Savaitgalio idėja. Nustebti ir daug sužinoti – į Kidulių dvarą

Pastaruoju metu vis labiau populiarėja kitokios šventės. Tautiečiai nusprendžia gimtadienį, šeimos šventę ar kokį bendraminčių susiėjimą paminėti ne prie valgiais ir buteliais nukrautų stalų, o ta proga pamatyti naujas vietas, sužinoti ką nors įdomaus. Viena iš tokių vietų – Kidulių dvaras, kuris tikrai sudomins ir nustebins savo istorija ir edukacijomis. Jei dar nebuvote kitapus Nemuno esančiame Kidulių dvare, Šakių rajone, pats metas jį aplankyti ir susipažinti. Susipažinę tikriausiai nustebsite, nes taip nutinka kone kiekvienam čia užsukančiam, sako svečius sutinkanti ir edukacijas vedanti „dvaro ekonomė“ Birutė Pauliukienė, Šakių kultūros centro Gelgaudiškio padalinio Kidulių salės kultūros renginių organizatorė. Pareigų pavadinimas skamba labai rintai, tačiau ekonomės vaidmuo jai kaip ūkininko dukrai artimesnis, su šypsena pastebi Birutė, kuri Kidulių dvare darbuojasi nuo praėjusių metų rugpjūčio. Džiaugiasi, atėjusi ne į tuščią vietą – aktyvios vietinės bendruomenės, čia dirbusių ir dirbančių kolegų įdirbis toks, kad turistų ir dvaro svečių ieškoti nebereikia – patys jį susiranda. Dvarą populiarina ir jo pastate įsikūrusi aktyviai veikianti biblioteka, ir Irmos Svetlauskienės vadovaujama istorinių šokių studija „Il ballo della luna“, rengianti savo edukacijas.

Dvaro ekonome kelioms valandoms virstanti Birutė padeda į šios vietos ir viso šio krašto istoriją pažvelgti kitu žvilgsniu – žvangindama raktais visus svečius nusiveda į pagrindinius rūmus, aprodo kitus išlikusius dvaro pastatus, žinoma, pasidalindama jų istorija ir istorijomis – jų nepasakosime, kad patys nuvyktumėte ir išgirstumėte.

Kuklūs rūmai ir 27 pastatai

Birutė šypsosi, kad Kidulių dvaras „jau taip visiems pakeliui, kad į jį ir užsukti pamiršta“, tačiau kai užsuka, neišvengiamai nustemba. Įspūdingas visas dvaro kompleksas, kurį sudaro net 27 pastatai. „Kaip Pakruojo dvare“, – pajuokauja Birutė. Atsižvelgiant į juos stačiusio šeimininko turtus, įtaką ir galią, pagrindiniai Kidulių dvaro rūmai atrodo kuklūs ir santūrūs, įrengti protestantiška maniera. Kidulių dvarą XIX a. pastatė ir jame gyveno Kuršo (dabartinė Latvija) vokietis, baronas Jonas von Ofenbergas, kuriam dvaro žemes 1837 metais už nuopelnus malšinant 1830–1831 metų sukilimą padovanojo Rusijos caras.Dvaro pastatai pradėti statyti 1850 metais. Kaip jau minėta, dvarą sudarė 27 pastatai – nuo didžiulio svirno, oficinų, kumetynų, tvartų iki kalvės ir sodininko namo... Baronas buvo aistringas medžiotojas, tad dvaro šunidėse laikyta nedaug... (juokiasi) apie 30 grynaveislių šunų, būta ir kailiadirbio namelio, kas pasitaikydavo toli gražu ne kiekviename dvare. Didžiausią įspūdį tuomet užsukusiems į dvaro rūmus svečiams darydavo medžioklės trofėjai, kuriais buvo išpuoštas prieškambaris. Šis kraštas kadaise garsėjo tamsiais miškais ir didžiuliais medžioklės plotais. Beje, ir Birutė yra svečiams paruošusi vieną trofėjų – tiesa, jo istorija juos paprastai gerokai pralinksmina.

Kai Birutė jus pakvies pasivaikščioti iki Berlyno, labai toli eiti nereikės, tačiau ir šios paslapties, kurią anksčiau žinojo tik vietiniai Kidulių gyventojai, neišduosime. Atvykite į dvarą ir patys pamatysite, kaip tas Berlynas atrodo, kas jame buvo anksčiau ir sužinosite, kodėl vieta taip pavadinta.

 Svirnas tapo kultūros centru

Būtinai užsukite ir į didžiulį dvaro svirną, kuris, Europos Sąjungos lėšomis atnaujintas, dabar atrodo gal net įspūdingiau nei pagrindiniai rūmai. Įspūdį daro didžiulė, bet labai žema pirmojo aukšto erdvė. Birutė juokiasi, kad čia įžengusių vyrų žvilgsnius pirmiausia patraukia didžiuliai lubas laikantys balkiai, kuriuos būtinai norisi pačiupinėti ir atskirti senus nuo naujų, pakeistų renovacijos metu. O štai moterys savo žvilgsnius daugiau kreipia į eksponuojamas parodas, kurios čia keičia viena kitą. Šiuo metu svirno sienas puošia 15 metų Kudirkos Naumiestyje vykusių plenerų „Šviesa–tiesa“ metu nutapytų darbų paroda. Plenerai laikas nuo laiko organizuojami ir Kidulių dvare.

