Po rezervatą su gamtininku. Gailiai „latrai“, Lietuvos papūgos ir kurtinių sanatorija

   
Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Įsivaizduokite, kad būdamas silpnaregis pagaliau užsidėjote tinkamus akinius ir pasižiūrėjote į pasaulį kitu žvilgsniu – blyškios dėmės įgijo aiškius kontūrus. Arba iki šiol knygos paveiksliukais džiaugęsis, pagaliau, raides pažinęs, pradėjote skaityti. Taip jautiesi, kai į mišką išeini lydimas gamtininko, atveriančio akis, padedančio suprasti ženklus ir apskritai iš naujo atrasti gamtą. Tokiu palyginimu norisi pradėti pasakojimą apie žygį po Viešvilės valstybinį gamtinį rezervatą, kurį praėjusią savaitę organizavo rezervato direkcija, Valstybės saugomų teritorijų tarnyba. Šio žygio vedliu buvo pats rezervato vyr. reindžeris Saulius Bartminas – gamtininkas, taip pat mėgstantis kalbėti vaizdingais, įsimenančiais palyginimais, iliustruojančiais, kaip yra svarbu saugoti biologinę įvairovę ir žmogui kuo mažiau kištis į gamtą. Saulius siūlo įsivaizduoti, kad biologinė įvairovė yra tarsi dviračio grandinė, o kiekviena rūšis – jos narelis. Jei iš tos grandinės „išimsime“ erkes, vieną narelį, dviratis dar važiuos, bet jei sugalvosime dar uodus ar kitus gyvūnus „išimti“, grandinė jau negalės sukti dviračio ratų, sutriks visa ekologija ir gyvenimas. Sauliui nepatinka, kaip žmogus nori reguliuoti gamtą, pridarydamas žalos ir gyvūnijai, ir sau. Prisiminė, kaip kinai praėjusio amžiaus šeštame dešimtmetyje žvirblius išnaikino, neva jie lesantys derlių laukuose. Buvo liepta sukant šalikus ir kitais būdais neleisti šiems paukščiams nutūpti. Mat, žvirblis yra toks paukštis, kad tik 15 minučių gali skraidyti nenutūpęs, ilgiau neatlaiko širdelė ir jis krenta negyvas. Kinai žvirblius išnaikino, bet gamta jiems už tai „atsilygino“ – kinai 4–5 metus turėjo kęsti badą, nes užpuolė kenkėjai, naikindami derlių.

Pasak Sauliaus, gamtoje nėra kenkėjų – tie vadinami kenkėjai kažkam yra mitybos grandinės dalis. Sakykime, uodai, iš kurių kraują geria ne visos rūšys ir tik patelės – joms kraujo reikia reprodukcijai. Uodai patinėliai minta nektaru – nuo žiedo ant žiedo skraidydami jie apdulkina uogienojus, taigi daro labai naudingą darbą. Uodais minta ir paukščiai. Štai yra toks sparnuotis lėlys, kuris, tarsi banginis išsižiojęs, skrenda į uodų pulką ir taip juos košdamas pasimaitina. Reikalingos ir erkės – kažkam jos taip pat yra mitybos grandinės dalis. Gamtininkas pats, pasirodo, neseniai sužinojo, kad susirgęs erkių platinama Laimo liga. Šypsosi, daugiau nei per 20 metų pirmą kartą ši liga užklupo. Ant įkandusios erkės visai nepyksta, tik stebisi, kad nė nepastebėjęs, kada ir kur ji įkandusi.

Kenkėjai, pasirodo, yra atskira tema. Štai miškininkai briedį vadina pušų kenkėju. Jei šis plačiaragis įsisuka į pušyno jaunuolyną, gali pridaryti tiek žalos, kad maža nepasirodys. Per parą briedžiui reikia 20 kg pušų ūglių. Užsuka briedžiai ir į Artosios aukštapelkės pušyną, tačiau nelabai šių pušų mėgsta – matyt, jiems neskanios, nes senos.

 

Skruzdėlynų niujorkai

Tik po pasivaikščiojimo su gamtininku visai kitomis akimis žiūri į skruzdėlynus, Sauliaus žodžiais, kaminus, kurie tėra tik skruzdėlių išėjimas į išorę, nes visas skruzdėlyno Niujorkas, metropolis driekiasi tiesiog tau po kojomis, miško paklotėje, to „kamino“ prieigose. Paaiškina, kad nereikia tų skruzdėlyno „kalnų“ aptverti – tokia mada buvo tarybiniais metais. Šernai ir kiti gyvūnai ateina čia kaip į kokias sveikatingumo procedūras – gulinėdami po skruzdėlyną atsikrato kailiuose, šeriuose esančių kenkėjų – įpykusios skruzdėlės ginasi išskirdamos skystį, veikiantį kaip dezinfekcinė priemonė. Žalos skruzdėlėms didelės nepridaro – arba šalia pasistato naują skruzdėlyną, arba senąjį „atstato“.

