Pasiilgusiems meno – parodos muziejuose

Ruduo ir žiema – pats geriausias laikas apsilankyti muziejuje ar koncerte, ne veltui būtent rudenį ir prasideda naujas parodų bei koncertų sezonas. Vis anksčiau temstant ir vėstantiems orams genant į patalpas, taip gera įžengti į šviesas ir šiltas muziejaus erdves, įkvėpti ypatingo, istorija ir kūryba dvelkiančio oro ir atverti naujus, iki tol neregėtus meno klodus.

Vinco Grybo muziejuje savo darbus pristatė menininkų šeima

Spalio 26-ąją Vinco Grybo memorialinis muziejus pakvietė į dviejų menininkų – skulptoriaus Ryto Belevičiaus ir grafikės Rūtos Čigriejūtės – parodas. Ši profesionalių menininkų šeima, pasirodo, turi ir tiesioginių sąsajų su Vincu Grybu ir jo kūryba – prieš 30 metų būtent jie restauravo V. Grybo sukurtą Sintautų bažnyčios altorių.

^{Parodos atidaryme. V. Grybos memorialininio muziejaus vedėja Rasa Grybaitė ir skulptorius Rytas Belevičius. „Mūsų laiko“ nuotr.}

R. Belevičiaus skulptūros eksponuojamos muziejaus salėje greta V. Grybo kūrinių. Tokia kaimynystė, pripažino skulptorius, visada yra iššūkis, nes tenka atsižvelgti ir į ekspozicijų salės „senbuves“ – V. Grybo skulptūras. R. Belevičiaus parodoje galima išvysti įvairiems konkursams teiktų monumentaliosios skulptūros projektų, tarp kurių išsiskiria labai įdomus Mindaugo ir Mortos paminklo projektas, o taip pat – net trys dr. Jono Basanavičiaus paminklo variantai.

Kiti, nedideli, mažosios plastikos kūriniai iš medžio ar netgi iš popieriaus stebina įdomiomis išraiškos formomis ir netikėtais požiūriais.

Skulptorius Rytas Jonas Belevičius mokėsi M. K. Čiurlionio meno mokykloje ir Valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). Parodinėje veikloje dalyvauja nuo 1999 m., darbai eksponuoti Lietuvoje ir užsienyje. Menininkas yra kuravęs nemažai skulptūros renginių: bronzos liedinimo simpoziumus, tarptautinius granito skulptūrų simpoziumus, keletą skulptūros parodų. Buvo keleto dainų švenčių, kitų masinių kultūros renginių dailininkas.

R. Belevičius gerai pažįstamas Lietuvos numizmatams, o jo sukurtos proginės monetos, medaliai yra daugelio kolekcininkų rinkiniuose. Jis yra sukūręs progines 500 litų auksinę, 50 litų sidabrinę ir 1 lito monetas, skirtas Žalgirio mūšio 600 metų sukakčiai, 50 litų monetų, skirtų įvairiausioms sukaktims.

Mėgstantiems piešinio meną rekomenduojame aplankyti pagrindinio muziejaus pastato antrajame aukšte įsikūrusią labai įdomių ir dekoratyvių Rūtos Čigriejūtės tapytų grafikos darbų parodą. Ant rudo popieriaus šviesiomis spalvomis atliktų darbų ciklas iliustruoja „kantičkas“ – XIX a. religinių giesmių leidinį. R. Čigriejūtė pati gieda šias giesmes, vieną jų pagiedojo ir parodos atidarymo metu, tad jos požiūris į religinių tekstų vizualinę išraišką išsiskiria ne tik akiai maloniu dekoratyvumu, bet ir giliu teksto minties suvokimu.

^{Grafikė Rūta Čigriejūtė ir R. Grybaitė.}

Grafikė Rūta Ona Čigriejūtė mokėsi M. K. Čiurlionio meno mokykloje ir Vilniaus Dailės instituto grafikos katedroje. Jos kūrybinė veikla apima įvairias meninės raiškos formas ir sritis: pašto ženklų, proginių monetų ir medalių projektų kūrimą, šventinę scenografiją, iliustracijas įvairioms grožinės, biografinės ir specialiosios literatūros knygoms. Yra surengusi personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Mėgstamos R. Čigriejūtės priemonės – pieštukas, pastelė, akvarelė.

