Pašokti ir gerai praleisti laisvalaikį – į Skirsnemunę

Dauguma mūsų rajono miestelių, kaip, beje, ir pats Jurbarkas, atgyja tik per visuotines šventes, o darbo dienos ir netgi savaitgalių popietėmis gatvėse dažniausiai tepamatysi vieną kitą gyventoją. Tačiau viename miestelyje, Skirsnemunėje, kas antrą penktadienį viskas pasikeičia – jos centre esančioje stovėjimo aikštelėje bemaž netelpa automobiliai, o į kultūros namus poromis ir būreliais traukia pasipuošę vyrai ir moterys. Paklausite, kodėl? Ogi todėl, kad Skirsnemunėje tomis dienomis vyksta šokiai vyresnio amžiaus žmonėms. Apsilankėme ir mes juose rugpjūčio 16-osios pavakare, o kad būtų drąsiau – kartu pasikvietėme Skirsnemunės teatro „Pakeleivis“ aktorių būrelį.

Apie šokius Skirsnemunėje girdėjome jau senokai – Jurbarko kultūros centro Skirsnemunės skyriaus kultūrinės veiklos organizatorė Edita Riaukienė juos rengti pradėjo dar pavasarį ir nesiliovė net vasarą, kai paprastai visi renginiai kultūros centruose sustoja, lieka tik lauke organizuojamos masinės šventės ar koncertai. „Norėjau daryti pertrauką, tačiau šokėjai neleido, – juokiasi Edita. – Visi tik ir prašo, kad šokiai per vasarą vyktų. Kai kurie norėtų, kad jie būtų ir kiekvieną penktadienį“.

Pasak Editos, tą penktadienį, kai mes apsilankėme šokiuose, žmonių juose buvo mažokai – susirinko „tik“ apie 80, neskaitant „Pakeleivio“ aktorių, kai paprastai šokėjų susirenka daugiau nei šimtas. Kultūrinės veiklos organizatorė svarsto, kad tam įtakos turbūt turėjo Žolinė, dėl kurios praėjęs savaitgalis virto „ilguoju“. „Dalis žmonių gal ta proga nusprendė nuvykti prie jūros ar šiaip kur su šeima pailsėti“, – svarstė ji.

Nors skelbime šokėjai įvardinti „30+“, apžvelgus salę akivaizdu, kad čia susirinko kur kas „rimtesnė“ publika – jauniausiems, tikriausiai, yra „40+“, tačiau daugiausia susirinkusiųjų tarp 50 ir 70 metų. Edita sako, kad vyriausias šokėjas, kurio, tiesa, penktadienio vakare, kai mes lankėmės, nebuvo, 83 metų.

Tik „gyva“ muzika

Šokiuose groja tik „gyva“ muzika, nes vyresni šokėjai nepripažįsta jokių įrašų, muzikantai būtinai turi patys ir groti, ir dainuoti. Edita sako, kad šokių lankytojai jau „išbandė“ nemažai muzikantų, vieni Skirsnemunėje tepagrodavo tik kartą, o kitų šokėjai pageidauja vėl ir vėl. Vienas iš tokių, pageidautinų, klaipėdiškis Arvydas Buškus, atliekantis lietuviškos estrados šlagerius, pasirodęs penktadienį. Beje Arvydą su scenos partnere Ineta kaip grupę „Uostamiestis“ buvo galima pamatyti ir išgirsti rugpjūčio 25 dieną Skirsnemunėje kartu su šv. Baltramiejaus atlaidais vykusioje miestelio šventėje.

Nuolatiniai dalyviai

Sutuoktinių pora Danutė ir Vytautas iš Šakių į Skirsnemunę atvyksta toli gražu jau ne pirmąjį kartą. Moteris šypsosi, kad šokiai jau seniai tapo jų su vyru gyvenimo būdu ir pasišokti jie eina beveik kiekvieną savaitę. Štai ir penktadienį Vytautas, grįžęs iš darbo Vilniuje, žmoną pakvietė į Skirsnemunę. „Smagu pasišokti, pasportuoti, geros muzikos pasiklausyti, šokiai mums –  būdas gerai praleisti laisvalaikį“, – tvirtina Danutė.