Žinant ženklus, kitaip ir miškas atrodo. Štai į pušyną įžengęs jau dairaisi kranklio, kuris, pasirodo, yra „geriausias vilko ir žmogaus draugas“ – šiuos lydi, nes žino, kad žmogus eidamas mišku kažką pabaidys ir taip parūpins krankliui maisto. Tai mums taip pat pasakojo Saulius.

 

Intelektualus kėkštas

Jei kokioje aukštapelkėje pamatai žaliuojantį ąžuoliuką, greičiausiai tai yra kėkšto darbas - šis paukštukas rudenį gilių prislepia tiek, kad nė pats neatsimena, kur – taip ir išdygsta nauji ąžuoliukai. Pasirodo, tas paukštelis ne veltui Lietuvos papūga vadinamas. „Labai intelektualus paukščiukas, mokantis pamėgdžioti apylinkėje gyvenančių plėšrių paukščių balsus – ir paukštvanagio, ir naminės pelėdos“, – pasakoja gamtininkas. Saulius šypsosi, kad nors ir kreivai šleivai mėgdžioja, bet jam pavyksta – taip kitus gąsdindamas apsimeta plėšriu paukščiu. Su šypsena prisimena, kaip kartą eglyne pamatė kėkštą, kuriam paukštvanagis, suklaidintas garsų, „davė į kaulus“, o kėkštas kaip naminė pelėda ūbavo – suprask, „nepulk manęs, aš – naminė pelėda“. „Kur tu matei, kad naminė pelėda 11 valandą ryto ūbautų“, – juokėsi Saulius.

 

Baisiai plėšri pelėda

Rezervate yra ir tikrų pelėdų. Saulius jums papasakos apie dar vieną labai plėšrų paukštuką – žvirblinę pelėdą. „Baisiai plėšri“, – sako jis apie paukštuką, didesnį už žvirblį ir mažesnį už varnėną. Tai toji pelėda peles, paukštelius ir kitą grobį, kiek pagauna, į savo uoksą kiša – tiek, kad pati į tą uoksą, 5 cm dydžio, vos įtelpa.

Gudrūs paukščiai ir geniai, kurie stuksena ne kietus medžius kaip ąžuolas, pušis, o lapuočius, tokius kaip juodalksnynas, kuris paprastai drėgnoje vietoje auga.

Rezervato teritorijoje, Artosios aukštapelkėje, gyvena dar vienas plėšrus paukštis – plėšrioji medšarkė. Pasirodo, ji peles, varles ir kitą grobį ant medžio šakučių susmaigsto – mėgsta vytintą mėsą, kuria maitina savo vaikučius.

 

Vakarų taiga ir aukštapelkė

Pats rezervatas kupinas paslapčių. Toje pačioje rezervato teritorijoje yra Vakarų taigai priskiriamas miškas ir nieko bendro su mišku neturinti Artosios aukštapelkė su visa tik jai būdinga gyvūnija ir augalija. Vakarų taigai, pagal Europos bendrijos apibūdinimą, priskiriami miškai, kurių medyno amžiaus siekia per 80 metų ir kai negyvo miško yra 10–20 proc. Tai praktiškai laukiniai, menkai prižiūrimi miškai. Tikras rojus gyvūnams, pavyzdžiui, baltiesiems kiškiams. Šių rezervate jau yra tiek daug, kad, šypsosi Saulius, neturėtų būti įrašyti į Raudonąją knygą. Visa bėda ta, kad šiems kiškiams teks prisitaikyti prie kintančių sąlygų – retėja baltų žiemų, tad jiems sunkiau pasislėpti.

 

Jerubiukų slėpynės

Jerubės jaunikliai yra slėpynių profesionalai – tuo įsitikino ir pats gamtininkas – jerubiukai slepiasi po samanomis. Jiems pasislėpus, galima jų nepastebėti ir netyčia sumindžioti. Beje, jerubiukai jau gali skraidyti po savaitės.

Moka slėptis ir lūšys – rezervato plėšrūnai, kuriems reikia didelių teritorijų.

