Smalininkai kviečia keliauti Lidijos takais

Rugsėjo 29-oji Smalininkuose buvo skirta Lidijai Meškaitytei, arba tiesiog Lidijai – jos gimtojo krašto žmonės talentingąją kūrėją nusprendė padaryti dar labiau matoma, kad kiekvienas norintis į Smalininkus ir jų apylinkes galėtų pažvelgti dailininkės žvilgsniu. Penktadienį čia pristatyta nuolatinė lauko ekspozicija, kurios stenduose galima pamatyti Lidijos Meškaitytės miniatiūras, vaizduojančias gimtojo krašto vietas, vyko Lidijai skirtas vakaras bei atidaryta plenero „Kartu su gamta“ darbų paroda.

Padarytas didelis ir gražus darbas, tačiau paveikslų kelio idėjos sumanytojos „Violetos galerijos“ savininkės smalininkietės Violetos Schuetz, pakviestos tarti žodį prieš perkerpant simbolinę juostelę, balse skambėjo liūdesys: pagal pradinį sumanymą Lidijos kūrinių kelias turėjo vesti į jos vardo mokyklą. Deja, mokyklos jau nebėra, didžiuliame pastate liko tik pora darželio grupių, tad bendruomenei iškilo naujas iššūkis – kam panaudoti ištuštėjusią mokyklą.

V. Schuetz. R. Vasiliauskienės nuotraukos.

Juostelę perkirpo penkiese: Smalininkų seniūnas Ramūnas Alminas, asociacijos „Smalininkietis“ pirmininkė Simona Antanavičė, Violeta Schuetz, vicemeras Edmundas Mačieža ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorė Gina Meškauskienė.

A. Daučianskas.

Apžiūrėję parodos stendus dauguma susirinkusiųjų sugužėjo į kultūros centrą, kur salėje stovėjo staleliai, papuošti Lidijos miniatiūrų reprodukcijomis, ir skambėjo muzikos mokytojo Audriaus Daučiansko akordeonu atliekamos melodijos.

Dėkojo įgyvendintojams

Stendai su Lidijos kūriniais miestelyje atsirado ne patys savaime – asociacija „Smalininkietis“ parengė projektą „Smalininkų kultūrinio identiteto stiprinimas siejant su Lidijos Meškaitytės kūrybos paveldu“, kuriam per 6,5 tūkst. Eur skyrė Lietuvos kultūros taryba, beveik 2 tūkst. Eur – Jurbarko rajono savivaldybė, o trūkstamą sumą pridėjo pati asociacija.

Vakaro metu seniūnas Ramūnas Alminas ir kultūros centro direktorė Gina Meškauskienė dėkojo visiems, prisidėjusiems prie projekto: idėjos autorei Violetai Schuetz, projektą rašiusioms ir jo įgyvendinimą koordinavusioms Simonai Antanavičei ir  Mildai Vasiliauskienei, stendus maketavusiai Monikai Nausėdaitei, fiziškai darbus vykdžiusiai smalininkiečių komandai, juokais pasivadinusiai įmone „Šlangesta“: Dariui Vasiliauskui, Vidui Kvietkui, Tomui Antanavičiui, Edmundui Mačiežai ir Andriui Malyginui.

Pasaulinio lygio kūrėja

„Smagu, kad čia tiek menininkų. Jie kitaip mato ir mums gali parodyti“, – sveikindamas susirinkusius pastebėjo seniūnas R. Alminas.

Viena iš tą vakarą į Smalininkus atvykusių menininkų buvo Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedros lektorė, skulptorė, dailininkė, žinoma meno lauko tyrinėtoja Aušra Jasiukevičiūtė, pakvietusi susirinkusius į Lidijos kūrybą pažvelgti kitu kampu – kaip menas pačiai dailininkei suteikė jėgų įveikti karo, pokario ir vėlesnes traumas, ir kaip šios traumos atsispindėjo Lidijos kūriniuose, suteikdamos jiems ypatingą gelmę.

A. Jasiukevičiūtė.

Priminsime, kad 2027-aisiais sukaks 100 metų nuo Lidijos Meškaitytės gimimo. Ta proga Seimas 2027-uosius paskelbė Nepalūžusių moterų metais, skirtais trims iškilioms asmenybėms – dailininkei Lidijai Meškaitytei, tremtinei ir rašytojai Daliai Grinkevičiūtei bei poetei Liūnei Sutemai.

