Tauragės džiazo festivalio atidarymas: bliuzo emocijos liesis garsais ir tapyba

Ketvirtadienio vakarą bus atidarytas dešimtasis festivalis „Džiazo dienos Tauragėje“. Šiandien nesižvalgysime atgal, neaptarinėsime to, kas buvo nuveikta per tą dešimtį metų. Paliksime laiko ir žodžių festivalio sezono pabaigai, kai jau bus galima atsigręžti atgal ir apibendrinti tai, kad buvo, tai, ko reikia ir tai, kas, galbūt, bus.

Nors jau ir iki oficialaus festivalio atidarymo veiklos bei koncertai vyko, gegužės 30 dieną, visi geros muzikos mylėtojai laukiami atidarymo koncerte Pilies kiemelyje. Renginio organizatoriai į svečius pasikvietė muzikos virtuozus, pasaulinio lygio bliuzo atlikėjus „Latvian Blues Band“. Tauragėje jau ne pirmą kartą koncertuojantys atlikėjai, pelnę tarptautinį pripažinimą, savo karjeros pradžia laiko 2000 metus, kai jauni ir džiazą trokštantys groti vaikinukai susibūrė į kolektyvą gastrolėms Kanadoje. Jų kelias - koncertiniai turai, pergalės prestižiniuose tarptautiniuose festivaliuose, įrašų studijos, koncertai su pasaulinio lygio muzikos įžymybėmis, Rygos bliuzo klubas, įrašų albumai ir naujos „Latvian Blues Band“ dainos bei svajonės.

Tauragiškiai turės galimybę pasinerti į pasaulinio lygio bliuzą, sujungiantį savyje žavingą Naujojo Orleano ritmą ir Čikagos bliuzo skambesį. Šis vakaras bus skirtas ne tik bliuzo gerbėjams, bet ir visiems tiems, kas nori pasimėgauti pasaulinio lygio atlikimu.

Šiemet, festivalio atidarymo koncerto metu, ir vėl vyks gyvos tapybos performansas „Improvizacijos ant drobės“. Pamažu, tradiciniu tampantis tapybos meno inkliuzas bliuzo festivalyje, plečiasi. Praėjusiais metais tapiusi keturių tauragiškių menininkių grupė pasipildė naujais vardais ir nauja geografija. Greta tauragiškių dailininkių Aretos Didžionienės, Sigitos Flaksienės, Jūratės Bytautės ir Ritos Grikšienės, grojant bliuzui, prie molbertų stos marijampolietė Neringa Krivičienė ir Angelija Eidukienė iš Kauno.

Areta Didžionienė paklausta, kam mintis kilo organizuoti tokį performansą, atsakė, kad apie tapymą koncerto metu buvo ne kartą pagalvojusi jau senokai, o kada atsirado galimybė, pasidalino šia mintimi su Tauragės džiazo festivalio organizatoriumi Valdu Latoža. Taip ir gimė mintis suorganizuoti performansą Tauragėje džiazo dienų metu.

Mano tėtis buvo didelis džiazo mylėtojas. Nuo kūdikystės atsimenu ne tik mamytės lopšines, bet ir nuolat namuose skambantį džiazą. Mano vardo kilmė taip pat inspiruota žinomos JAV džiazo atlikėjos Arethos Franklin asmenybės, - pasakojo dailininkė. - Todėl atsimenu ne tik jos balsą nuo mažumės, bet ir klausomų plokštelių įrašų su kitų autorių improvizacijomis. Aš pati kurdama klausausi įvairios muzikos. Mėgstu etno muziką bei klasiką, džiazą ir ypač bliuzą. Žinoma, ypatingai vertinu gyvo garso koncertus, nes muzika įkvepia, sukelia įvairias emocijas, atgaivina ir suteikia daugiau spalvų žmogaus vidiniam pasauliui. Bliuzas turi tai, ką sunku nusakyti žodžiais. Jis tikrai įkvepia gyventi ir kurti.

Tiems, kas praėjusiais metais stebėjo Pilies kiemelyje visą procesą, ko gero, ne kartą šmėstelėjo mintis, kad būtų sudėtinga taip dirbti, stebint žiūrovams. Paklausta ar jai sunku tapyti, stebint tokiai masei žmonių, Areta atsakė:

Performansas yra gyva kūryba. Kiekvienas menininkas į performansą gali žiūrėti savaip ir siekti vis kitokių tikslų. Aš teikiu prioritetą muzikinei atmosferai, o ne teatrališkumui. Man svarbiausia išgyventi muziką visa savo esybe, grojant ritmams, pasiduoti jiems ir kurti „čia ir dabar“. Siekis yra sugebėti tapyti visiškai laisvai, negalvojant, kad tave stebi žiūrovai. Nors tarpdisipliniškumas yra tarsi jungtis performanso eigoje. Svarbu ne vien tik muzika ir energija nuo scenos, bet ir tai, kaip tai išgyvena tapytojos, kaip tą patiria žiūrovai. Performanso metu susidaro vientisas meno laukas. Aš priimu tai į savo širdį, kaip įkvepiančią bei praplečiančią, tobulinančią patirtį. Kai muzika užpildo ne tik orą, bet ir dūšią, ir tu laisvai atsiduodi teptuko šokiui. Žinoma, ne visada tai yra lengva, gali trukdyti žiūrovų stebėsena ir dėmesys. Bet manau, kad tokie iššūkiai yra tarsi gyvenimo prieskoniai. Tai vertinga žiūrovams, galbūt jiems įdomu kaip gimsta paveikslas, gal jis dar kitaip išgyvens bliuzo garsus, gal pajus ir atras sau kažką naujo ir visai netikėto. Todėl jau laukiamo koncerto metu verta priimti spontaniškumą ir atsiverti kūrybinei kibirkščiai. Linkiu to ir dalyvėms, ir žiūrovams.