Jurbarkietis anksčiau Nemune žvejojo, o dabar - malkauja

Anksčiau Nemune pasirūpindavo žuvimis, o dabar – malkomis. Nuo praėjusios savaitės kone kasdien Nemuno pakrantėse, Jurbarko mieste, galima pamatyti vienišą medinę valtį, kurios šeimininkas išplaukia „žvejoti“ šakų bei rąstigalių.

Anksčiau savadarbe valtimi Nemune tinklus mesdavo ir žuvis traukdavo, o dabar ten pat „žvejoja“ plūduriuojančias šakas, pagalius, rąstigalius, taip apsirūpindamas malkomis žiemai. Tuo užsiima garbaus amžiaus sulaukęs jurbarkietis Jonas, kuris balandžio 17 dieną atidarė vasaros sezoną. Jurbarke prie Nemuno gyvenantis vyras trečiadienį iš garažo išsitempė medinę valtį ir patraukė „medžioti“. Pirmąją dieną padarė du reisus, o ketvirtadienį – keturis. Pasakoja, kad taip malkaudamas toliausiai buvo nuplaukęs iki Skirsnemunės. Bet taip toli plaukti nereikia – užtenka apsukti pakrantėse želiančius krūmus – ten šakų ir kitokio panašaus gero visada randa. Šakas užkabina specialia kartimi su kabliu, iškrauna ten pat krante – palieka džiūti. Ir vėl į „žvejybą“. Kai šakos, rąstigaliai išdžiūsta, susitempia į kiemą. „Jei neištampys ir nesumėtys į vandenį, bus gerai“, - guodėsi senolis, mat, būna, kad ir taip nutinka.
Jurbarkietis stengiasi ir valties nepalikti krante, kad ir kaip gerai pritvirtinta, yra pavogę. Ir ne kartą. Jonas sako, kad ne kartą valtį rasdavo kur nors numestą.
Kol patvinęs Nemunas, valties, kaip ir rąstų, toli tempti nereikia. Tiesa, toks potvynis senam jurbarkiečiui tik juoką kelia. Jis iki šiol prisimena 1956-1957 metų potvynį, kai Nemunas buvo tiek išsiliejęs, kad upe buvo virtusi Kauno gatvė, o vanduo tyvuliavo ir autobusų stoties teritorijoje.

 Pamatyti medinę valtį ant Nemuno kranto dabar jau egzotika.

Senolis tikina, kad jis vienintelis visame Jurbarke turi medinę valtį, kurią, beje, pats pasigamino.
Jurbarkietis su nostalgija mena tuos laikus, kai Nemuno pakrantės, iki pat uosto, buvo nusagstytos valčių. „Buvo šimtai valčių. Vien mano tėtis turėjo septynias“, - sakė Jonas. Jo tėtis pats valtis mokėjo sumeistrauti, buvo tikras žvejys. Ir Jonas nuo mažumės žvejodavo – tinklus mesdavo. Tik dabar jau to nedaro – sako bijo didelių baudų, tik  kartais su meškere dar pažvejoja.