Būtent dvaro svirne praėjusiais metais veikė meno istoriko Aleksandro Vasiljevo istorinės mados kolekcijos paroda, sulaukusi didžiulio susidomėjimo. Panašu, kad A. Vasiljevas Kiduliuose lankysis ir šią vasarą: nuo birželio 26 iki rugpjūčio 15 dienos svirne bus eksponuojama dar viena istorinės mados paroda, kviečianti susipažinti su Art nouveau arba Secesijos (1901 – 1919) mada. Šių parodų pasirodymas Kiduliuose – nemažas jų kuratorės ir gidės I. Svetlauskienės nuopelnas.

Atranda didmiesčių gyventojai

Birutė džiaugiasi šalyje vis labiau populiarėjančia vidaus turizmo kultūra – lietuvaičiams, ypač iš didmiesčių, vis labiau patinka keliauti po Lietuvą ir atrasti tai, ko iki tol nematė. Kolektyvai, vietos bendruomenės vis dažniau leidžiasi į tokias pažintines keliones – ir savarankiškai, ir per turizmo agentūras. Dvare organizuojami ir giminės susitikimai – prieš keletą mėnesių, po Kalėdų, į Kidulių dvarą suvažiavo vienos giminės atstovai iš visos Lietuvos, sudalyvavo edukacijoje, pabendravo ir vėl išsiskirstė. Kidulių dvaro organizuojamuose renginiuose nuolat lankosi nemažai jurbarkiečių.

Vietiniai gyventojai šio dvaro edukacijas užsisako ir gimtadienio proga – sukviečia draugus ne tik dvaro istoriją išgirsti, po teritoriją pasivaikščioti, bet ir smagiose pramogose sudalyvauti. Kad ir susipažinti su dvaro aptiekėle, sužinoti, dėl ko ši vieta anksčiau taip traukdavo vyrus ir vaikus. Čia jaukiai susėdus prie ištaigingo stalo ne tik įdomių istorijų galima išgirsti, bet ir poniškai pasilepinti: konfitiūrų pasmaližiauti, pienių arbata atsigaivinti. Kas tie konfitiūrai arba kas laikom kredense apsilankę Kidulių dvare ir sužinosite. Pasakysime tiek, kad viskas, kuo vaišins Birutė, jos pačios pagaminta.

Buvusi mokytoja

Pačiai Birutei jos naujasis vaidmuo be galo patinka, o gido darbui, pasak jos, paruošė ilgametis darbas mokykloje, už ką ji esanti nepaprastai dėkinga buvusiems kolegoms ir mokiniams. Dabartinė dvaro ekonomė 22 metus mokytojavo. Pradėjo Šakių rajono Beržynų mokykloje, vėliau dirbo įvairiose Jurbarko rajono švietimo įstaigose: nuo Eržvilko gimnazijos, Vertimų pagrindinės mokyklos (šios seniai nebėra) iki Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos ir Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos, kurioje geografijos mokytoja dirbo ilgiausiai. Kilusi iš Suvalkijos, Kudirkos Naumiesčio, užaugusi ant Širvintos krantų, Birutė jau 25 metus gyvena Jurbarke, apie kurį taip pat pasakoja turistams. Pavadinta žmogumi-tiltu, jungiančiu abi Nemuno puses, tik nusišypso ir užtikrina, kad papasakoti apie vieną pusę neužsimenant apie kitą, neįmanoma.

Ryšiai su Raudonės pilimi

Kad Nemunas jo krantuose gyvenančius ne skyrė, bet jungė, kad abi jo pusės viena su kita glaudžiai susijusios, patvirtina visai netoli Kidulių dvaro esančio kito, Kaimelio, dvaro savininkai, kurie savo dvaro rūsiuose rado XVII a. krosnių koklių su Krišpino Kiršenšteino herbu. Taip, taip, to paties pirklio K. Kiršenšteino, kuris pastatė Raudonės pilį jau šiame, dešiniajame, Nemuno krante.

Pasakodama įvairias istorijas – tiek apie Kidulių dvarą ir Užnemunės kraštą, tiek apie Jurbarką, Birutė primena, kad, pasak etnologo Gintaro Beresnevičiaus, vokiečių archeologas Henrichas. Šlymanas Troją atrado pirmiausia patikėjęs Homero legendomis apie šį miestą. O klausantis legendų, sako Birutė, nereikia jų priimti tiesiogiai, verčiau ieškoti jose paslėptų kodų. Pavyzdžiui, legendoje apie milžinus Jurą ir Barkų, kurie mėtėsi kirviu per Nemuną, gali būti užkoduota žinia apie abipus upės gyvenusias gentis, kurios prireikus padėdavo viena kitai apsiginti nuo priešų.