Piešinių konkurso dalyviams – dovanos ir neįprasta ekskursija (ATNAUJINTA)

Neteršk vandens, nes pats jį gersi ir naudosi. Nėra vandens, nėra gyvybės. Pažvelk į vandens lašą ir jame pamatysi visą pasaulį. Nespjauk į vandenį, nes pats gersi. Gėlo vandens stoka pražudys daugiau žmonių nei karai, todėl tausok vandenį, saugok gyvenimą. Tokiais žodžiais tausoti vandenį savo piešiniais ragino Jurbarko rajono ir miesto mokyklų moksleiviai, kurie dalyvavo Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro ir UAB „Jurbarko vandenys“ organizuojamame Lietuvos mokinių plakato konkurse tema „Vanduo: vartok ir saugok“. Tarp dalyvių – Girdžių, Viešvilės, Gausantiškių, Smalininkų, Jurbarko Naujamiesčio pagrindinių mokyklų, mokyklos „Ąžuoliukas“ auklėtiniai.

Visus 46 piešinius buvo galima iki gegužės vidurio pamatyti Jurbarko viešojoje bibliotekoje, kur trečiadienį buvo apdovanoti šio rajoninio konkurso laureatai. Komisija, kurią sudarė profesionalus dailininkas, keli „Jurbarko vandenų“ darbuotojai, keli Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus darbuotojai, geriausi piešiniu vandens tema išrinko septintokės iš Smalininkų L.Meškaitytės pagrindinės mokyklos Gaudenės Janavičiūtės darbą „Mes susiję“. Gaudenė pagerbta dviem diplomais – už pergalę rajoniniame ture ir dalyvavimą respublikiniame, mat būtent jos piešinys buvo išsiųstas į respublikinį šio konkurso turą. Po dvi padėkas gavo ir jos mokytojas Juozas Budzinauskas.

Tarp prizininkų – ir septintokė Urtė Strikaitė iš Viešvilė pagrindinės mokyklos. Mokytoja – Vaida Jakaitytė. Trečiokas iš Naujamiesčio pagrindinės mokyklos Laurynas Stoškus. Mokytoja Ilona Mockaitienė. Visi prizininkai apdovanoti vertingais prizais.

Dovana jauniesiems dailininkams – ne tik vertingi prizai, bet ir neįprasta ekskursija, į kurią pakvietė „Jurbarko vandenų“ atstovai. Šios bendrovės atstovai aprodė, iš kur imamas vanduo, pasakojo, kaip jis nukeliauja iki jurbarkiečių namų ir butų ir kaip jis sugrįžta ir koks sugrįžta į valymo įrenginius.

Išsipildžiusi Mikaldos pranašystė

Prieš paskelbiant konkurso nugalėtojus, moksleiviai ir jų mokytojai išgirdo, kodėl reikia tausoti vandenį. UAB „Jurbarko vandenys“ direktorius Romaldas Vaitelavičius visiems priminė, kad didžiąją žemės rutulio dalį sudaro vanduo. Iš viso žemėje esančio vandens kiekio tik 2,5 proc. sudaro gėlas vanduo. Iš jų 70 proc. vandens yra įšalę ledynuose ir tik apie 30 proc. sudaro požeminis vanduo. Anot jo, statistika rodo, kad vienas iš devynių žmonių pasaulyje neturi prieigos prie saugaus ir švaraus geriamojo vandens. 3,3 mln žmonių pasaulyje miršta nuo užteršto vandens. Besivystančiose šalyje apie 80 proc. ligų yra susijusios su prastomis sanitarinėmis sąlygomis, bloga vandens kokybe. Tose šalyse moterys turi kasdien nueiti po 6 km prie šaltinio ir parsinešti vandens, tempdamos apie 20 kg nešulį. „Šie skaičiai rodo, kokį didžiulį turtą, gėlą požeminį vandenį, turi Lietuva. Lietuvos gvyventojai vartoja požeminį vandenį. O jis su paviršiniu vandeniu yra nepalyginamai geresnis kokybe, prisotintas naudingų mineralinių medžiagų, apsaugotas nuo mikrobiologinės taršos“, - kalbėjo R.Vaitelavičius, patikindamas, kad iš krano bėgantį vandenį gerti galima, ko negalėtų pasakyti apie šulinių vandenis, kuriuose gali būti gausu sveikatai kenksmingų nitratų ir kitų medžiagų.

