Ko iš vaikiškų knygų gali pasimokyti suaugusieji?

Knygų skaitymas – nepaprastai svarbi vaikų lavinimo dalis. Nuo pat pirmųjų vaikystės metų svarbu mažuosius skaitytojus pažindinti su literatūra ir sukurti su skaitymu teigiamą, streso nekeliantį santykį. Skaitymas pirmiausia padeda plėsti jų žodyną, lavina mąstymo ir interpretavimo gebėjimus, skatina vaizduotę. Nors gali pasirodyti, kad vaikų literatūra ir yra skirta tik vaikams, tačiau kokybiška literatūra, nesvarbu, kokio amžiaus grupėms skirta, pasižymi daugiasluoksniškumu ir pasakojimo gyliu.

Vienas reikšmes skaitydami „atrakina“ vaikai, visai kitas, dar gilesnes – gali įžvelgti suaugusieji. Po spalvingomis iliustracijomis ir išgalvotais herojais dažnai slepiasi egzistenciniai klausimai apie pasaulį ir žmogų, į kuriuos bandoma ieškoti atsakymų, svarstomos gyvenimo, mirties, pamatinių žmogiškųjų vertybių temos, todėl ir suaugę žmonės tokiose knygose gali atrasti įdomių ir prasmingų dalykų. Į kokias knygas iš vaikų skyriaus vertėtų atkreipti dėmesį ir suaugusiems?

 „Kelionė į Tandadriką“

Lietuvių rašytojos Vytautės Žilinskaitės apysaka „Kelionė į Tandadriką“, kurią turbūt daugelis yra skaitę vaikystėje, pasakoja apie naujųjų metų naktį išmestus ir likimo valiai prie konteinerio paliktus žaisliukus, kurie visi kartu iškeliauja į žaislų planetą Tandadriką. Nors kūrinys tradiciškai priskiriamas prie lietuvių vaikų literatūros klasikos, rašytojos kuriamas pasaulis – daugiaplanis, gilus ir ne visada nuotaikingas, kaip esame įpratę matyti vaikiškose knygose.

Veikėjai, nors ir žaislai, itin žmogiški, ryškūs, kovojantys su savo silpnybėmis ir tamsiosiomis pusėmis, o kartais – didvyriškai drąsūs ir pasiryžę aukotis dėl kitų. „Kelionė į Tandadriką“ – knyga apie žmogiškas transformacijas, galios troškimą, mūsų ydas ir draugystę, kurią patikrina iššūkiai ir pavojai.

Pasakų klasikas Andersenas

Sunku būtų rasti žmogų, negirdėjusį apie literatūros klasiką, danų rašytoją Hansą Kristianą Anderseną ir jo pasakas. Lygiai taip pat sunku išrinkti vieną pasaką, kurią reikėtų paskaityti ir suaugusiems, nes tokių – daugybė. Andersenas savo pasakose nagrinėja amžiną gėrio ir blogio kovą, žmogaus prigimties klausimus, jo kūriniuose herojai dažnai yra kitokie, atstumti visuomenės, o tolerancijos pamokos mūsų visuomenei šiandien reikalingos kaip niekad.

Prisiminkite garsiausias jo pasakas, pavyzdžiui, „Sniego karalienė“, „Mergaitė su degtukais“, „Bjaurusis ančiukas“ ir kitas. „Bjauriajame ančiuke“ svarstoma diskriminacijos ir patyčių problema, iškeliama autentiškos tapatybės konstravimo ir „Kito“ priėmimo idėja. „Mergaitėje su degtukais“ iš esmės vaizduojamas žmogaus, gimusio nepalankiose socioekonominėse sąlygose, gyvenimas. „Sniego karalienė“ nagrinėja fundamentalius gėrio ir blogio santykio pasaulyje ir kiekvieno iš mūsų gyvenimuose klausimus.