Labai stiprus plėšrūnas, kuris iš vietos gali nušokti šešis metrus. Gyvūnas, kuris saugo savo teritoriją nuo kitų lūšių. Arba kai patinai tarsi saulės spinduliai traukia pas pateles iš kitų teritorijų, mat patelės iš savo teritorijos niekur neišeina. Lūšys yra gyvūnai, kurių žmogui nereikia bijoti, nes žmogaus jos nepuola – minta kiškiais, pelėmis, stirnomis. Rezervate yra ir vilkų, kurie su lūšimis dėl maisto nekonkuruoja. Bent jau gyvenantys šeimomis. S. Bartminas sukritikuoja dabartinę Aplinkos ministerijos politiką, susijusią su vilkais – kad šiuos leidžiama šaudyti jų namuose, buveinėse, kai tuo tarpu mokslininkai siūlo šaudyti tuos, kurie ateina pjauti gyvulių. Taip išeina, kad nušovus alfa patelę, kuri vienintelė šeimoje veda vaikus, pakrinka vilkų visa šeima. „Taip patys juos naikiname“, – apmaudauja gamtininkas.

 

Kurtinių sanatorija

Gerai, kad rezervatuose draudžiama bet kokia ūkinė veikla, kad yra aukštapelkių, kurios yra vienintelė gyvenamoji vieta įvairioms gyvūnų rūšims, pavyzdžiui, minėtai medšarkei. Arba kurtiniams, kurie paprastai gyvena pušynuose, bet tam tikru metu persikrausto į aukštapelkę – kai plunksnos iškrenta, nusišeria ir nukrenta raginė atauga virš snapo. Saulius šypsosi, kad šio nelemto laikotarpio leisti kurtiniai ir traukia į aukštapelkes, nes nėra plėšrūnų, yra pakankamai maisto. Tada atsigavę, išgražėję vėl grįžta į pušynus. Išnykus aukštapelkėms, kurtiniai išnyktų.

Arba tik aukštapelkėse peri dirviniai sėjikai – paukščiai prie pušų tarsi golfo duobutėse padeda kiaušinius. Su dirvomis šie paukščiai menkai susiję – tik tiek, kad anksti išskrenda – migracijos metu pulkais susirenka ant dirvonų.

 

Latrai“gailiai

Rezervate ir augalija kitokia –ten ne tik mėlynės pušyne ar spanguolės pelkės pakraščiuose, kurias vis rečiau renka žmonės. Dar yra vaivorai, kitaip vadinami girtuoklėmis – mėlynes primenančios uogos, tik rūgštesnės. Vaivorai visai nekaltai apšaukti girtuoklėmis, neva nuo jų svaigsta galva. O išties dėl to kalti šalia jų augantys gailiai, kurie ir skleidžia tą svaiginantį kvapą. „Anie „latrai“, o kaltina niekuo dėtus vaivorus“, – juokiasi Saulius. Dar yra tekšės, kurių jis pats buvo prisirinkęs ir ragavęs – skonis kaip obuolių košės be cukraus. Nelabai skanu, bet, sako, daug mineralų. Primena jis ir apie kiškio kopūstus, kuriuos taip pat galima valgyti, bet nepadauginti, nes yra šiek tiek nuodingi. Yra oksalo rūgšties.

Atkreipia dėmesį ir į pušis aukštapelkėje, kurių šaknys primena saksofoną – užriestos į viršų, nes siekia ne vandens, kurio užtektinai, o deguonies. Apskritai pušys nėra didelės – kuo mažiau vandens, tuo jos mažesnės. Nors, patikina Saulius, jei tas pačias pušeles persodinus į kitą vietą, užaugtų kaip įprastos aukštos pušys. Rezervate galima ir kitokių įdomių pušų pamatyti. Kad ir tokiu įdomiu kamienu – tarsi su sijonėliais. Saulius pajuokauja, kad miške grybaujant reikėtų dažniau akis į viršų pakelti – galima pamatyti įvairių neįprastų įdomybių.

 

Nespirk grybo

Pasivaikščiojus po rezervatą su gamtininku, pasidaro aišku viena. Geriausia yra leisti gamtai tvarkytis pačiai– kuo mažesnė ūkinė veikla leidžiama, tuo miškui geriau. Pavyzdys – pats rezervatas, kuris kadaise buvo perimtas iš urėdijų. Tuomet, kai buvo leidžiami kirtimai, lutučių porų buvo 1–2, o dabar rezervato teritorijoje jų priskaičiuojama apie 10–12. Uždraudus bet kokią ūkinę veiklą, atsirado šiems paukščiams reikalingų buveinių. Apskritai atėjus į mišką nieko nereikia imti, naikinti, gadinti, jei tau to nereikia. „Vaikai pamato musmirę ir nuspiria. O kam? Tau nereikia, o kažkam yra maistas“, – paprastai sako Saulius. Yra matęs, kaip stirnos musmires graužia ir joms nekenkia. Visko, kas yra gamtoje, reikia. Netikite? Užsukite į Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkciją Eičių kaime, Tauragės rajone, prieš tai užsisakę ekskursiją mokomuoju taku su direkcijos darbuotoju (grupei nuo 3 iki 10 asmenų kainuoja 30 Eur, o didesnei – 50 Eur).

