Tarp šios vasaros keistumų – ir anksčiau pradėję svirpti žiogai

„Visko gana. Dar tik birželis, o jau žiogai čirpti pradėjo“, – tyliai pagalvojau, kuomet sodybos pievoje apie Jonines išgirdau aiškų žiogų smuikavimą ir ne pavienį, o visą styginių orkestrą. Rodos, per anksti šiems vabzdžiams groti: iki šiol paprastai jie svirpti pradėdavo apie liepos vidurį ar bent jau pradžioje. Kodėl jų pirmosios muzikos klausausi su apgailestavimo gaidele? Jų čirškimas man visada reikšdavo, kad vasara jau persirita į antrą pusę. Bet dabar kažkas pasikeitė. Kas tiems žiogams nutiko? Kodėl jie bent keliomis savaitėmis anksčiau muzikuoti pradėjo?

Pastebėjimais pasidalinau su „Mūsų laiko“ draugu Selemonu Paltanavičiumi, žinomu gamtininku. Patikinęs, kad mano pastebėjimai teisingi, pajuokauja, kad žiogai anksčiau muzikuoti pradėjo ne dėl to, kad Dainų šventė vyksta, o kad greitai subrendo, sutvirtėjo jų anstparniai, kuriais trindami į kojas ir muzikuoja.

Gamta skuba

Pasak gamtininko, vasarą pagal kalendorių jau reikia pamiršti. Gamtinė vasara prasidėjo gerokai anksčiau nei rodė kalendoriaus lapelis: gegužės 17–20 dienomis ir gali tęstis iki rugsėjo pabaigos, kaip kad nutiko pernai. Viskas greičiau prasidėjo, greičiau ir vyksta, o tai labiausiai pajaučia augalija ir bestuburiai. Jei augalai anksčiau žydėdavo tris–keturias savaites, tai dabar gali ir per 3–4 dienas peržydėti, o tai reiškia, kad vabzdžiams apdulkintojams taip pat reikia paskubėti tuos žiedus aplankyti. „Gamta nuskubėjo“, – sako pašnekovas, pridūręs, jog jo paties kalbinti botanikai atkreipia dėmesį, kad ši vasara keistesnė nei anksčiau – augalai gerokai toliau pažengę pagal žydėjimą, o birželio vidury žydėjo tie, kurie paprastai žydi liepos pabaigoje. Gamtininkas paaiškino, kad augalai reaguoja ne į vienkartinį pašiltėjimą ar atšalimą, o į teigiamų temperatūrų seką. Tokia augalų reakcija – ilgo proceso rezultatas, todėl ir jazminai anksčiau pražydo, ir liepos – pirmieji jų žiedai pastebėti besiskleidžiantys net gegužės pabaigoje.

Koks bus ruduo

Tai koks bus rugsėjis, jei tokiais tempais viskas vyks? Pasirodo, ir pačiam Selemonui tai įdomu. Jis jau klausė apie tai botanikų, o šie paaiškino, kad gali būti visaip: jei bus aukštos temperatūros ir mažai lietaus, tai anksti rudens sulauksime, o jei bus normaliai šilta ir lietaus pakankamai, augalai greičiausiai ilgiau žydės, o kai kurie gali pražysti pakartotinai. Tuomet visas vasaros sezonas gali išsitęsti iki rudens.

Žiogai reiškia gyvybę

Grįždamas prie žiogų S. Paltanavičius atkreipia dėmesį, kad šių vabzdžių galite ir apskritai neišgirsti. Jei čirškia žiogai, vadinasi, yra žolė, yra pieva, yra gyvybė. Pašnekovas apgailestauja, kad žiogai dabar čirkšti gali tikrai ne visur, nes žmonės įprato pievas šienaudami žolę nuskusti taip, kad po to nelieka jokios gyvybės. Prašo taip nesielgti ir palikti sodybose, miestų erdvėse žolės. Pats yra tikrinęs ir įsitikinęs, kad ten, kur pravažiuoja elektrinė žoliapjovė, nelieka jokios gyvybės. „Jei nenorite čirškiančių žiogų, skuskite pievas“, – perspėja jis, primindamas, kokie naudingi yra žiogai: jie yra mėsėdžiai ir minta amarais, lervomis, vikšrais ir kitais vabalais, tais, kurie mums yra kenkėjai. Ten, kur žiogai, kur vabzdžiai, ten yra ir paukščių bei kitos gyvybės.

Anot gamtininko, ši vasara pateikia (ir greičiausiai pateiks) daug staigmenų, kurių priežastys ir pasekmės mokslininkams kol kas dar neaiškios, todėl reikia gamtoje vykstančius procesus atidžiai fiksuoti, tirti, o tai daryti gali pagelbėti ir gamtos mylėtojai. S. Paltanavičius užsimena apie „piliečių mokslą“, kai žmonės, dalindamiesi pastebėjimais, gali padėti mokslui, pavyzdžiui, pranešdami koordinates bei laiką, kada išgirdo pirmą žiogo čirškimą. Tai galima padaryti Lietuvos entomologų draugijos paskyroje socialiniame tinkle Facebook.