Šalia Seredžiaus plausto „Nemo“ įgula atrado lietuviškąją Ibizą
Pirmadienio, liepos 20-osios, vakare netoli Jurbarko tilto esančiame paplūdimyje prisišvartavęs plaustas „Nemo“ traukė praeivių akis, tačiau klausimų, kokia tai vandens transporto priemonė jau mažai kam kilo. Jurbarkiečiai šį plaustą mato jau trečią vasarą iš eilės ir smalsumą jiems kėlė nebent šiuo plaustu atplaukusi linksmų turistų kompanija.
Spalvingu plaustu „Nemo“ į Jurbarką atplaukęs druskininkietis Renatas Zyla taip pat mūsų mieste jau nebesijaučia svečiu, nors kiek ilgiau Jurbarke jis svečiavosi tik 2018-tųjų rugpjūčio mėnesį, kai jo sukurtas bei pastatytas plaustas, startavęs Druskininkuose bei perplaukęs daugiau nei pusę viso Nemuno, čia buvo išardytas Jurbarke, viliantis kitais metais pratęsti kelionę iki pat Rusnės.
Pats Renatas Zyla vadina save emigrantu, viena koja jau sugrįžusiu į tėvynę. Prieš daugiau nei šešerius metus emigranto duoną plausto „Nemo“ kapitonas pasirinko kiek dėl kitokių nei galbūt daugeliui įprasta priežasčių – ne užsidirbti pragyvenimui, o pastatyti plaustą, kuriame atsirastų ne tik viešbutis su miegamaisiais kambariais ar virtuve, bet ir pirtis bei visa kita atostogų pramogoms reikalinga atributika. Plaustas buvo pastatytas norint sukurti tobulas atostogas plaukiant Nemunu, kurį jis pamilo ankstyvoje vaikystėje.
Kaip ir kasmet, taip ir šiais metais, birželio mėnesį išplaukę iš Druskininkų, su pirmąja turistų grupe jis aplankė Merkinės apylinkes. Vėliau sekė nuostabūs Dzūkijos sostinės Alytaus slėniai, Balbieriškio atodanga, Sekionys, Arlaviškės ir daugelis kitų nuostabių vietų, kurias galima pasiekti plaukiant Nemunu iki Kauno marių. Ir nors, pasak Renato Zylos, Kauno marios yra vienas iš daugelio nuostabiausių gamtos kampelių Lietuvoje, būtent šią vietą jis vadina vienu iš didžiausių išbandymų visoje plaukimo Nemunu trasoje.
2017 metais būtent ties Kauno mariomis po nesėkmingo plausto perkėlimo pasibaigė „Nemo“ kelionė. Laimė šiemet, kaip ir ankstesniais dvejais metais, šią vietą pavyko sėkmingai įveikti ir plaustas galėjo tęsti kelionę, pasak kapitono, viena iš gražiausių atkarpų kelyje nuo Kauno iki Rusnės.
Nors tuo pačiu maršrutu plaukiama jau ne pirmus metus, didžiausią įspūdį tiek R. Zylai, tiek ir su juo kartu plaukiantiems keleiviams palieka kas keli kilometrai išsidėstę piliakalniai ir palei Nemuno upę esančios pilys. O kur dar pajūrio kopoms nei kiek nenusileidžiantys smėlio paplūdimiai...
„Kasdien nuplaukiame apie 10 kilometrų, sustodami tai vienoje, tai kitoje Nemuno pusėje pasimėgauti karštu smėliu. Šalia Seredžiaus atradome lietuviškąją Ibizą, kur esi tik tu, vanduo ir po kojomis šiugždantis smėlis. Niekur kitur neįmanoma patirti tokių pojūčių“, – savo įspūdžiais dalijosi „Nemo“ kapitonas.
Vienu iš didžiausių šių metų iššūkių jis įvardijo sustojimą Raudondvaryje. O tai reiškia, jog plaustu pavyko įplaukti iš Nemuno upės į Nevėžį. Matydamas tokias plausto galimybes, Renatas neatmeta galimybės su šiuo plaustu išbandyti ir kurią nors Europos upę. „Planuose turiu Lenkijos upę Vyslą. Ji turi panašumų su Nemunu. Norėčiau pabandyti ir ją užkariauti“, – savo ateities planais dalijosi R. Zyla.
Skirtingai nei ankstesniais metais, šiemet visi norintys paatostogauti plauste galėjo rinktis ne 5, o ir 3 ar net 2 dienas. Tačiau, pasak Renato, tik plaukiantys visas 5 dienas pajunta tikrą atostogų skonį. „Per penkias dienas žmogus visiškai atsipalaiduoja, pamiršta visus savo rūpesčius ir pasineria į poilsį ne tik visu savo kūnu, bet ir siela“, – renkantis atostogų trukmę rekomendavo Renatas.
Registruojant keleivius sezono pradžioje buvo planuojama jog per tris plaukimo mėnesius plauste turėtų pasikeisti 17 grupių, tačiau, galbūt dėl pandemijos, laisvų vietų liko. Paklaustas ar atostogavusiųjų tarpe plauste buvo ir jurbarkiečių, kiek pagalvojęs R. Zyla į šį klausimą atsakė neigiamai.
Antradienį prieš pat pietus, palikus Jurbarką, kita sustojimo bei nakvynės vieta buvo Sudargas, o iki galutinės stotelės – Rusnės plaustas dar plauks visą mėnesį. Rugpjūčio 22 dieną ten planuojamas ne tik šio sezono užbaigimas, bet ir visų, plaukusių šiuo plaustu, atostogautojų sąskrydis.
šiame tekste K. Vančienės frazę apie p. A. Račą „...išorės gal ir ne labai gražios buvo..." pasibai...
Kovo 11-osios akto signataras, dvikovoje gynęs Dievą