Pavasario naujienos

Kaip viskas gretai! Jau trečias mėnuo pavasario! Kažkaip nepastebimai prabėgusio. Labai jau lėtai bunda gamta. Per sausa, bet laimei, ne per karšta. Gal todėl, kad stigo šviežios žolės elniai veržėsi į vos beatsigaunančius dirvonus  ir pešė menkai pasirodžiusius žalumynus. Pastaruoju metu šiųmetės  žolės stygių papildė sužaliavę šlapiausi miškai juodalksnynai, tad pasirinkimas žoleėdžiams tapo didesnis. Delsti irgi nebėra kada. Todėl gyvūnai gyvena įprastu savo ritmu. Elnių bandos sumenko, dalis brandžių patelių tapo atsiskyrėlėmis, nes jau susilaukė arba tuoj turės palikuonių. Lizduose kiaušinius peri arba jauniklius augina anksčiaų sugrįžusių ir žiemojusių rūšių paukščiai.  Kad šių metų gyvenimo užduotys atliktos liudija, šlapynėse besisukinėjantys spalvingi didžiųjų ančių patinai. Iš pradžių, palikę vienumoje dėtimi rūpintis pateles, telkėsi  ežeruose į pulkelius, o dabar gi išsisklaidė kas kur. Antai mėnesio viduryje aplankytame Glityje šalia nendyno plūduriavo vos vienas antinas. Ištuštėjo, nusčiuvo ežerai. Gegužės pradžioje, kuomet patinai jau buvo pradėję savo nerūpestingo poilsio sezoną, viena raibaplunksnė šildė septynetą kiaušinių pelkiniame miške gailiuose puikiai paslėptame lizde. Tokias vietas lizdams antys itin mėgsta. Virš pelkės pakylėtas kupstas su jį apgaubusių gailių priedanga ir svaigiu jų lapų kvapu – ką nors geresnio sunku surasti. Plėšrūnams rudai raibas dėtį šildantis sparnuotis ne tik nepastebimas, bet ir gailių eterinių aliejų kvapo prisotintame ore – sunkai užuodžiamas.  Balandžio viduryje parlėkę miškiniai kalviukai gegužės aštuntąją dar tiktai artėjo link lizdelio statybų pabaigos. Mažažolėje pievoje paslėpti statinį ir paversti sunkiai pamatomu paukščiams pavyko tobulai. Tįstelėjusi šiųmetė žolė gūžtą pridengs itin gerai. Ankstesnėn savo buveinėn pačiame balandžio gale parplasnojusio kukučio giesmė smagiai įsilieja į rytinį devynbalsių, strazdų ir kitų sparnuočių įvairiabalsį  chorą. Džiugina, kad puošnieji paukščiai į kaimą ties rezervato pakraščiu parsiranda penkti metai paeiliui.

Prabėgus pirmąjai gegužės savaitei ant šalia lizdo esančių pušies šakų sparnus miklino krankliukai. Beveik visada šių paukščių jaunikliai pirmajam skryžiui pakyla visiškai sulapojus beržams. Po keleto dienų vos kranklių šeimynai pasišalinus nuo lizdo, virš medžių vikriai nardė sketsakalis. Gali būti, kad plėšrūnas tenai jau nusižiūrėjo vietą perėti. Abi šios sparnuočių rūšys – gražios darnos gamtoje pavyzdys. Niekada nekraunantys lizdų sakalai tyko kuomet anksti veisimo sezoną pradedančių kranklių lizdai ištuštės, kad galėtų pasinaudoti svetimu statiniu. Krankliai gausesni nei sketsakaliai ir perimviečių pasirinkimas pastariesiems nėra didžiausias sunkumas.

Net ir dabar, pasibaigus vandens paukščių migracijai ir tuoktuvėms ežerai turi savus gyventojus bei lankytojus. Vanduo visada vanduo tad bet kada išsaugo ypatingą trauką. Štai ką tiktai Glitį aplankė retas užklydėlis juodakalis naras. Vienišas sparnuotis maitinosi vis panerdamas ir po vandeniu nuplaukdamas iki keliasdešimties metrų. Rezervate vyraujanti ramybė atitinka šio baigštaus paukščio atsiskyrėlišką prigimtį. Tai tik antras pastarosios rūšies atstovo stebėjimo atvejis per tris dešimtmečius.

Šiluose virš mėlynių žiedų taurelių kamanių sparnais dūzgia pavasaris, miško aikštelėse žemai plevena sodriai žali drugiai žalsvieji varinukai. Aukštapelkėje – balžuvų žydėjimas. Ant šlapynės samanų  dar matyti sparnuočių nesulestos pavienės pernykštės spanguolių uogos. Kartais  dalis jų išlieka iki pat gegužės pabaigos kol galop sunyksta prieš pat skeidžiantis naują derlių atnešiantiems žiedams.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato inf.