Puikūs rašytojai geba kurti įvairaus amžiaus grupėms

Nobelio premijos laureatės, lenkų rašytojos Olgos Tocarczuk bibliografijoje puikuojasi ne tik kokybiška literatūra suaugusiems, bet ir istorijos vaikams, vertos ne ką menkesnio dėmesio. Knygoje „Pamesta siela“ autorė pasakoja apie žmogų, su kuriuo galėtų tapatintis daugelis suaugusiųjų. Tai žmogus, per nuolatinį skubėjimą pametęs savo sielą ir tik po kurio laiko supratęs, kas nutiko. Šis kūrinys kviečia pasižvalgyti po savo vidinį pasaulį, stabtelėti ir reflektuoti tai, kas su mumis vyksta dabartyje. Knygoje atsiskleidžia garsaus psichoanalitiko C. G. Jungo teorijoje aprašyta „pamestos sielos“ idėja. Net ir pati autorė teigia, kad šį kūrinį gali skaityti tiek vaikai, tiek ir suaugę žmonės – kiekvienas atras kažką reikšmingo sau nepaisant amžiaus.

Pūkuotuko išmintis

Dar viena knyga, o tiksliau, knygos, kurias verta paskaityti ir suaugusiems, anglų rašytojo Alano Alexander Milne „Mikės Pūkuotuko“ knygų serija. Tai visame pasaulyje žinomos knygos apie Mikę Pūkuotuką ir jo draugų nuotykius Šimtamylėje girioje. Nors knygų veikėjai – kalbantys gyvūnai, jų lūpomis autorius perteikia paprastą gyvenimo išmintį. Ne veltui yra išleista atskira knyga, pavadinimu „Pūkuotuko išmintis“, kurioje surinktos visos svarbiausios pagrindinio herojaus citatos. Pavyzdžiui, „Vieni turi proto, o kiti neturi, ir viskas“ arba „Upės žino vieną išmintį: nėra reikalo skubėti, vieną dieną mes vis tiek atsidursime tenai“.

Be išmintingų Pūkuotuko paradoksų, šios knygos ypatingos ir tuo, kad padeda geriau suprasti skirtingus psichikos sutrikimus. Kiekvienas Šimtamylės girios gyventojas susiduria su tam tikrais sunkumais ir problemomis, mokosi juos spręsti vienas ar su draugų pagalba. Mikė Pūkuotukas turi dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą (ADHD), artimiausias jo draugas Paršelis susiduria su nerimu, nuolat liūdnas ir prislėgtas Asiliukas kenčia nuo sunkios depresijos ir t.t. Šie veikėjai leidžia suvokti, ką išgyvena psichikos sutrikimus turintys žmonės.

Alisos nuotykiai veidrodžių karalystėje

Pasauline vaikų literatūros klasika laikomas anglų rašytojo Luiso Kerolio romanas „Alisa Stebuklų šalyje“ jau seniai literatūros kritikų pripažįstamas kaip daugiasluoksnė, intelektuali knyga, tinkanti ir suaugusiems. Autorius, rašydamas iš pirmo žvilgsnio vaikišką kūrinį, aprėpia įvairius matematinius konceptus (beje, jis ir pats buvo matematikas), lingvistinius paradoksus, tekste yra daug socialinių ir politinių nuorodų, simbolikos. Pavyzdžiui, jūros vėplio ir dailidės personažai vaizduoja kovą tarp darbininkų ir aukštesniosios klasės, šių visuomenės sluoksnių nelygybę. Autorius kritikuoja Viktorijos laikų kapitalizmą ir rasizmą. Per vaikišką Alisos žvilgsnį perteikiama suaugusiųjų pasaulio neteisybė, žiaurumas, išryškinamos tam tikros socialinės struktūros ir hierarchija.

Vaikų literatūra toli gražu nėra skirta tik vaikams, todėl net ir suaugus reikėtų nepamiršti atkreipti dėmesio į vaikų skyrius knygynuose ir bibliotekose. Tokiose knygose galima rasti dar daugiau ir dar subtiliau paslėptų reikšmių ir svarstymų apie pasaulį, negu kai kuriose suaugusiems skirtuose kūriniuose, reikia tik mokėti juos pamatyti.