Skautai 20-metį pasitiko įgavę pasitikėjimo ir užsitarnavę pagarbą
„Dabar skautai iš vyresnių žmonių jaučia pagarbą, iš bendraamžių jau nesulaukia kritikos, o patiems vaikams būti skautais jau yra garbė“, - apie požiūrį į skautus dabar ir prieš 10 metų „Mūsų laikui“ kalbėjo Vaida Beinarienė, kuri Jurbarke organizavo šventę, skirtą Lietuvos skautijos 20-mečiui paminėti. Ji pati skautus Jurbarko rajone ugdo jau 12 metų. Šeštadienį savivaldybės aikštėje šventę švęsti rinkosi skautai iš Jurbarko ir Lukšių, Šakių rajono.
„20-mečiui skirti renginiai vyko visoje Lietuvoje. Kiekvienas galvojo savo programą. Vieni tik tortą valgė, kiti dainavo, o mes pasidarėme ilgesnę šventę“, - sakė šventės organizatorė. Jurbarke surengta visa šventė su žaidimais, apdovanojimais, flashmobu.
V.Beinarienė, kuri yra skautų būrelio vadovė Naujamiesčio pagrindinėje mokykloje, pripažįsta, kad pati skautavimo pradžia buvo sunki. Skautai ir pašaipų sulaukdavo, ir skersai į juos kiti žiūrėjo. „Buvo nedrąsu ir vaikams, ir man“, - prisiminė moteris skautų būrelio mokykloje pradžią, kai tuo metu mažai žinojo, kas yra tas skautas.
Skiriasi ne tik požiūris, bet ir skautų skaičius. Jei prieš dešimt metų skautauti norėdavo 10-12 vaikų visoje mokykloje, dabar vien pradinukų, norinčių lankyti V.Beinarienės skautų būrelį - 35, o 5-10 klasių –40. „ Labai daug vaikų nori skautauti. Nežinau, koks turi būti, kad juos suvaldytum“, - šypsojosi Vaida.
Ugdyti skautus V.Beinarienė ėmėsi paraginta miesto gimnazijos mokytojos Birutės Pauliukienės, kuri pirmoji ėmėsi gaivinti skautijos Jurbarko mieste. „Ėjome trise su draugėmis iš kultūros namų. Ji (B.Pauliukienė, - aut, past. )mus ir užkalbino. Sako, kad reikia Jurbarke atgaivinti skautus. Sakė, gal, merginos, imtumėtės iniciatyvos“, - prisiminė V.Beinarienė. Nuo tų B.Pauliukienės žodžių viskas ir prasidėjo.
Daugiau - "Mūsų laike".
šiame tekste K. Vančienės frazę apie p. A. Račą „...išorės gal ir ne labai gražios buvo..." pasibai...
Kovo 11-osios akto signataras, dvikovoje gynęs Dievą