Smalininkų apylinkėmis nusidriekė maršrutas „Lidijos takais“

Mažosios Lietuvos, o tuo pačiu ir Jurbarko krašto, turistinis ir aktyvaus laisvalaikio leidimo žemėlapis pasipildė dar vienu maršrutu, kviečiančiu Smalininkų miestu ir jo apylinkėmis pakeliauti dailininkės miniatiūrininkės Lidijos Meškaitytės takais ir pasižvalgyti aplink dailininkės akimis.

Spalio 26-ąją asociacija „Smalininkietis“ ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras visus pakvietė į šio maršruto pristatymą – pėsčiųjų žygį „Lidijos takais“. Reikia pripažinti, kad sekmadienį oras nelepino – nuo ankstaus ryto prasidėjęs lietus, tai aprimdamas, tai vėl sustiprėdamas, skalbė žygio dalyvių galvas ir nugaras, tiesė po kojomis balas. „Iš pradžių išsigandome – juk lietus!!! Bet susirinko tiek daug gerai nusiteikusių žmonių! Ir tai nuostabu!“ – feisbuko paskyroje džiaugėsi kultūros centro darbuotojai, priminę, kad blogo oro nebūna, svarbiausia – tinkamai apsirengti.

Ir iš tiesų – žygio dalyvių buvo daug: didelių ir mažų, pasislėpusių po skėčiais ar susivyniojusių į neperšlampamus apsiaustus. O balos, reikia pastebėti, didžiausią džiaugsmą teikė mažiausiems – labai jau buvo įdomu pamatuoti kiekvienos gylį.

Maršrutas, prasidėjęs Smalininkų uoste šalia vienos seniausių Lietuvoje vandens matavimo stoties, toliau vedė link Šventosios, kuria kažkada ėjo Lietuvos–Vokietijos siena, pro Antšvenčių kaime tebestovinčią Meškaičių sodybą, po to atgal į Smalininkus ir užsibaigė vėl prie uosto. Visame kelyje įrengti 9 interaktyvūs stendai, sustatyti vietose, kurias savo miniatiūrose yra įamžinusi dailininkė. Kai kurios vietos beveik nepasikeitusios ir nesunkiai atpažįstamos, o kai kur Lidijos kūriniai tiesiog pakviečia į kelionę laiku ir suteikia galimybę žvilgtelėti į praeitį.

Lidijos sodyboje kiekvienas galėjo pasijusti šiek tiek dailininku ir pridėti savo taškelį prie bendrai tapytos miniatiūros, o pabaigoje žygeivių laukė arbata ir, kaip teigė organizatoriai, „mėgstamiausias Lidijos patiekalas“ – bulviniai blynai, kurių puikios Smalininkų šeimininkės prikepė tiek, kad užteko visiems.

Gera žinia žygių mėgėjams ta, kad norint pakeliauti „Lidijos takais“ nereikia laukti specialaus renginio. Maršrutą žymi stacionariai įrengti stendai su QR kodais, kuriuos nuskenavus galima gauti daugiau informacijos, o tie, kas nelabai mėgsta šiuolaikines technologijas, gali paprasčiausiai pasižiūrėti į Lidijos miniatiūros reprodukciją stende ir perskaityti informaciją ne tik lietuvių, bet ir anglų bei vokiečių kalbomis. 7,5 km ilgio maršrutas nesudėtingas, tad tinka ir šeimoms su vaikais, ir pasivaikščioti išėjusiems senjorams. Jį galima rasti ir „walk15“ programėlėje.

Maršrutas „Lidijos takais“ – ne vienintelis asociacijos „Smalininkietis“ šiais metais atliktas darbas, garsinant talentingąją kraštietę – rugsėjo 29-ąją Smalininkų centre atidaryta nuolatinė lauko ekspozicija, kurios stenduose galima pamatyti Lidijos Meškaitytės miniatiūras, vaizduojančias gimtojo krašto vietas. Apie tai jau rašėme „Mūsų laiko“ puslapiuose. Tiek šie stendai, tiek maršruto „Lidijos takais“ stotelės įrengti įgyvendinus projektą „Smalininkų kultūrinio identiteto stiprinimas siejant su Lidijos Meškaitytės kūrybos paveldu“. Projektą įgyvendina asociacija „Smalininkietis“, bendradarbiaudama su Smalininkuose įsikūrusia „Violetos Galerijaׅ“, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centru ir Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi.

Priminsime, kad 2027-aisiais sukaks 100 metų nuo Lidijos Meškaitytės gimimo. Ta proga Seimas 2027-uosius paskelbė Nepalūžusių moterų metais, skirtais trims iškilioms asmenybėms – dailininkei Lidijai Meškaitytei, tremtinei ir rašytojai Daliai Grinkevičiūtei bei poetei Liūnei Sutemai. Kaip matome, smalininkiečiai talentingosios kraštietės jubiliejui ruoštis pradėjo jau dabar.