V – asis žygeivių festivalis išskirtinis: Jurbarką atrado užsieniečiai

Praėjusį savaitgalį Jurbarko mieste vyko 5-asis tarptautinis dviejų dienų Lietuvos žygeivių festivalis. Kasmet vis daugiau dalyvių sutraukiančiame renginyje šiais metais žygeivių sulaukta net iš 18 pasaulio šalių: Nyderlandų, Norvegijos, Vokietijos, Belgijos, Danijos, Čekijos, Suomijos, Švedijos, Austrijos, Japonijos, Latvijos, JAV, Liuksemburgo, Italijos, Lenkijos, Rusijos, Šveicarijos, Prancūzijos ir Slovėnijos. Iš viso virš 840 entuziastų: nuo 92 metų senolio iš Suomijos iki pradinuko iš Šiaulių.

Iškilmingą atidarymą užbaigė lietus

Penktadienį Dainų slėnyje vyko iškilmingas renginio atidarymas. Jo metu pasirodė Jurbarko kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Verdenė“, Antano Sodeikos meno mokyklos smuikininkai. Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius  sveikino žygeivius didžiuodamasis, kad jie susirinko būtent Jurbarke,  kvietė čia  apsilankyti dar ne kartą. Kariuomenės atstovas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono viršila Darius Stanaitis džiaugėsi, kad vis daugiau žmonių vertina sveiką gyvenimo būdą, daug laiko praleidžia gryname ore. Žygeivius pasveikino ir Tarptautinės žygių lygos atstovė Helena Kyrolainen iš Suomijos. Ji pabrėžė šio žygio svarbą tiek Jurbarkui, tiek visai organizacijai, džiaugėsi gražiai sutvarkyta vieta, puikiai organizuotu renginiu ir prisipažino, kad Lietuvoje lankosi pirmą kartą. Sklandus vertimas į anglų bei lietuvių kalbas lietaus nepabūgusių žiūrovų ovacijas iššaukdavo net po du kartus.

Įsipareigojo viso pasaulio žygeiviams

Vienas Lietuvos žygeivių festivalio organizatorių Vytenis Genys ne tik džiaugėsi, kad Jurbarkas gražiai sutvarkytas, bet ir didžiavosi, jog dabar jo gimtasis miestas žygeivių žinomas jau 27 šalyse. Pėsčiųjų žygių asociacija  tapo Tarptautinės žygeivių lygos nare ir, kaip juokavo V. Genys, prisiėmė garbę organizuoti festivalį kasmet iki gyvos galvos. Reikia manyti, kad net iš kito Nemuno kranto akį traukiantis margaspalvis palapinių miestelis taps kiekvienos vasaros kraštovaizdžio dalimi.

Tautų ir kalbų margumynas problemų nesukėlė

Šiemet žygeivių būrys itin gausus - beveik pusė tūkstančio dalyvių iš užsienio ir virš 350 iš Lietuvos. Didžiausios delegacijos iš Nydelandų, Norvegijos, Vokietijos ir Belgijos. Po du žmones iš Rusijos, Šveicarijos, Prancūzijos ir Slovėnijos. Iki šiol absoliuti dauguma žygio dalyvių būdavo Lietuvos žygeiviai (daugiausiai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių), o štai šiemet Jurbarko dvaro parkas tapo panašus į londonietišką skverą, kur visi kalba angliškai ir šypsosi net nepažįstamiesiems. Registratūroje dirbusios merginos, paklaustos, keliomis kalbomis kalba, juokėsi, kad susikalba su visais ir prie žinomų užsienio kalbų pridėjo ženklų kalbą. Šypsenos ir geras nusiteikimas neabejotinai tapo šio renginio dalyvių vizitinėmis kortelėmis, o klausimas „do you walk?“ (liet.: ar žygiuoji?, - aut. pastaba) – paprasčiausia pažinties pradžia dar iki išsirengiant į žygį. Patys žygeiviai juokavo, kad mieste atpažindavo vieni kitus iš žygeiviško stiliaus išvaizdos ir kolegiškai dalindavosi informacija. Jų kalbinti jurbarkiečiai taip pat maloniai padėjo ir stebino svečius savo užsienio kalbų žiniomis.