Nuolatiniai šokių dalyviai – ne tik Danutė ir Vytautas. Jurbarkietė Janina su draugais taip pat dažnai pasišokti vyksta ne tik į Skirsnemunę, bet ir į Tauragę, Kauną, Rietavą... „Kiekvieną dieną darbas, sodas, namai... O šokiai – puikus ir smagus laisvalaikis“, – sako ji.

Jai antrina ir čia pat sutikta Raudonės gyventoja, pasak kurios, į šokius su draugėmis ji pradėjusi važinėti praėjus keleriems metams po to, kai mirė vyras ir liko viena „O ką veikti penktadieniais? Čia pasipuoši, pasišoki, pasimankštini“, – šypsosi moteris, taip pat apvažiuojanti šokius visame regione. „Draugė turi išmanų laikrodį, tai šoku šalia jos ir taip pat žinau kiek žingsnių padariau ir kalorijų sudeginau. Kurgi dar pensininkė galėtų taip gerai pasimankštinti?“ – kvatoja moteris, labai laukianti penktadienio ir pridūrusi, kad važinėdama į šokius daugybę draugių susiradusi. „Draugių, ne draugų?“ – pasitiksliname, prisiminę mitą, kad į šokius vykstama tik susirasti „antrosios pusės“. „Tikrai draugių“, – patvirtina raudoniškė, pastebėjusi, kad moterų šokiuose susirenka daugiau, o vyrai dažniausiai būna „užimti“.

Vis dėlto, Edita pastebi, kad vyrų šokiuose Skirsnemunėje kai kada būna netgi daugiau nei moterų, tad šokti tikrai yra su kuo. O jei vyrai nedrįsta pakviesti, moterys irgi mielai imasi iniciatyvos.

Vienas iš tokių mėgstančių šokti vyrų – tauragiškis Jonas, taip pat apvažiuojantis visus vyresniesiems organizuojamus šokius ne tik Skirsnemunėje, Šakiuose, Tauragėje, Rietave, bet ir į Šiaulius nuvykstantis. Sako, kad būtent jo kvietimu į Skirsnemunę tą vakarą atvyko netgi keletas šokėjų iš Šiaulių.

Skirsnemunietė Birutė džiaugiasi būtent šokiuose susipažinusi su savo draugu Juozu iš Šakių krašto, mat abu labai mėgsta šokti, todėl dabar jau kartu važinėdami po šokius didelę dalį Lietuvos apsuka. Tiesa, susipažino jie gerokai anksčiau, ne Skirsnemunėje, tuomet šokiai čia dar nevykdavo, tačiau labai džiaugiasi, kad dabar galima pasišokti ir čia pat, šalimais, juk kartais visai nesinori toli važiuoti.

Prisiminė jaunystę

O štai Aldona iš Griškabūdžio, atvykusi į Skirsnemunę su draugais, sako čia esanti pirmąjį kartą, bet tikrai ne paskutinį. Jaunyvai atrodanti nors jau pusamžė moteris į šokius nusprendė atvažiuoti prisiminusi jaunystėje kaime prašoktas naktis, apie kurias sutiko papasakoti ir „Mūsų laiko“ skaitytojams. „Pas mus kaime šokiai prasidėdavo gerokai vėliau, apie 11 val., kai jaunimas užbaigdavo visus ūkio darbus, – prisiminė ji. – Suvažiuodavo kas su kuo: kas su arkliuku, kas su traktoriumi, o kai kurie, patys „kiečiausi“, su motociklais. Susėsdavome salėje ir laukdavome, kada koks berniukas šokti išves. Tai susipinam plaukus, tai išsileidžiam, tai vienoj vietoj atsisėdam, tai kitoj ir vis laukiam. Dažniausiai tik į šokių pabaigą kas nors pakviesdavo, bet jei tai būdavo atvykęs iš kitur vaikinas, tai, žiūrėk, vietiniai puldavo aiškintis santykius – išsilauždavo tvoros „štakietą“ ar papuvusią grindų lentą ir pradėdavo muštis“. Tikrai linksmi ir įdomūs jaunystės prisiminimai, tačiau šiuose šokiuose Skirsnemunėje, pasak Aldonos, jau viskas kitaip – visi kultūringi, pasipuošę ir šokti pradeda iš karto, nelaukdami vėlumos.

