Spalis. Tokio šlapio rudens Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato istorijoje dar nebuvo

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Praėjo tikras lietaus mėnuo. Gausus vanduo tapo nuolatiniu reiškiniu. Dar vis sunku prie to priprasti. Tokio šlapio rudens, koks buvo iki šiol, rezervato istorijoje dar nepasitaikė. Žinoma, pelkėms tai į gera. Iki soties drėgmės prisisiurbę kiminai savo išvaizda liudija atėjus jų gerovės valandai. Žemė tiek prisotinta vandens, jog šiuo metu ir nedidelio lietaus pakanka, kad net sausame iš pažiūros paviršiuje pažemėjimuose atsirastų trumpalaikiai klanai. Viešvilė per spalį spėjo ištvinti išsiliedama į slėnį ir vėl šiek tiek nuslūgo iki krantų viršaus.

 

Atokvėpio tarp lietų laikotarpį atšilus orams spalio vidurio naktyje gausiai švytėjo jonvabaliai. Beveik kaip vasarą. Tuo pat metu nakties dangumi link žiemviečių gausiai gageno žąsys. Paskutinės keliauninkės virš pelkių praplasnojo spalio dvidešimt ketvirtąją. Lyg ieškodamas vietos kur nutūpti, virš pelkės nuskardėjo gulbių giesmininkių būrys. Gličio ežere, matyt, apsistojusios ne vienai dienai plaukiojo aštuonetas klykuolių. Sparnuočiai, kaitaliodami poilsį su maitinimuisi nardant, pamažu keliavo vandeniu per pelkėje įsispraudusį ežerą. Norėdamas suskaičiuoti, kiek ančių esama, turi užtrukti stebėdamas ežero paviršių. Ieškodamos maisto, klykuolės dažnai nardo ir pamatyti jas visas vienu metu ne taip paprasta. Kartais po vandeniu pradingsta visos iškart ir tik sulaukęs palankios progos, kuomet visi sparnuočiai liaunasi maitintis sužinai tikrąjį jų skaičių. Dėmesį atkreipė dvi nuo klykuolių kiek atsiskyrusios tamsiaplunksnės antys. Pradžiugino, kad tai retai šalies vidaus vandenyse aptinkamos nuodėgulės. Rezervate šie sparnuočiai matomi pirmąsyk. Traukdamos iš savo tėvynės šiaurėje, nuodėgulės čia apsistojo pakeliui į žiemvietę kur nors neužšąlančioje Baltijos jūros priekrantėje. Rasti naujų dar nematytų rūšių pavyksta vis rečiau ir šios antys papildė keletą metų nekitusį rūšių sąrašą.

Kitas neseniai stebėtas pas mus žiemojantis šiaurietis – tūbuotasis suopis kartu mūsų šalyje dažnu paprastuoju suopiu virš girios suko ratus saulėtame spalio danguje. Prie siaurokų tarpumiškių pievų ir pelkių atvykėliai užsuka rečiau, nes pagal prigimtį artimesnės plačių pievų ir laukų erdvės. Tūbuotojo suopio tėvynainius čimčiakus stebime nuolat triukšmingai skrendančius būreliuose. Šie paukšteliai – gausiausi šiaurės svečiai. Išgirdęs jų balsus ir apsidairęs pamatai virš medžių banguojantį pulkelį. Jei ne kitoks bendravimo signalas, plika akim pažvelgęs lengvai supainiotum su panašaus dydžio giminaičiais alksninukais, kurie paprastai taip pat būriuojasi. Net minta čimčiakai panašiai kaip alksninukai ir sulesa daug juodalksnių sėklų. Pamiškėje teko stebėti tarp medžių perskridinėjantį mėlynųjų zylių būrelį. Šios irgi keliauninkės, kurios veikiausiai iš mažiau palankių žiemoti kraštų traukia į švelnesnio klimato žiemvietes Europoje. Tylokais balsais paukšteliai bendrauja tarpusavyje ir sutartinai pakyla skrydžiui. Tame pat medyje cypsinčių paprastųjų pilkųjų zylių draugija atsitiktinė. Pastarosios visiškai sėslios ir kelionės joms svetimos. Jau atsisveikinome su gervėmis. Paskutiniai du jų būriai genami artėjančių šalnų nuplasnojo spalio dvidešimtąją.

 

Daugelio roplių jau nebematyti. Jie iki pavasario įmigę lindės savo slėptuvėse. Spalio dvidešimt pirmąją apstingęs stambus gluodenas tįsojo ant smėlėto šlaito. Roplys sujudo šliaužti tik prisilietus prie jo. Iki vėlumos aktyvūs išliekantys ropliai rizikuoja nebesukaupti organizme reikiamo riebalų kiekio ir dėl to nesulaukti pavasario. Vėstant orams, dramatiškai mažėja lengvai aptinkamų gyvūnų, kuriais ropliai minta.

