinojusi apie šį renginį jame dalyvauti pasisiūlė lietuvių-ispanų kalbos vertėja, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Romanų kalbotyros docentėCarmen Caro Dugo, kurios dėka D. Grinkevičiūtės knygą galima skaityti ir ispaniškai.

Priminsime, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2027-uosius metus paskelbė Nepalūžusių moterų Dalios Grinkevičiūtės, Lidijos Meškaitytės ir Liūnės Sutemos metais. Pasak Rasos, labai norisi atkreipti dėmesį ir visus supažindinti su šiomis išskirtinėmis asmenybėmis.

„Daliai Grinkevičiūtei skirtu renginiu jau pradėsime supažindinti su ta karo nepalaužtų moterų trijule. Lida Meškaitytė mūsų muziejuje kasmet pristatoma mažiausiai 6 tūkstančiams žmonių“, – pasakojo Rasa, pasak kurios, muziejaus planuose, nors dar tiksliai neaišku, kada, ir trečias renginys – derinama data su aktoriumi Dainiumi Svobonu, kuris yra paruošęs Liūnės Sutemos poezijos programą.

Koncertas ir skulptūrų paroda

„Šiais metais mūsų svarbiausi renginiai skiriami Vincui Grybui, kurio 135-metį šiemet minime. Tai spalio 4 dieną, iš karto po Grybo gimtadienio spalio 3-ąją, bus Vinco Grybo minėjimas. Numatyta trumpa konferencija, bet daug pranešimų. Bus gražus koncertas, kuriame dalyvaus Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro muzikantai ir solistas. Su jais dėliojamės programą „Vinco Grybo takais“, – pasakojo Rasa. O po savaitės, spalio 11-ąją muziejuje bus atidaryta respublikinė skulptūros paroda, kuriai savo kūrinius pateiks profesionalūs skulptoriai iš visos Lietuvos. „Daugiausia bus atvežta skulptūrų, kurios bus eksponuojamos tarp Vinco Grybo darbų – mažosios plastikos skulptūrų, galbūt net didelių paminklų projektai. Tikimės, kad kieme atsiras ir lauko skulptūrų, nes skulptoriai iš Telšių tokia galimybe domėjosi“, – sakė Rasa.

Veltinio prakartėlė keliaus į Briuselį

Lapkričio pabaigoje muziejininkių laukia džiaugsminga kelionė į Belgijos sostinę. Pasirodo, V. Grybo muziejus atstovaus ne tik Jurbarkui, bet, ko gero, ir visai Lietuvai Briuselio katedroje vykstančioje kasmetinėje tarptautinėje prakartėlių parodoje. „Vežame savo veltinio prakartėlę“, – džiaugėsi Rasa. Pasak jos, Belgijos lietuviai, dar prieš penketą metų, pamatę šios prakartėlės nuotraukas internete, teiravosi, ar būtų įmanoma ją atvežti į parodą Briuselyje. Tuomet muziejininkės atsisakė, nes prakartėlę norėjo pirmiausia parodyti jurbarkiečiams. „Galvojome, kad tuo ir baigėsi. Bet po šitiekos metų vėl gavome užklausimą, ar galėtume tą prakartėlę vežti į parodą. Tad lapkričio pabaigoje vyksime ją sudėlioti, sustatyti“, – pasakojo muziejaus vedėja.

Muziejaus nuotr.

Pasirodo, kad muziejaus suaugusiųjų dailės studijos sukurta veltinio prakartėlė yra labai populiari. Vos spėjus susitarti su belgais, Rasai paskambino Rokiškio krašto muziejaus atstovai. Šis muziejus turi netgi atskirą prakartėlių ekspoziciją ir kasmet organizuoja jų konkursus. Iš žinomo tautodailininko Adolfo Teresiaus išgirdę apie išskirtinę jurbarkiečių prakartėlę, rokiškėnai panoro ją pamatyti konkurse, o sužinoję, kad ji iškeliauja į Belgiją, pasiūlė jurbarkiečiams sukurti naują. „Moterys sustingo, išgirdusios tokį pasiūlymą“, – šypsojosi Rasa, nes pasiryžti per tokį trumpą laiką atlikti sudėtingą darbą, pasak jos, buvo „tikra afera“. Vis dėlto pamąsčiusios ir pasitarusios nusprendė prie tos „aferos“ prisidėti, taigi dailės studijos sukurta nauja prakartėlė lapkričio 22-ąją iškeliaus į Rokiškį.

Mokysis oforto technikos

O kada sulauksime tradicinės suaugusiųjų dailės studijos parodos, pasiteiravome muziejininkių. „Gruodžio mėnesį numatytas oforto technikos seminaras, kurio metu susipažinsime su šia technika, – pasakojo Rasa. – Po jo sukursime miniatiūras oforto technika, kurias tikriausiai eksponuosime kitų metų pradžioje“.

Priminsime, kad ofortas – gana sudėtinga ir daug darbo reikalaujanti technika, kurios metu ant šlifuotos vario arba cinko plokštelės, kuri padengta rūgščiai atspariu laku, piešiama plieno adata. Vėliau cinko plokštelė ėsdinama azoto rūgštimi, o vario plokštė – geležies trichlorido tirpalu. Norint gauti įvairaus sodrumo linijas ėsdinama vieną ar keletą kartų. Raižant pažeidžiamas lakas, todėl įrėžtos vietos, veikiant rūgščiai, išėsdinamos. Jos atspaude sudaro linijinį piešinį. Nepažeistas lako plotas lieka šviesiu fonu. Piešinio intensyvumas priklauso nuo ėsdinimo laiko. Kuo ilgiau ėsdinama, tuo intensyvesnis išgaunamas piešinys. Po ėsdinimo nuo plokštelės paviršiaus nuvalomas lakas. Išėsdintos vietos padengiamos dažais. Preso pagalba spaudžiama ant drėgno popieriaus.