Skirsnemunės privalumai

Paklausti, kuo Skirsnemunė patraukli vyresniųjų šokių dalyviams, šokėjai pastebi nemažą salę, kuri, pasak jų, labai svarbi, nes yra daug vietos pasisukti, nereikia stumdytis, galimybę pertraukėlių metu išeiti pasivaikščioti po gražiai sutvarkytą aplinką, na, o mūsų ar gretimų rajonų gyventojai – ir nedidelį atstumą, kuris kai kuriems irgi yra svarbus.

Organizatorė Edita sako, kad šokiai Skirsnemunėje vis labiau tobulėja. Iš pradžių, tik pradėjusi juos organizuoti, nelabai žinojo netgi kokius muzikantus kviesti, manė, kad užteks leisti įrašus. Dabar muzikantai, pasak jos, „rikiuojasi į eilę“ – jau dabar žinanti, kas šokiuose gros kitą mėnesį.

Kol kas bendra kultūros namų ir mokyklos sporto salė, kurioje ir vyksta šokiai, atrodo gan paprastai, neišvaizdžiai. Tačiau Edita jau numačiusi įsigyti ir keletą prožektorių, papildomai apšviesiančių salę įvairiomis spalvomis ir kursiančių dar šventiškesnę nuotaiką. Beje, čia pat  salėje, galima ne tik atsigerti vandens (kas labai svarbu smagiai pašokus), organizatoriai šokėjus vaišina ir kava bei arbata, saldainiais.

Ne paskutinį kartą

Pakalbinome ir šokių debiutantus – Jurbarko kultūros centro Skirsnemunės skyriaus teatro „Pakeleivis“ aktorius, kokį įspūdį jiems paliko šis renginys. „Buvo labai smagu. Prisiminiau paauglystės metus, kai su draugėmis linksmindavomės. Beje, po feisbuke paskelbtų nuotraukų sulaukiau savo dabartinių draugių priekaištų, kodėl nepakviečiau ir jų. Pažadėjau, kitą kartą pakviesti: dar bus tų šokių, kad tik šokančių būtų“, – šypsojosi Alma. „Buvo labai smagu prisiminti senus laikus“, – antrino jai Gražina. Mindaugas buvo lakoniškas: „Šokiai patiko, norėčiau dar...“ „Manau, kad žmonėms, kurie eina į šokius, tai ne tik pramoga, bet tarsi šventė: jie pasipuošia, apsirengia dailiais drabužiais, pasitempia“, – pastebėjo Sonata. „Šokiai mane labai nustebino ir nudžiugino! Nesitikėjau pamatyti tiek daug gražių žmonių, kurie dalinosi gera nuotaika, džiaugėsi vieni kitais, gyrė vieni kitus, žodžiu – džiugesys!“ – sakė režisierė Birutė. O Editai nuolat talkinanti „Pakeleivio“ aktorė Albina šypsosi, kad šokiai, dainos ir teatras jai suteikia antrą jaunystę.

Taigi, jei mėgstate šokti ir smagiai leisti laisvalaikį, jei norite pamatyti daugybę įvairių žmonių ir susirasti naujų draugų, Jurbarko kultūros centro Skirsnemunės skyriaus kultūrinės veiklos organizatorė Edita Riaukienė ir teatro „Pakeleivis“ aktoriai kviečia jus į šokius Skirsnemunėje. Šokiai vyksta kas antrą penktadienį nuo 19 iki 22 val. Sekite skelbimus.