Būtent UAB „Jurbarko vandenys“ tiekia jurbarkiečiams vandenį. Šios įmonės direktorius prisiminė, kaip jam, dar šešiamečiui, įsiminė vienas sakinys, kurį jis išgirdo iš suaugusiųjų svečiuodamasis pas senelius kaime. „Suaugę žmonės šneka, kad Mikaldos knygoje parašyta, kad ateis tokie laikai, kai reikės už vandenį mokėti. Įstrigo sakinys, kad reikės už vandenį mokėti, kai tiek šulinių, tiek upių. Šiandien už vandenį mokame“, - sakė jis.

Pasak R.Vaitelavičiaus, Jurbarke vienas kubinis metras vandens kainuoja 0,81 eurą. Kibire, kuriame telpa 10 litrų vandens, vanduo nekainuoja nė vieno euro cento. Vieną eurocentą kainuoja 12 litrų vandens. UAB „Jurbarko vandenys“ Jurbarke turi apie 9 tūkst. vartotojų. Tai ne žmonės, o namai, butai, įmonės, įstaigos.

Per metus vandens parduoda apie 700 tūks. kubinių metrų, t. y. futbolo aikštės plotas. Jurbarko mieste per metus parduoda apie 400 tūkst. kubų.

Jurbarkiečiams tiekiamas tik giluminis, o ne paviršinis vanduo, kaip yra kitur. R.Vaitelavičius paminėjo Paryžių, kur prancūzai geria vandenį, paimtą iš Senos upės ir perdirbtą. „Jurbarkiečiai vandenį geria tiesiai iš gręžinių neapdorotą vandenį, kuris atitinka visas higienines sąlygas“, - tikino R.Vaitelavičius.

Pamatė, koks vanduo atiteka iš butų ir namų

Dovana – ekskursija į vandens valymo įrenginius. Dovana jauniesiems dailininkams – ne tik padėkos ir prizai, bet ir ekskursija, į kurią pakvietė „Jurbarko vandenų“ atstovai. Šios bendrovės atstovai aprodė, iš kur imamas vanduo, pasakojo, kaip jis nukeliauja iki jurbarkiečių namų ir butų ir kaip jis sugrįžta ir koks sugrįžta į valymo įrenginius.

Moksleiviai ir mokytojai sužinojo, kad bendrovė turi devynis gręžinius, kurie pumpuoja vandenį į vamzdyną, kad visi tie gręžiniai yra sanitarinėje apsaugos zonoje – aptverta apie 19 hektarų teritorijos. Toje teritorijoje visiškai uždrausta ūkinė veikla. Vanduo jurbarkiečiams tiekiamas vamzdynu, kuris mieste driekiasi dviem žiedais, kurie susijungia ten, kur yra vandens bokštas.

Parodė dispečerinę, kurioje visą parą budi darbuotojas – iš viso keturi budintys, kurie dirba kas ketvirtą parą. Technologijos leidžia tobulėti, suvaldyti tiekimą ir greitai reaguoti į gedimus. Jau praeitis tie laikai, dėl kokio gedimo be vandens tekdavo išbūti 20-ies miesto daugiabučių gyventojams.

Atplukdo mišraines ir sauskelnes

Įdomiausia ekskursijos dalis – į valymo įrenginius, kurie Jurbarke pradėjo veikti prieš 13 metų. Vanduo, kuris atiteka iš butų ir namų kanalizacijų, pirmiausiai filtruojamas – išvalomos visos šiukšlės, kurios suplaukia. Dažniausiai filtruoja sauskelnes, kurias meta į klozetus, tokie maisto produktai kaip agurkai, kopūstai, lauro lapai ir kt.. Čia dirbantys pasakoja, kad randa ir liemenukų, ir triusikėlių, o po švenčių pradeda masiškai plauti mišrainės. Iš nuotekų vandens dar išvalomas smėlis, vanduo nuriebalinamas, apdorojamas kitais būdais ir toks išvalytas išleidžiamas į Nemuno vandenis.

Kol nebuvo valymo įrenginių, vanduo į Nemuną būdavo paleidžiamas nevalytas, su visomois sauskelnėmis ir kitomis šiukšlėmis. Toks vanduo sutekėdavo ten, kur dabar mažųjų laivelių prieplauka.

Daugiau apdovanojimo šventės nuotraukų rasite čia.