 

Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Paskutinės minutės kelionės. Kas tai? Kaip jų ieškoti?

Paskutinės minutės kelionės. Kas tai? Kaip jų ieškoti?  0

Ruošiatės į išvyką? Patarimai, kaip daiktus į kuprinę susidėti talpiai

Ruošiatės į išvyką? Patarimai, kaip daiktus į kuprinę susidėti talpiai  0

Kviečiame į Lietuvos žydų genocido atminimo dienos minėjimą Jurbarke

Kviečiame į Lietuvos žydų genocido atminimo dienos minėjimą Jurbarke  0

Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras kviečia šeštadienį kartu pajudėti

Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras kviečia šeštadienį kartu pajudėti  0

Žydų istorijos ir kultūros dienos ŠTETLAS TAURAGĖJE

Žydų istorijos ir kultūros dienos ŠTETLAS TAURAGĖJE  0

„Beatričės vasaros“ festivalis kviečia į „Romansą su kontrabosu“

„Beatričės vasaros“ festivalis kviečia į „Romansą su kontrabosu“  0

Prasidėjo Jurbarko krašto šventė, skirta Lidijos Meškaitytės metams paminėti

Prasidėjo Jurbarko krašto šventė, skirta Lidijos Meškaitytės metams paminėti  0

Į jurbarkiečių pamėgtą Sakartvelą keliauti pakvietė ... nuotrauka

Į jurbarkiečių pamėgtą Sakartvelą keliauti pakvietė ... nuotrauka  0

Milda Prūsaitytė

Jurbarkiečiai kviečiami į įspūdingą Kidulių dvaro puotą  0

Vadžgirio bažnyčioje – nemokamas Evelinos Sašenko koncertas (video)

Vadžgirio bažnyčioje – nemokamas Evelinos Sašenko koncertas (video)  0

Lauko skaitykla netruko sulaukti susižavėjimo

Lauko skaitykla netruko sulaukti susižavėjimo  0

Amerikietiškas piknikas bibliotekos kieme

Amerikietiškas piknikas bibliotekos kieme  0

Gelgaudiškio dvare JEAN-MARC LUISADA koncertas

Gelgaudiškio dvare JEAN-MARC LUISADA koncertas  0

SAMBA TOURÉ  „Užburiantis dykumos bliuzas“

SAMBA TOURÉ „Užburiantis dykumos bliuzas“  0

Tarptautinė medžioklės ir žvejybos trofėjų paroda „Raudonė 2022“

Tarptautinė medžioklės ir žvejybos trofėjų paroda „Raudonė 2022“  0

Jurbarko krašto muziejus kviečia į Jaunimo metams skirtus renginius

Jurbarko krašto muziejus kviečia į Jaunimo metams skirtus renginius  0

Panemunės pilyje – išskirtinis kultinės grupės  „De-Phazz“ – Karl Frierson koncertas

Panemunės pilyje – išskirtinis kultinės grupės „De-Phazz“ – Karl Frierson koncertas  1

Didžiausia vasaros kino ekspedicija: nemokami „Kino karavano“ seansai Jurbarke

Didžiausia vasaros kino ekspedicija: nemokami „Kino karavano“ seansai Jurbarke  0

Beatričės vasaros piknikas

Beatričės vasaros piknikas  0

Jurbarko Dvaro parke – Joninių šventė

Jurbarko Dvaro parke – Joninių šventė  0

Kai žvanga ginklai, mūzos turi kalbėti

Kai žvanga ginklai, mūzos turi kalbėti  0

Meno mokyklos dovana – skambantis Dvaro parkas

Meno mokyklos dovana – skambantis Dvaro parkas  0

Kaimyniniame rajone startuoja muzikos festivalis „Beatričės vasaros“

Kaimyniniame rajone startuoja muzikos festivalis „Beatričės vasaros“  0

Jurbarko viešojoje bibliotekoje paminėta Tarptautinė vaikų gynimo diena

Jurbarko viešojoje bibliotekoje paminėta Tarptautinė vaikų gynimo diena  0

Mūsų partneriai