Jurbarko rajone patikrintas žvejų mėgėjų pasiruošimas žūklei

„Mūsų laiko“ ir LR Aplinkos ministerijos inform.

2014 sausio 31 d. 00:00 | Laisvalaikis

AŠrifto dydis+- Spausdinti

Praėjusį savaitgalį visoje Lietuvoje buvo organizuojami aplinkosaugininkų reidai, kurių metu inspektoriai tikrino, ar žvejai mėgėjai atsakingai pasiruošę žūklei ir ar turi leidimus žvejoti.

Šeštadienį, sausio 25 d., reidai vyko ir Jurbarko rajone. Pasak Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros vyriausiojo specialisto Arnoldo Pociaus, buvo patikrintas pirmas Kalnėnų tvenkinys, Mituvos užtvanka, Nemuno-Mituvos žiotys ir Jurbarko uostas. „Buvo patikrinta apie dešimt žmonių. Visi laikėsi reikalavimų, visi buvo su smaigais, su bilietais“, - sakė A. Pocius.

Pasak vyriausiojo specialisto, pažeidimų būta, tačiau tik labai smulkių. Kai kurie į leidimus nebuvo įsirašę savo vardo ir pavardės, tad jiems buvo paaiškinta, kad įrašyti reikia. Žvejai tai padarė vietoje. Na, o žalos padarymo gamtai atvejų užfiksuota taip pat nebuvo.

Informuojame žvejus, kad tokie aplinkosaugininkų patikrinimai tęsis ir toliau, kai tik bus gauti leidimai.

Atmintinė žvejams, kaip elgtis ant ledo

Prieš lipdami ant ledo įsitikinkite jo tvirtumu, nerizikuokite savo gyvybe. Žvejoti ant vandens telkinių galima tuomet, kai ledas ne plonesnis kaip 7 cm, žvejojant grupei žmonių – 15 cm. Tvirčiausias ledas iš arti atrodo skaidrus, žalsvo ar melsvo atspalvio.
Negalima vienam eiti ant ledo neprašvitus. Eidami grupėje niekada neikite vienas šalia kito, eikite čiuožiančiais žingsniais neatitraukdami kojų nuo ledo paviršiaus ir statydami jas plačiai, kad kūno svoris pasiskirstytų tolygiai. Jeigu ledas po kojomis pradeda traškėti ar skeldėti, į krantą reikia grįžti tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote.
Negalima gręžti daug ekečių arti viena kitos, kai ledas plonesnis kaip 30 cm. Žvejys turi turėti ne tik peikeną ar grąžtą, bet ir kamuolėlį virvės (6–15 metrų ilgio storesnę virvę su užristais per visą ilgį 0,5 metro mazgais), kurį labai patogu paridenti įlūžusiajam. Taip pat ant ledo visiems žvejojantiems privaloma turėti smaigus (neturintys smaigų ir ant ledo žvejojantys žvejai įspėjami arba baudžiami nuo 25 Lt iki 200 Lt dydžio bauda). Einant ledu reikia peikena bandyti ledo tvirtumą. Pakankamai tvirtas ledas, kuriuo jau galima vaikščioti, peikena prakertamas tik po dviejų-trijų smūgių į tą pačią vietą. Jeigu vanduo pasirodo po pirmojo stipraus smūgio – reikia grįžti!
Nelikite vienas žūkles vietoje (įvykus nelaimei niekas jums nesuteiks pagalbos), atvykus į žvejybos vietą, praneškite artimiesiems kuo tikslesnę savo buvimo vietą, nesibūriuokite vienoje vietoje, negerkite alkoholinių gėrimų.
Jeigu įlūžote – nepraraskite savitvardos, greitai ištieskite rankas į šalis, kad galėtumėte išsilaikyti, kvieskite pagalbą. Nesigriebkite už lūžtančio ledo kraštų, nes ledas lūžinės ir jūs prarasite jėgas. Neužšliaužkite ant ledo krūtine, nes jis lūžinės. Pabandykite atsigulti ištiestomis rankomis ant ledo ir apsiversti ant nugaros, stumiantis kojomis stenkitės iššliaužti.
Pastebėję įlūžusį žmogų, prieikite prie jo 10 m nuotoliu ir sustokite! Įvertinkite situaciją. Niekada negalima paduoti įlūžusiajam rankos, nes savo svoriu įlaušite ledą. Jeigu neturite jokių specialių gelbėjimo priemonių, reikia gultis ant ledo, tvirtai laikyti vienas kitą už kojų, padaryti gyvą „grandinę“. „Grandinės“ priekyje esantis žmogus nukentėjusiajam turi paduoti kokį nors daiktą ir padėti užsiropšti ant stipresnio ledo. Geriausia paduoti šaliką, diržą, paridenti virvės kamuolį, o jei netoli krantas – šaką.
Kviečiantis pagalbą telefonu 112 labai svarbu trumpai, bet tiksliai nusakyti: kas atsitiko ir kur esate, kiek yra nukentėjusiųjų, kokios pagalbos reikia, kas dar gali atsitikti. Jeigu tiksliai nežinote savo buvimo vietos, tuomet praneškite ką aplinkui matote ar neseniai matėte.