Šakių ir Jurbarko rajonų turistinius maršrutus sujungs lyno kelias

Jurbarko rajono savivaldybės meras Ričardas Juška ir administracijos direktorius Petras Vainauskas praėjusią savaitę susitiko su Šakių rajono savivaldybės vadovais, Lietuvos Respublikos kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotoju Algimantu Degučiu ir Panemunių regioninio parko direktoriumi Viktoru Ganusausku.

Susitikimo metu buvo aptartas vienas didžiausių (beveik 15 milijonų litų vertės) projektų, pristatyta galimybių studija „Keleivinio lynų keltuvo per Nemuną iš Jurbarko rajono į Šakių rajono savivaldybę įrengimas“.

„Man tai buvo vienas iš pirmųjų prisilietimų prie šio projekto. Daug buvo kalbėta ir diskutuota, tačiau su projektu dar nebuvau susipažinęs. Keltuvo galimybių studiją atliekantys autoriai pristatė techninę jos dalį. Įsivaizdavau šiek tiek lengvesnį projektą, tačiau po pristatymo supratau, kad taršos atžvilgiu, jis yra sudėtingas. Mūsų parko tikslas – išsaugoti Nemuno upės slėnį, o šis projektas – įsiveržimas į kraštovaizdį“, –  sakė taip pat šiame susitikime dalyvavęs Panemunių regioninio parko direkcijos vadovas Viktoras Ganusauskas.

Jurbarko rajono savivaldybės viešųjų ryšių specialistė Raminta Paliliūnaitė informavo, kad galimybių studiją atlieka UAB „Envitra“. Ši studija jau beveik baigta – dar atsižvelgiama į susitikimo metu išsakytas pastabas, tad atliekami paskutiniai patikslinimai. Panemunių regioninio parko direkcijos darbuotojai visgi neatsisako minties, kad šis keltuvas yra reikalingas. Pagrindinė priežastis – dviračių trasų sujungimas. „Tiek Šakių, tiek Jurbarko pusėje dviračių maršrutai visiškai susijungia, tad atsiranda patogus kelių dienų turistinis maršrutas. Įsivaizduokime: žmogus atvažiuoja į stovyklavietę „Medaus slėnis“ ir per dieną dviračiu nuvažiuoja iki Vilkijos. Iš ten keltu (jis visuomet darbą pradeda ankstyvą pavasarį ir baigia antrą, trečią dieną po Vėlinių) persikelia į kitą Nemuno pusę. Persikėlus per upę, turistas taip pat atsiduria prie dviračių tako, kuriuo nuvažiuoja iki Gelgaudiškio dvaro, o iš jo keltu persikelia į pradinį kelionės tašką. Manau, kad turistams tikrai būtų ką pamatyti“, – sakė vadovas.

V. Ganusausko teigimu, pamačius gelžbetoninius stulpus, kokie būna kalnų keltuvuose, vaizdas pasirodė tragiškas. Po pokalbio su architektu tokių stulpų dėl žalos aplinkai visgi buvo atsisakyta. Juos nuspręsta pakeisti metaliniais stulpais, pro kuriuos matysis žaliuojanti augmenija. Atramų aukštis turėtų siekti 38 metrus. Planuojama pastatyti aštuonias atramas. Kelto pradžia ir pabaiga iš Jurbarko pusės pasirinkta 141 kelio atkarpa – stovėjimo aikštelė tarp Šilinės ir Panemunės pilies. Šakių rajono savivaldybės vadovai nori, kad keltuvo pradžia ir pabaiga būtų Gelgaudiškio dvaro teritorijoje.

„Trumposios atkarpos ilgis per Nemuną siektų apie 1.5 kilometro. Pats keltuvas būtų tvirtinamas šiek tiek žemiau, nei 38 metrai, todėl žmonės galėtų keltis būdami 20-25 metrų aukštyje. Planuojama įrengti dvi kabinas, kuriose galėtų keltis po 10 žmonių. Maksimali šio kelto apkrova per mėnesį turėtų būti apie 1 700 žmonių. Keltuvai turės specialius tvirtinimo mechanizmus, skirtus dviračiams“, –  pasakojo vadovas.

Manoma, kad keltuvas turėtų atsipirkti per 12 metų, o vėliau pradėtų duoti pelną. Tačiau vis dar nenuspręsta, kada šis projektas bus pradėtas įgyvendinti, kiek bus lankytojų, kokia bus kėlimosi keltuvu kaina ir panašiai. Pasak V. Ganusausko, Gelgaudiškio dvaras turėtų pritraukti nemažai turistų. Šakių pusėje taip pat yra du slidinėjimo kalnai (atrakcija žiemai). Siekiant pritraukti daugiau turistų, planuojama įrengti lankytinų gamtos paminklų – įspūdingo dydžio medžių apžiūrą. „Taip atsirastų dar viena vieta, viliojanti turistus, todėl ši idėja tikrai bus įgyvendinta. Šie  didžiuliai medžiai auga miške, todėl reikėtų nutiesti tam tikrus pakilimus nuo esamų dviračių takų iki jų. Tokiems miško kirtimams galioja pakankamai griežtas miškų kirtimo įstatymas, todėl laukiame, kol miškotvarkos projektuose tokie kirtimai bus leidžiami“, – teigė Panemunių regioninio parko direkcijos vadovas.

Nors šio susitikimo metu buvo kalbama apie techninę keltuvo dalį, tačiau atsirado ir kitų problemų, su kuriomis susiduria abiejų savivaldybių vadovai. Didžiausia problema – infrastruktūra – transportas, vanduo, nuotekos, elektra, kavinės ir t. t. Viską reikia suplanuoti. Galvojama apie dvejopą žmonių privežimą iki kelto (blogu oru reikės vienokios, geru – kitokios prieigos). Svarbi ir dviračių apsauga (galbūt vieni turistai norės keltis su dviračiais, kiti norės juos palikti). Taigi artimiausiu metu bus kalbama apie galimybę pradėti ir infrastruktūros plėtrą. „Tikimės, kad šis projektas neš pelną abiems rajonams. Kuo daugiau lankytojų sugebėsime pritraukti, tuo bus didesnė nauda. Atsimenu, jog kažkada buvo taip: pradėjus veikti parkui, prasidėjo radijo ryšio bokštų statybos, kurios, pagal visus tuometinius reglamentus, buvo neleistinos. Šios neleistinos statybos smarkiai niokojo kraštovaizdį. O kas vyksta dabar? Tie bokštai yra statomi ir juose net įrenginėjamos apžvalgos aikštelės. Bokštai tampa lankomais objektais. Žmonės laimingi ir patenkinti. Niekas nebemato taršos. Taigi, manau, kad reikia rizikuoti ir tikėtis, kad naujasis projektas bus pelningas. Be to, šis keltuvas galėtų tapti abu rajonus jungiančiu simboliu“, – sakė Panemunių regioninio parko direkcijos vadovas Viktoras Ganusauskas.