 

Dabar žiedai – malonios išimtys. Visgi vasaros gale nušienautoje pievoje spalio pabaigoje geltonai pražydo vienagraižės kudlės, menką žiedą išskleidė aitrusis vėdrynas, smėlingoje pamiškėje – pievinis katilėlis ir juodoji tūbė. Tuo pat metu artimame juodalksnyne dryksta paskutinė lapija ir pilkšvai mėlyname danguje ryškėja juosvi šakų griaučiai. Tai su paskutiniais rudens žiedais pievoje atrodo sunkiai suderinama. Bet turbūt ir todėl gamta visada graži bei nepakartojama.

 

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato inf.

 

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Geriausia pasaulyje šalta sriuba – lietuviški šaltibarščiai

Geriausia pasaulyje šalta sriuba – lietuviški šaltibarščiai  0

Metų knygos rinkimai 2023. Kas pretenduoja ir kur balsuoti už labiausiai patinkančią

Metų knygos rinkimai 2023. Kas pretenduoja ir kur balsuoti už labiausiai patinkančią  0

Beveik 1,9 tūkst. Lietuvos gyventojų gimtadienį švenčia tik kas ketverius metus

Beveik 1,9 tūkst. Lietuvos gyventojų gimtadienį švenčia tik kas ketverius metus  0

B. Pauliukienė, R. Laužikas ir S. Mielkaitytė

Panemunės pilyje išrinktas „Metų žagarėlis“  0

„Kitoks teatras“ pristato: interaktyvią muzikinę ŠOU komediją ,,Šmaikštuoliai” pagal grupės Boney M legendines dainas

„Kitoks teatras“ pristato: interaktyvią muzikinę ŠOU komediją ,,Šmaikštuoliai” pagal grupės Boney M legendines dainas  0

Pirmasis „Žagarėlių čempionatas“ Panemunės pilyje

Pirmasis „Žagarėlių čempionatas“ Panemunės pilyje  0

Muziejaus edukacijų pristatymas susidomėjimo nesukėlė

Muziejaus edukacijų pristatymas susidomėjimo nesukėlė  0

„Eurovizija“ 2024. Atrankos dalyvių tarpe – jurbarkietis Andrius Pojavis

„Eurovizija“ 2024. Atrankos dalyvių tarpe – jurbarkietis Andrius Pojavis  1

Jurbarke pasirodys pasaulinio hito „Loca People“ atlikėjas Sak Noel

Jurbarke pasirodys pasaulinio hito „Loca People“ atlikėjas Sak Noel  0

Kaip derinti kolje prie jūsų aprangos?

Kaip derinti kolje prie jūsų aprangos?  0

Netikėtos dovanų idėjos švenčių proga

Netikėtos dovanų idėjos švenčių proga  0

Viskas, ką turėtumėte žinoti apie ketaus keptuves

Viskas, ką turėtumėte žinoti apie ketaus keptuves  0

Dovanos vaikams: populiariausios knygų serijos

Dovanos vaikams: populiariausios knygų serijos  0

KOKIE YRA ŽINOMIAUSI MĖGĖJŲ MENO FESTIVALIAI?

KOKIE YRA ŽINOMIAUSI MĖGĖJŲ MENO FESTIVALIAI?  0

Populiariosios „Muzikinė kaukė“ laidos vedėju taps smalininkietis Arnas Ašmonas

Populiariosios „Muzikinė kaukė“ laidos vedėju taps smalininkietis Arnas Ašmonas  0

Kad dovanos nekeltų streso: kodėl naudinga dovanomis pasirūpinti iš anksto?

Kad dovanos nekeltų streso: kodėl naudinga dovanomis pasirūpinti iš anksto?  0

Tautodailinkų Reginos ir Prano Poškų kvilingo (popieriaus rankdarbių) ir šiaudelių aplikacijų paroda

Tautodailinkų Reginos ir Prano Poškų kvilingo (popieriaus rankdarbių) ir šiaudelių aplikacijų paroda  0

Method Feeder žvejybos esmė

Method Feeder žvejybos esmė  0

Sukurkime kalėdinę nuotaiką

Sukurkime kalėdinę nuotaiką  0

Jurbarko bardų klubo narių renginių ciklas PENKTADIENIO VAKARAS SU BARDU

Jurbarko bardų klubo narių renginių ciklas PENKTADIENIO VAKARAS SU BARDU  0

Paroda „Sūduvių žemė: PA(si)likimai“ Jurbarko krašto muziejuje

Paroda „Sūduvių žemė: PA(si)likimai“ Jurbarko krašto muziejuje  0

Prasideda teatrų šventė „Senjorai ir jaunystė“

Prasideda teatrų šventė „Senjorai ir jaunystė“  0

Smalininkuose prasideda žemaitukų žygis į Klaipėdą

Smalininkuose prasideda žemaitukų žygis į Klaipėdą  0

Mokytoja pataria, kaip mažuosius sudominti knygomis

Mokytoja pataria, kaip mažuosius sudominti knygomis  0

Mūsų partneriai