M. K. Čiurlionio metus išradingai švenčia ir Jurbarko mezgėjos

Jurbarkiečiai, kaip ir visa Lietuva, švenčia dailininko, kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metus ir tai daro kūrybiškai bei išradingai. Neseniai didžiulė mezgimo entuziastų kompanija, tarp kurių yra ir jurbarkietė Kristina Meškauskienė, ėmė megzti M.K. Čiurlionį. 

„Labas rytas. Mano „Čiurlionis“ jau pasivaikščiojo miške ir prie jūros. Šiandien ir aš švenčiu gimtadienį, visu šimtu mažesnį nei Čiurlionis“, – liepos 30 dieną vaizdo įrašu ir nuotrauka feisbuke pasidalino atostogaujanti prie Baltijos jūros Kristina Meškauskienė, pasipuošusi pačios numegztu megztuku su dailininko atvaizdu. Pasirodo, kad projektas „Mezgam Kartu Čiurlionį“ subūrė net 400 mezgančių moterų iš visos Lietuvos. „Šiais metais čiurlioniauja visi: muzikantai, muziejininkai, galerininkai, net naujas mūsų oro uostas gavo Čiurlionio vardą! Kodėl nesumetus pajėgų mezgėjų bendruomenei įprasminant šiuos čiurlenančius metus? Ilgai brandinta idėja šiandien tampa realybe“, – teigė projekto sumanytojos marijampolietė Gintarė Murauskienė ir Daumantė Strelčiūnienė. Būtent šios moterys subūrė mezgėjas bendram kūrybiniam procesui, inicijavusios projektą „Mezgam Čiurlionį“. Mintis paprasta – visos mezgančios ir norinčios dalyvauti projekte moterys (kol kas tik jos atsiliepė) kviečiamos prisijungti prie uždaros feisbuko grupės „Mezgam Kartu Čiurlionį“, kur organizatorės dalijasi mezginio schemomis (yra keli dydžiai ir spalvos), o narės pasakoja, kaip sekasi idėją įgyvendinti, ir viena kitai duoda patarimų. Rugsėjį, kurio 22 dieną ir bus švenčiamas 150-asis kompozitoriaus gimtadienis, visos planuoja susitikti, pasidabinusios savo kūriniais.

Primename, kad 2025 m. Lietuva mini Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Kompozitorius, dailininkas, chorų dirigentas, literatas ir kultūros veikėjas gimė 1875 m.rugsėjo 22 d. Kaip pažymima Seimo nutarime dėl jo vardo metų paskelbimo, per dešimtmetį trukusį kūrybos kelią M. K. Čiurlionis sukūrė apie 400 muzikos kūrinių, vos per 6 metus nutapė daugiau nei 300 paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje. Tarp žinomiausių M. K. Čiurlionio muzikinių darbų – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, o iš dailės darbų – monumentaliosios kompozicijos „Pasaka. Karaliai“, „Rex“, muzikinės tapybos kūriniai „Piramidžių sonata“, „Žalčiosonata“, „Jūros sonata“, „Saulės sonata“ ir kitos sonatos, fugos ir preliudai. Per trumpą gyvenimo Vilniuje laikotarpį M. K. Čiurlionis vadovavo kuriant Lietuvos meno kūrėjų draugiją, prisidėjo rengiant tris pirmąsias lietuvių dailininkų parodas ir jose eksponavo daugelį savopaveikslų, šiuo gyvenimo laikotarpiu susipažino su savo būsima žmona Sofija Kymantaite-Čiurlioniene, kuri turėjo didelės įtakos jo lietuviškosios savimonės formavimuisi.

„Mūsų laiko“ inf.