Kovo 21-ąją Panemunės pilyje – misterija „Septyni tiltai“

Kovo 21 dieną, šeštadienį, 14 val., Panemunės pilyje bus pristatyta misterija „Septyni tiltai“, skirta kompozitorės Snieguolės Dikčiūtės ir rašytojo Gasparo Aleksos kūrybinės bendrystės dvidešimtmečiui.

Misterija „Septyni tiltai“ apibendrins du dešimtmečius trunkantį kūrybinį dialogą ir kvies žiūrovus permąstyti tiltų metaforą – tarp skirtingų meno formų, tarp žmogaus kūno ir dvasios, tarp skirtingų patirčių žmonių – poeto ir kompozitorės.

„Septynis tiltus“ autoriams padės pristatyti aktorius Saulius Čėpla, vaizdo režisierius Gintaras Šeputis, aktorė ir dainininkė Rasa Kulytė-Polini, dainininkė Giedrė Genunaitytė, perkusininkas Dominykas Snarskis, arfininkė Viktorija Smailytė, kompozitorius ir pianistas Mantvydas Leonas Pranulis, trombonininkas Paulius Balčytis ir garso menininkas Valdas Narkevičius.

Per du dešimtmečius rašytojo ir kompozitorės bendradarbiavimas išaugo į išskirtinį tarpdisciplininio meno reiškinį Lietuvos kultūros lauke. Jiedu meistriškai sujungė muziką, poeziją, teatrą, vizualiuosius menus ir socialinį performansą į vientisą sceninį veiksmą.

Pirmas bendras socialiai įtraukus kūrinys – vokalinė siuita „Rupūžio giesmių improvizacijos“ pagal Gasparo Aleksos poezijos tekstus, vėliau misterijos „Prabudimai“, „Pašvęstojo gimimas“, meno ir medicinos bendradarbiavimo projektas „Skambantys kūnai“, interOpera „Meilė be mirties smėlynuose“, geoOpera „Vitruvijaus žmogus arba FI“ ir futuristinė intraOpera „Ėriukėlis stiklo ragais“.

„Gasparo Aleksos poezija mane nuolatos įkvepia kurti daugiasluoksnę, sakralią, dramatišką ir giliakūniškais ritmais alsuojančią muziką, kurioje susilieja transcendencija su skausmu, ritualais, su intymia išpažintimi. Poeto žodis inspiruoja ne pramoginę lengvo klausymo kompoziciją, o patyriminį garsinį veiksmą, kuris veikia kaip apeiga“, – apie poeto kūrybą kalba Snieguolė Dikčiūtė.

Tuo tarpu Gasparas Aleksa nepaliauja stebėtis kompozitorės fantazija. „Ji ne tik sukuria muziką, bet ir tekstus paverčia muzikiniu veiksmu. Jos muzikai būdinga konstruktyvaus prado ir vaizdingų metaforų darni dermė. Įspūdingos netradicinės instrumentų sudėtys, aktorių, muzikantų ir žmonių su negalia bei poetų balsų įtraukimas į bendrą kūrinio visumą“, – sako jis.

Renginį finansuoja ir palaiko Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Panemunės pilis, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, Naujosios muzikos komunikacijos centras.

Įėjimas laisvas.

Organizatorių inf.