Turistai  pasirengę viskam, miestas - ne

Turistų antplūdžiui buvo ruoštasi, tačiau nelikus nakvynės vietos  Jurbarke, buvo apsigyventa ir Šakių rajone, ir Raseiniuose, ir net Kaune. Vieni žygeiviai stebėjosi, kad nuo palapinių miestelio iki žygių starto vietos – 2 km, o kiti tikino, kad pusantros valandos kelionė autobusu iš Kauno palei Nemuną nė trupučio nenumalšina entuziazmo. Geros nuotaikos negadino net išvakarėse buvęs lietingas oras. Visi vienbalsiai tikino, kad blogo oro nėra, gali sukliudyti tik netinkamas pasirengimas. Kalbinti vilniečiai, daugybės tarptautinių žygių dalyviai išsamiai pasakojo apie avalynę, mitybos ir fizinio krūvio derinimą bei kitus tokių kelionių ir žygių ypatumus, tartum dėstė ištisą žygeivišką filosofiją. Veikiausiai renginys tuo ir unikalus, kad dalyvauti gali kiekvienas – norint įveikti trumpiausią trasą užtenka noro ir elementaraus pasiruošimo, ką patvirtino ir netikėtai žygyje nusprendę dalyvauti jurbarkiečiai.

Visi savaip kaupė įspūdžius

Pasiteiravus, ar jaučia lankytojų antplūdį, Jurbarko krašto muziejaus darbuotojos pripažino, kad turistų smalsumą dažnai slopina buitiniai rūpesčiai (kaip geriau įsikurti, kur pavalgyti), o štai lietuvius dažniau atbaido ne laiko stoka, o mokamas įėjimas, nors kaina išties „nesikandžioja“. Apsiginklavę fotoaparatais, išmaniaisiais telefonais turistai fiksavo jiems nekasdieniškus vaizdus. Vieni iškart dalinosi jais socialiniuose tinkluose, kiti vežė namiškiams. Juos žavėjo ne tik paminklai, architektūra, istorinės vietos, bet ir gyvūnai, miško gėrybės. Greta įprastų jurbarkietiškų suvenyrų jie skubėjo įsigyti oficialius renginio marškinėlius ar bent išsikeisti savo šalies monetą į lietuvišką eurą.

Domėjosi Jurbarko krašto istorija

Jurbarko turizmo centro darbuotoja Skaistė Danevičiūtė tikino, kad daugybę turistų į jų centrą atvedė žinia apie ženkliuką su Jurbarko herbu. Jiems ji patarė, kur pavalgyti, siūlė ne tik lankstinukus apie Jurbarką, bet ir reprezentacinius filmukus bei parodą „Karas po karo“, kurią būtent šia proga atvežė vienas iš festivalio organizatorių Vidmantas Genys. Turizmo centro darbo laikas taip pat buvo gerokai pratęstas atsižvelgiant į turistų srautą. Kraštiečius jau mažai tejaudinanti informacija apie Jurbarko kraštą paliko didelį įspūdį turistams iš Vokietijos, kurie rado ryšių su savo šalimi. S. Danevičiūtė pasakojo, kad tie patys turistai ateidavo kelis kartus. Jai teko išklausyti ne tik liaupses Jurbarkui, bet ir lengvą nusivylimą dėl autobusų iš Jurbarko į Vilnių ar Kauną stygiaus.

