Sąskrydis „Su Lietuva širdy”

Praėjusį šeštadienį, rugpjūčio 2 dieną, kaip ir kiekvienais metais, Ariogaloje, Raseinių rajone vyko Lietuvos partizanų, laisvės kovų dalyvių, politinių kalinių ir tremtinių sąskrydis „Su Lietuva širdy". Jurbarko tremtiniai taip pat dalyvavo šiame sąskrydyje.

Kaip pasakojo Tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Jurbarko skyriaus pirmininkė Irina Pažereckienė, mūsų kraštiečių susirinko gana nemažas būrys – virš trisdešimt. Jų būtų buvę dar daugiau, jeigu kartu būtų vykęs choras „Versmė”. Tačiau atlaikę 25-erių metų jubiliejinius renginius, taip pat Dainų šventę Vilniuje, jie tiesiog nebeturėjo jėgų alinant tokiai kaitrai vykti į Ariogalą, tad šiemet nusprendė pailsėti. „Kiekvienais metais mūsų susirenka vis mažiau. Aišku, gaila, bet tai natūralus procesas. Juk visi sensta, išeina anapilin. Gerai, kad mūsų gretas papildo tremtyje gimę vaikai. Yra ir tokių, kurie nebuvo ištremti, tačiau būdami tikrais tėvynės patriotais, dalyvauja įvairiuose tokio pobūdžio renginiuose.

Kaip ir kasmet šventė prasidėjo kolonų su kiekvieno miesto pavadinimu žygiavimu, vėliavos pakėlimu. Šv. Mišias už Tėvynę aukojo J.E. Arkivyskupas Metropolitas Sigitas Tamkevičius. Renginio metu buvo padėtos gėlės prie Kankinių memorialo Ariogalos kapinėse. Po LR prezidentės sveikinimo ir trumpo sąskrydžio rezoliucijų ir pareiškimų pristatymo Jungtinis tremtinių ir politinių kalinių choras sudainavo virš dešimties gerai žinomų dainų. Vėliau vyko šventės dalyvių susitikimai pagal tremties vietas.

Sąskrydyje skambėjo ir Europos Parlamento nario Gabrieliaus Landsbergio, LR Krašto apsaugos ministro Juozo Olekos, Seimo narių, Raseinių rajono mero Algimanto Mielinio, svečių iš Latvijos ir Estijos sveikinimai. Tremtinių nepamiršo ir „Misijos Sibiras” grupės dalyviai – jie taip pat lankėsi renginyje. Liaudiškos muzikos ansambliai „Daumantų muzikantai” ir „Šeduvos bernai” linksmino visus susirinkusius. „Smagu susitikti su saviškiais. Šis sąskrydis kartais būna bene vienintelė proga pamatyti likimo brolius. Kai kurie jau tapo tikrais draugais, nors ir ne toje pačioje vietoje buvome ištremti, - paskoja ponia Irina. - Ir garbaus amžiaus jurbarkietis Petras Gervylius vyko kartu. Jis atrodo nėra praleidęs nė vieno sąskrydžio. Atmosfera Ariogaloje – ypatinga, tokios kitos niekur nerasi. Atrodo, kad susirinko didelis būrys pačių artimiausių žmonių. Mes visi kaip tikri broliai ir seserys”. Irina taip pat informavo, kas sąskrydžio metu buvo priimtos dvi svarbios rezoliucijos - „Dėl Ukrainos tautos išlaisvinimo kovų”, kurioje tvirtai remiama ukrainiečių kova už nepriklausomybę, kita „Dėl tremties ir rezistencijos atminimo įamžinimo”. Joje apgailestaujama, kad per 24-erius nepriklausomybės metus metus neatsirado nė vienos Vyriausybės, kuri tinkamai įamžintų laisvės kovų gynėjus. Apie paminklą jiems, planuojamą pastatyti Vilniuje, Lukiškių aikštėje, kalbama jau ne vieną dešimtmetį, tačiau kalbos taip ir lieka kalbomis. Apgailestaujama ir dėl prastėjančios pažintinę vertę turinčią partizanų bunkerių būklės, nepakankamo edukacinio mokinių lavinimo, supažindinant juos su šiuo svarbiu tėvynės istorijos etapu, neįtraukiant į programą ekspozicijų, teminių stovyklų ir kitų mokymo formų.    

Apie jų sąjungos ateities planus ponia Irina sako, kad artimiausias iš jų – Baltijos kelias. Į jam skirtus renginius vėl žadama vykti visiems kartu. Pirmininkė džiaugėsi, kad juos noriai remia Jurbarko rajono savivaldybė – ir šiemet buvo nemokamai skirtas autobusas, vežęs į Ariogalą.