„Įsimylėjau jūsų kraštą“, – prisipažino A. Jasiukevičiūtė, kurios teigimu „genius loci“, vietos dvasia, veikė ir veikia ne tik Lidiją, bet ir visus čia gyvenančius ir į šį kraštą atvažiuojančius žmones. „Pasaulinio lygio kūrėja, neturinti analogų pasaulyje, kurios lietuviai ilgai neįvertino ir tik pamažu pradeda suprasti šios menininkės kūrybos išskirtinumą“, – taip A. Jasiukevičiūtė įvertino Lidiją Meškaitytę.

„Manau, kad Lidija nukonkuruos ir Jurgį Mačiūną, iškeltą kaip antrą po Čiurlionio genijų. Santykyje su Lidija Mačiūnas mažiau pagaunamas, mažiau suprantamas, mažiau materialus, mažiau tos kūrybos palikęs, o Lidijos yra, atrodytų, mažyčiai kūrinėliai, bet tie paveikslėliai atveria labai dideles duris į labai daug dalykų. Man didžiausias buvo džiaugsmas, kad Lidijos kūrybą per knygas, reprodukcijas atranda rytų kraštų žmonės – japonai, pietų korėjiečiai, nes jiems labai priimtina estetika, tas santūrumas, kurį Lidija iš šito krašto perneša į kūrybą“, – kalbėjo A. Jasiukevičiūtė, primindama, kad Lidijos kūriniai atsirado iš protestantiško santūrumo ir askezės, kad juose galima įžvelgti baltų genčių ženklus. Tuos ženklus ir spalvas, pasak jos, galima įžvelgti ir dabar čia gyvenančių žmonių drabužiuose, išvaizdoje.

A. Jasiukevičiūtė, svajojanti apie muziejų Lidijos gimtojoje sodyboje Antšvenčių kaime, pasiūlė ir idėją smalininkiečiams – ištuštėjusiame Lidijos Meškaitytės vardo mokyklos pastate įrengti meno terapijos centrą.

Plenero paroda

Vakaro pabaigoje kultūros centro erdvėse atidaryta ir plenero darbų paroda „Kartu su gamta“, kurioje eksponuojami įvairių kūrėjų, tiek vietinių, tiek kitur gyvenančių, sukurti tapybos darbai. Ta proga dailės mokytoja Jurgita Davidavičienė susirinkusiems pristatė plenero istoriją, primindama, kodėl dailininkai XIX amžiuje išėjo iš studijų ir ėmė tapyti tiesiog gamtoje.

G. Meškauskienė.

Kvies pasivaikščioti Lidijos takais

Paaiškėjo, kad asociacijos „Smalininkietis“ įgyvendintas projektas apima ne tik lauko stendų įrengimą. Jau greitai startuos interaktyvus maršrutas „Lidijos takais“, kurį sudarys 9 skirtingi Smalininkų objektai, atvaizduoti dailininkės darbuose. Jį bus galima rasti ir walk15 programėlėje. Maršruto atidarymas numatytas spalio pabaigoje.

„Kviečiame visus, tiek kultūros mylėtojus, tiek žygių mėgėjus, mažus ir didelius, Smalininkų krašto žmones ir ne tik, atsiminti, o gal susipažinti su Lidijos Meškaitytės palikta ryškia žyme Smalininkų istorijoje. Visa tai galėsite išvysti ne tik stenduose, bet ir aplankydami turistinio maršruto objektus, leisiančius palyginti dabartinį vaizdą su atvaizduotuoju dailininkės miniatiūroje, QR kodų pagalba sužinoti daugiau apie objektus ir pamatyti Smalininkų grožį menininkės akimis“, – kviečiama asociacijos feisbuko paskyroje.

„Mums tai – tik mažas darbas garsinant Lidijos vardą, tačiau kiekvienas žingsnis prisideda prie to, kad ši išskirtinė asmenybė ir jos kūryba būtų labiau pažinta ir įvertinta“, – teigia smalininkiečiai.