Parodos Vinco Grybo muziejuje bus eksponuojamos iki metų pabaigos.

Jurbarko krašto muziejuje – dvi netikėtai susijusios parodos

Jurbarko krašto muziejuje veikia jurbarkiškiui kryždirbiui ir kanklių meistrui Pranui Puišiui (1879–1958) atminti skirta paroda. 2024-aisiais minimos 145-osios šio kraštiečio gimimo metinės. Parodoje eksponuojami Jurbarko krašto muziejaus saugyklose saugomi P. Puišio medžio darbai – kanklės, kryželiai bei ikonografinė medžiaga.

Pranas Puišys nuo kūdikystės buvęs silpnos sveikatos, ūkio darbai jo netraukė, o medžio drožinėjimą pamėgo paauglystėje. Drožė tik jo kūrybai būdinga ornamentika puoštus kryžius, saulutes, rėmus šventiems paveikslams. Savamokslis menininkas kūrė iš savo vidiniais regėjimais suvoktos realybės. Mėgo vienatvę, buvo reto kuklumo ir gerumo, gilios dvasios, visa širdimi paniręs į krikščioniškosios pasaulėjautos ir meno pasaulį. Darbams visada pasidarydavo eskizus. Jo dailės darbų dar galima rasti Jurbarko bažnyčioje (jo daryti du pulpitai mišiolams su Jėzaus ir Marijos inicialais, su jo padovanotu kryžiumi einama į kapines) ir atskirų asmenų rinkiniuose. Tebestovi meniški jo darbo kryžiai gimtojoje Vanaginėje ir Jurbarko kapinėse prie Puišių šeimos kapo.

Jau Lietuvos nepriklausomybės metais „garsėjo Jurbarke kukli, dailių ir skambių kanklių bei meniškų lietuviškų kryžių Pranciškaus Puišio dirbtuvėlė“, – rašė Antanas Giedraitis-Giedrius knygoje „Mūsų Jurbarkas“.

^{Prano Puišio gamintos kanklės, priklausiusios muzikui S. Sodeikai.}

Kanklės ir susieja P. Puišiui skirtą parodą su greta, tame pačiame muziejaus kambaryje, įsikūrusia kita paroda – „Be pradžios ir be pabaigos apskritimo taku“, skirta JAV gyvenusiai kraštietei dailininkei Zitai Biliūnaitei-Sodeikienei, kurios 90-metį minime šiais metais. Jai skirtoje parodoje eksponuojama keletas dailininkės paveikslų iš krašto muziejaus fondų ir jos muziejui perduotos kelerios kanklės, kurių vienos, galimai priklausiusios jurbarkiškiui dainininkui, chorvedžiui ir kompozitoriui Stepui Sodeikai, yra pagamintos būtent P. Puišio.

^{Z. Sodeikienės parodos fragmentas.}

Tapytoja, grafikė, knygų iliustratorė, poetė Zita Sodeikienė (1934–2022) gimė Jurbarke. 1944–1949 m. gyveno Vokietijoje, Bavarijoje, nuo 1949 m. – JAV, Čikagoje. 1958 m. Čikagos meno institute baigė taikomosios dailės, 1972 m. – tapybos ir grafikos studijas. 1988 m. apdovanota JAV lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos premija, buvo konkursinės parodos „Išeivijos kelias“ (2006 m.) laureatė. Zitos Sodeikienės kūrybai būdingi filosofiniai žmonijos istorijos bei nūdienos procesų apmąstymai, reiškiami sudėtinga simbolika, paslaptingais įvaizdžiais, turinčiais grotesko, fantastikos, siurrealizmo elementų.

Parodos Jurbarko krašto muziejuje bus eksponuojamos iki lapkričio pabaigos.