„Paukščių palydos“. Jurbarko gimnazistai palydėjo išskrendančius paukščius

Kasmet pirmąjį spalio savaitgalį Lietuvos ornitologų draugija organizuoja „Paukščių palydas“ ir kviečia visus paukščių stebėjimo entuziastus savame krašte išlydėti migruojančius paukščius. Spalio 4 dieną „Paukščių palydos“ vyko ir Jurbarko rajone. Jas organizavo Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato grupės patarėjas Algis Butleris drauge su biologijos mokytoja metodininke Vaida Mažeike, kuri paukščius palydėti pakvietė ir gamtai neabejingus savo mokinius iš Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos.

Paukščiams stebėti buvo pasirinkta dešiniojo Nemuno kranto lankų atkarpa tarp Greičių ir Palėkių kaimų, Jurbarkų seniūnijoje. Maždaug 6 km ilgio maršrutas palei Nemuną puikiai tiko ne tik pasigrožėti rudenėjančios gamtos grožiu, bet ir susipažinti su regiono paukščių įvairove, juos užregistruoti. Per kelias valandas trukusią išvyką gamtos stebėtojai užfiksavo net 32 paukščių rūšis, o bendras individualių paukščių skaičius viršijo kelis šimtus (fiksuoti 359 paukščiai). Daugiausia pastebėta didžiųjų ančių – 128 individai, taip pat gausiai pasirodė didžiosios zylės (53) ir didieji kormoranai (48). Ypatingai palydų dalyvius sudomino pastebėtos sparčiai nykstančios ir į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos kurapkos. Neramina užfiksuotas didelis ir pagal ankstesnių metų palydų rezultatus sparčiai augantis didžiųjų kormoranų skaičius. Palydų rezultatai perduoti Lietuvos ornitologų draugijai, kuri rengs bendrą spalio 4–5 dienomis įvairiose Lietuvos vietose užfiksuotų paukščių apskaitą.

„Šeštadienio popietę mes ne tik paklausėme paukščių balsų, susipažinome su jų įvairove, elgsena, bet ir patyrinėjome žinduolių pėdsakus įsispaudusius Nemuno krante, mokėmės pažinti augalus, grybus, invazines rūšis, pasitikrinome akių žvitrumą tarp akmenų ieškodami fosilijų. Tokios veiklos ne tik padeda mokiniams gilinti biologijos žinias praktiškai, bet ir skatina darnų ryšį su gamta, mokantis ją pažinti, stebėti ir saugoti. Bendradarbiavimas su Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija – dar vienas svarbus šios veiklos aspektas, kadangi Algis Butleris ne tik pasidalino savo ornitologinėmis žiniomis, bet ir padėjo mokiniams atpažinti paukščių rūšis bei suprasti jų migracijos ypatumus. Šios palydos – puikus pavyzdys, kaip gamtosauga, švietimas ir bendruomeniškumas gali jungtis į vieną prasmingą veiklą“, – teigė mokytoja V. Mažeikė.

Pasak jos, Jurbarko gimnazistai grįžo praturtėję ne tik žiniomis, bet ir naujais potyriais bei dar didesniu noru pažinti juos supančią aplinką. V. Mažeikė užsiminė, kad ši gimnazijos mokiniams organizuota išvyka – pirmoji, bet tikrai ne paskutinė. „Tai bus viena iš daugelio planuojamų gamtinių išvykų, kurių dėka ugdomi ne tik biologijos žinovai, bet ir atsakingi aplinkos stebėtojai bei saugotojai“, – sakė pedagogė.

Mokytojos V. Mažeikės inf. ir nuotr.