Puikus laisvalaikis ir šeimai, ir draugams

Šis žygis, skirtas visiems užsienio ir Lietuvos aktyvaus laisvalaikio mėgėjams, praėjo su puikia  nuotaika. Buvo akcentuojama galimybė ne tik pasimėgauti aktyviu laisvalaikio praleidimu, bet tuo pačiu ir pabendrauti, susipažinti bei pasilinksminti vakarinėse Lietuvos žygeivių festivalio programose. Dalyviai džiaugėsi, kad nebuvo verčiami skubėti, o aiškūs žemėlapiai ir puikus trasų sužymėjimas leido atsipalaiduoti, grožėtis gamta ir stabtelėjus poilsio punktuose ne tik užkąsti, bet ir pabendrauti su bendraminčiais. Vakarais rengtuose koncertuose dalyvavo nemažai jurbarkiečių. Jie džiaugėsi ne tik nemokama pramoga, bet ir tokiu dideliu renginio mastu. Kalbintieji tikino, kad svetimšaliai jiems visai netrukdo. Priešingai, įneša malonių permainų ir pastebimo judesio į miesto kasdienybę. Prekybininkai taip pat džiaugėsi padidėjusia apyvarta tiek kavinėse, tiek mažose, jurbarkietiškus produktus pardavinėjančiose parduotuvėse.

Ruoštasi gerokai iš anksto

Dar iki 5–ojo Lietuvos žygeivių festivalio vyko pasiruošimo darbai: buvo tvarkomos pėsčiųjų trasos, gražinama aplinka, gerinama susisiekimo infrastruktūra, sudaromi žemėlapiai. Socialinės iniciatyvos „Tvarkau Jurbarko kraštą“ sumanytojai kartu su žygeiviais dalyvavo talkoje ir sutvarkė pėsčiųjų žygio kelio atkarpą Kalnėnuose, kur buvo sumeistrautas tiltas per kanalą ir sutvarkyta aplinka. Organizatorių noras užsienio turistams parodyti istorines Jurbarko miesto vietas, pristatyti naują istorinę-turistinę Jurbarko miesto teritoriją atsipirko su kaupu. Žygeiviai negailėjo gerų žodžių tiek dėl žemėlapių sudarymo, tiek dėl trasų žymėjimo ir išplanavimo. Nors po žygio pavargę, bet laimingi džiaugėsi ėjimui malonia trasa, geru ir grynu oru, galimybe atsipalaiduoti vakaro koncertuose ir pabendrauti su kolegomis.

Pozityvumo belieka tik pasimokyti

Jei lietuviškas drovumas ir šaltumas ištirpsta pralaužus pirmuosius ledus, o į nepažįstamųjų pasisveikinimus ir šypsenas stengiamasi atsakyti jau vien iš mandagumo, tai yra dalykų, kuriuos pakeisti nėra taip lengva. Gan neįprastą įspūdį palieka žygeiviai senjorai, kurie sudaro gan didelę dalyvių dalį. Neretas žibančiomis akimis žadėjo sugrįžti ir kitąmet. Vieną belgų delegaciją sudarė 60 -70 metų amžiaus žmonės. Jie tryško gera nuotaika, pozityvumu ir noru iš gyvenimo pasiimti kuo daugiau, kas mūsų krašte nėra taip dažna pasiekus tokį garbingą amžių. Nors propaguoja aktyvų laisvalaikį, jie neatmeta galimybės, kad sveikata bet kada gali pakišti koją, tačiau „išeiti į atsargą“ neketina.

Įspūdžiai  patys geriausi

Panašu, kad renginio organizatoriai neapsijuokė prieš visą pasaulį ir žinia apie turistams patrauklų Jurbarko kraštą pasklis dar toliau. Nemaža dalis renginio dalyvių neapsiribojo vien  dalyvavimu žygyje ar įspūdžiais Jurbarko rajone, tačiau lankė ir kitas Lietuvos turizmo įžymybes. Vakarų Europos turistai itin džiaugėsi natūralia, gražia gamta, tvarkinga aplinka ir gana žemomis kainomis. Kai kurie stebėjosi lietuvaičių nenoru šypsotis, bet patyrė, kad susipažinus artimiau, šaltumo nelieka. Vokiškai kalbantys turistai liko itin maloniai nustebinti, kiek daug jurbarkiečių kalba vokiškai, o anglakalbiai juokavo, kad gal net visi čia kalba angliškai. Nebuvo apsieita ir be komplimentų lietuvaičių grožiui ir vietinei virtuvei. Džiaugdamiesi puikiais įspūdžiais dauguma žadėjo vėl apsilankyti Jurbarke.